Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Gerbiamas Vidmantai, jūs kalbate, kad Jungtinės Amerikos Valstijos labai kietai gina savo pramonę ir kai kurioms prekių grupėms taiko tokius muitus, kad patekti į jų rinką iš svetur praktiškai yra neįmanoma. Ar galėtumėte truputėlį plačiau papasakoti apie tai?
V. Janulevičius: Taip, iš esmės, aišku, JAV šiandien dienai nori susigrąžinti viską pas save atgal. Jų tendencija yra nuo kosminio laivo iki varžtelio – viską gaminti toje pačioje Amerikoje. Kiek man teko anksčiau girdėti, prieš penketą metų, tą jų strategiją, tada ji man kėlė šypseną ir dabar truputį kelia šypseną.
Ar įmanoma viską gaminti toje pačioje Amerikoje, nežiūrint į aplinkinių šalių kainų lygį? Na, man tai atrodo keista, bet jų noras toks yra, tas izoliacinis postūmis yra toliau. Kol kas, aš sakyčiau, jiems sekasi, bet ponas Trumpas akivaizdu, kad mėgsta jėgą ir gerbia tuos, kurie turi jėgą.
Čia, aišku, yra negatyvioji pusė Europos Sąjungai, nes jeigu Europos Sąjunga neturėtų konflikto, turiu omenyje, kur Rusija užpuolė Ukrainą, aš manau, mes duotumėm atkirtį lygiai tokį patį, kokį davė kinai, ir šiandien dienai matome, šiandien dienai kinams yra vėl pratęsta 90 dienų lengvatiniai muitai, kadangi jie nesusitarė šioje vietoje – tai čia labai geras rodiklis.
Kadangi Europa yra tokioje sudėtingoje situacijoje su savo gynyba ir su Ukraina, tai ponas Trumpas ir jo administracija naudojasi tuo. Ar tie 15 proc., aš sakyčiau, tai nėra gerai, bet kai pasižiūri, kad toms draugiškoms tokioms šalims kaip Indija, nes kinams sustojus eksportuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, viskas perėjo iš Indijos ir dabar jie gauna tuos 25 proc. ir žada, jeigu pirks toliau naftą, žada jiems iki 50 proc. padidinti.
Na, ten yra iš tikrųjų labai didelė sumaištis, kiek man teko bendrauti ir kalbėti. Tai tiesiog, manau, tie 15 proc. neatrodo gerai ir mes juos pajausime. Čia yra faktas, Europą aš turiu omenyje, tikrai pajausime. Kalbant apie pramonę, aš nematau pozityvių labai dalykų – jeigu mums pavyks išlaikyti praeitų metų lygmenyje arba bent jau tą tokią konstantą, aš sakyčiau, tai bus geras pasiekimas.
Aš kalbu apie Europos pramonę ir taip pat kalbu apie Lietuvos pramonę, nes mes labai susiję tiesiogiai ir su Vokietija, ir su kitomis šalimis, kur mes eksportuojame kaip dalį komplektuojančių dalių. Tai labai pozityvaus didelio nematau, bet, sakau, pasiekimas bus, jeigu mes būsime ties nuliu.
Jūs anksčiau minėjote apie tai, kad pasaulis skaidosi į blokus, tai ar mes dabar jau ryškiai tą ir matome susiskaidymą į blokus? Kas vyksta pasaulyje?
V. Janulevičius: Manau, taip, mes palengva judame į tai ir santykiai su Kinija vėlgi labai parodys, kokie bus prekybos muitai tarp JAV ir Kinijos. Ar jis išsigąs tos antros pagal dydį ekonomikos, ar trečios, jeigu kalbėsime apie Europos Sąjungą, nes mes antri esame visi kartu su 27 Europos Sąjungos šalimis.
Jeigu sumažins, tai tada žinosim, galbūt mes bandysime kažkaip laviruoti, bet jeigu prasidės tikrai Amerika duos savo muitus, Kinija duos savo muitus, tada mes būsime tarp dviejų ugnių. Tai aš tada laukčiau tiktai dar didesnės konfrontacijos ir dar didesnio izoliacionizmo, nes anksčiau ar vėliau mes nieko neturėsim ką daryti.
Mes turėsime lygiai taip pat ieškoti sąjungininkų, ieškoti naujų rinkų ir izoliuotis, nes kitu atveju mus užvers visi kiti, ir priminsiu, kad 50 mln. gyventojų Europos Sąjungos viduje yra susiję su pramone, vienu ar kitu atveju, pagal statistinius duomenis su jų šeimomis – tai klausimas, ką mes darysime?
Ar mes būsime vartotojų tauta, kur pirksime viską iš išorės, patys nieko negaminsim? Ar mes visgi išliksime eksportuojantys ir gaminantys, nes šiandien dienai Europos Sąjungos balansas, jis yra irgi toks neypatingai perviršinis, bet mes daugiau eksportuojam, negu importuojam. Žiūrėsim, kaip šiais metais buvo, bent jau praeitais metais buvo taip.
Tai situacija nėra lengva, paprasta. Truputį esame užspęsti į kampą, jeigu taip jau atvirai žiūrint, tarp JAV ir Kinijos. Be kiniškų žaliavų judėti irgi toliau negalima, nes jų išnyko, jų gamyba išnyko Europos Sąjungoje – JAV tai suprato šitoje vietoje.
Matome, kad su visom kasyklom prasideda, su retaisiais metalais, kurie naudojami ir telekomunikacijoje, ir internete, ir gynyboje yra daug naudingų iškasenų, kurias tiekia Kinija ir per Europą, ir Ameriką – Kinija truputį paspaudinėja dabar.
Mes matome, kad tam tikrų žaliavų tiekimas, pavyzdžiui, Vokietijos keliems koncernams – „ThyssenKrupp“, kas užsiima plienu ir kas gamina su tam tikrais priedais, gamina specialų plieną šarvuočiams tankams, šarvuočiams automobiliams, tiekimas stoja.
Tai ir gynybos pramonei gali atsiliepti.
V. Janulevičius: Tai jau atsiliepė dabar. Aš ką ir sakiau – „ThyssenKrupp“, „Krauss-Maffei“, tie, kas gamina „Leopard“ tankus, tas pats „Rheinmetall“, tie patys kiti visi dabar yra ties klausimu, iš kur jiems gauti žaliavų.
Dėl to yra tiesiogiai ieškoma Afrikoje, tiesiogiai ieškoma kitose šalyse, nes Kinija šitoje vietoje, suprasdama, link kur viskas juda, o ji, norim nenorim, vis tiek akivaizdu, kad palaiko. Ir jų vicepremjeras, užsienio reikalų viceministras deklaravo pats, kad jie negali leisti Rusijai pralaimėti.
Tai, manau, kad jei ne Kinija, galbūt situacija fronte šiandienai būtų visai kitokia.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
