muitai

Antradienį Kanada paskelbė apie atsakomuosius muitus JAV prekėms, jie svyruoja nuo 15 iki 50 procentų. Prekybos karas tarp istoriškai artimų sąjungininkių stiprėja.  Otavos atsakomieji muitai įsigalios rugsėjo 8 d., kaip anksčiau buvo sakęs premjeras Markas Carney, kai šeštadienį įsigaliojo JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti 50 proc. muitai Kanados produktams.  Kanados pareigūnai antradienį pareiškė, kad nauji muitai atitiks JAV tarifų lygį, ir paskelbė apie 5,4 mlrd.

Nuo trečiadienio Europos Sąjungoje (ES) įvedamas naujas 3 eurų muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai iki 150 eurų vertės siuntose, kurios atkeliauja ne iš Bendrijos šalių. Kaip anksčiau pranešė Muitinės departamentas, iki šiol mažos vertės (iki 150 eurų) siuntos nebuvo apmokestinamos muitu, todėl užsakymai iš trečiųjų šalių atrodydavo patrauklesni kainos požiūriu. Tačiau įsigaliojus naujai tvarkai atsiras fiksuotas muitas, taikomas kiekvienai prekių rūšiai.

ES valstybių narių ir Europos Parlamento atstovai pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo muitų sandorio su Jungtinėmis Valstijomis įgyvendinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad kitą savaitę JAV padidins importo muitus iš Europos Sąjungos (ES) įvežamiems automobiliams ir sunkvežimiams, nes ES neva nesilaiko prekybos sutarties. Pagal praėjusių metų vasarą pasiektą susitarimą, JAV taiko 15 proc. importo muitus iš ES įvežamiems automobiliams ir jų dalims. Tuo metu daugeliui kitų JAV prekybos partnerių taikomi 25 proc. muitai.

Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ ketvirtadienį pranešė apie dar vieną didelį ketvirtinio pelno sumažėjimą, sunkumų patiriančiai bendrovei kovojant su iššūkiais – nuo JAV muitų karo iki aršios konkurencijos iš Kinijos pusės. Dešimties prekių ženklų grupė pranešė, kad jos grynasis pelnas nuo sausio iki kovo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pardavimai sumažėjo daugiau nei 2 proc. iki 76 mlrd. eurų.

Nuo šių metų liepos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojant muitui mažos vertės siuntoms iš Kinijos, Lietuvos siuntų bendrovės teigia, kad šis pokytis gali sumažinti siuntų srautus ir paveikti lietuvių pirkimo įpročius e. parduotuvėse. Pernai gruodį buvo nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms 150 eurų vertės neviršijančioms siuntoms iš platformų, tokių kaip „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“, bus taikomas 3 eurų mokestis.

Italija ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos sutiko toliau mažinti muitus makaronų prekės ženklams, kaltinamiems eksportu žemesnėmis nei rinkos kainomis, ir tai pavadino teigiamu galutiniu sprendimu. JAV prekybos departamentas rugsėjį paskelbė planus nuo 2026 metų sausio įvesti laikiną antidempingo muitą makaronams, viršijantį 91 proc., be jau galiojančio 15 proc. mokesčio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino savo ketinimus įvesti 15 proc. pasaulinius muitus importui į JAV. Juos jis galės taikyti iki penkių mėnesių, sakė D. Trumpas Ovaliniame kabinete susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Antradienį įsigalioja nauji JAV muitai importuojamoms prekėms, prezidentui Donaldui Trumpui atkuriant savo prekybos darbotvarkę po to, kai Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą prieš daugelį jo pasaulinių muitų. Naujieji muitai, iš pradžių – 10 procentų dydžio, vadinami priemone „spręsti didelio ir rimto Jungtinių Valstijų mokėjimų balanso deficito problemą“, teigiama penktadienį išplatintame Baltųjų rūmų pranešime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino šalims baudžiamaisiais importo muitų didinimais, jei jos nuspręs „žaisti žaidimus“ su tarifais. Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino didžiąją dalį jo pasaulinės muitų politikos.

JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (U.S. Customs and Border Protection, CBP) nuo vasario 24 dienos nustos rinkti importo muitus, kuriuos JAV Aukščiausiasis Teismas prieš kelias dienas pripažino neteisėtais, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis CBP pirmadienio pranešimu. Praėjusių metų balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį muitų padidinimą virtinei valstybių, įskaitant Europos Sąjungos šalis.

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam teismui nutarus, jog prezidento Donaldo Trumpo sprendimai dėl muitų tarifų prekybos partneriams – neteisėti, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad transatlantiniai partneriai laikysis anksčiau pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Mes tikimės, kad JAV laikysis susitarimo, kuris buvo pasiektas pernai rugpjūtį.

Europos Sąjunga (ES) praranda kantrybę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, skelbia „Politico“. Kantrybės taurė perpildyta po naujų žaidimų muitais. ES spaudžia Vašingtoną pasiaiškinti, kaip JAV elgsis po to, kai valstijų Aukščiausiasis Teismas panaikino D. Trumpo nustatytus pasaulinius muitus.

Po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, Kinija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas atšaukti vienašališkus muito tarifus. Penktadienį teismas nusprendė, kad D. Trumpas neturi teisės taikyti muitų pagal 1977 m. įstatymą, kuriuo jis rėmėsi, kad galėtų staiga įvesti mokesčius atskiroms šalims, apversdamas pasaulinę prekybą aukštyn kojomis.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sekmadienį paragino Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą vienodai elgtis su visomis šalimis po to, kai jis įvedė 15 proc. importo tarifą po nepalankaus Aukščiausiojo Teismo sprendimo. „Noriu pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad mes nenorime naujo Šaltojo karo. Mes nenorime kišimosi į jokią kitą šalį, mes norime, kad visos šalys būtų traktuojamos vienodai“, – žurnalistams Naujajame Delyje nurodė Brazilijos prezidentas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį pareiškė, kad prieš planuojamą vizitą į Vašingtoną susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu surengs derybas su Europos sąjungininkais dėl bendro atsako į JAV muitus. „Šiuo klausimu turėsime labai aiškią Europos poziciją, nes muitų politika yra Europos Sąjungos (ES), o ne atskirų valstybių narių reikalas“, – televizijai ARD sakė F. Merzas. „Vašingtone būsiu po kiek daugiau nei savaitės, – pridūrė jis.

Donaldas Trumpas skelbia paskelbė 10 proc. muitų tarifą visam JAV importui, kai šalies Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad kadencijos pradžioje pradėtas D. Trumpo tarifų karas yra neteisėtas ir visi anksčiau galioję tarifai buvo atšaukti.  Praėjus parai, 10 proc. tarifą JAV prezidentas padidino iki 15 proc. D. Trumpas nepaklūsta teismo sprendimui ir naujuosius tarifus įveda remdamasis kitu įstatymu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad didina „nedelsiant įsigaliojantį“ pasaulinį muitą prekėms, įvežamoms į Jungtines Valstijas, nuo 10 iki 15 procentų. Jis tai pareiškė po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad respublikonų lyderis, nustatydamas didelę dalį muitų, viršijo savo įgaliojimus, ir užblokavo vieną pagrindinių priemonių, kurią prezidentas naudojo savo ekonominei darbotvarkei įgyvendinti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. „Man didelė garbė, kad ką tik Ovaliajame kabinete pasirašiau pasaulinį 10 proc. muitą visoms šalims, kuris įsigalios beveik iš karto“, – trumpame įraše tvirtino D. Trumpas. Keliomis valandomis anksčiau D. Trumpas iš anksto įspėjo apie tokį žingsnį ir nurodė, kad naujasis 10 proc.

JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad Donaldas Trumpas viršijo savo įgaliojimus įvesdamas daugybę muitų tarifų, sujaukusių pasaulinę prekybą, ir taip užblokavo pagrindinę priemonę, kuria prezidentas naudojosi siekdamas įgyvendinti savo ekonominę darbotvarkę.

Po keletą mėnesių trukusių derybų Taivanas ir Jungtinės Valstijos pasirašė prekybos susitarimą, kurio tikslas – sumažinti muitų barjerus ir plėsti partnerystę aukštųjų technologijų srityje. „Tai naujas Taivano užsienio prekybos etapas“, – penktadienį pasakė Taivano prezidentas Lai Ching-te, pridurdamas, kad susitarimas padės sustiprinti ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą su JAV – pagrindine šios savarankiškos salos sąjungininke.

JAV prezidento Donaldo Trumpo padidinti importo muitai praėjusiais metais smarkiai paveikė Prancūzijos vyno ir spiritinių gėrimų siuntas ir suvaidino svarbų vaidmenį bendram vieno iš svarbiausių Prancūzijos eksporto produktų vertės kritimui 8 procentais. Eksportas vien tik į Jungtines Valstijas sunyko 21 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė Indijai taikomus baudžiamuosius muitus, kuriuos buvo įvedęs siekdamas netiesiogiai apriboti Rusijos prekybą nafta. Penktadienį D. Trumpo pasirašytame vykdomajame įsakyme teigiama, kad 25 proc. muito mokestis, kuris rugpjūčio mėnesį buvo nustatytas prekėms, importuojamoms iš Indijos į Jungtines Valstijas, nuo šeštadienio taikomas nebebus.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant muitais, ekonomistai svarsto apie nusistovėjusios pasaulio tvarkos griūtį. Kaip pasikeitęs Europos Sąjungos ir JAV santykis paveiks Lietuvą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis. Bent iš antraščių galima susidaryti tokį įspūdį, kad vyksta šimtmečio geopolitiniai lūžiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad JAV muitus Pietų Korėjos prekėms, įskaitant automobilius ir vaistus, didina nuo 15 iki 25 proc.

Ilgą laiką viešai girdimi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimai perimti Grenlandiją sulaukė neigiamos Europos šalių reakcijos. JAV administracija svarstė įvesti 25 proc. muitus aštuonioms Europos valstybėms, kurios aktyviausiai tam priešinasi, bet vėliau atsitraukė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą savo „Truth Social“ socialiniame tinkle paskelbė, kad po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte sudarė būsimo susitarimo dėl Grenlandijos „struktūrą“ ir nusprendė atšaukti muitus Europos šalims dėl Grenlandijos, kurie turėjo įsigalioti nuo vasario 1 d.    ...

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį padidino 2026 m. pasaulinio augimo prognozę, nurodydamas technologijų sektoriaus investicijų teigiamą poveikį, tačiau įspėjo apie galimus sukrėtimus dėl dirbtinio intelekto (DI) produktyvumo prieaugio persvarstymo ar atsinaujinusių įtampų dėl prekybos sąlygų. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad šiais metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų išlikti stabilus – 3,3 proc. Tai būtų toks pats augimo tempas kaip 2025-aisiais.

Europos lyderiams tvirtai pasipriešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimams įvesti muitus dėl nepritarimo jo planams dėl Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė žemyn. Pagrindinis Paryžiaus akcijų indeksas sesijos pradžioje smuko 1,6 proc., Frankfurto – 1,4 proc., o Londono – 0,2 procento.

Europa rengia atsakomąsias priemones Donaldo Trumpo šantažui – po to, kai JAV prezidentas pagrasino muitais kelioms šalims, nepritarusioms jo užmojams dėl Grenlandijos, pirmadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris. „Mes nesileisime šantažuojami“, – spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Prancūzijos ekonomikos ministru Roland'u Lescure'u sakė Larsas Klingbeilis.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Kinija trečiadienį paskelbė užsienio prekybos 2025 metų rodiklius ir, be kita ko, pranešė, kad užsienio prekybos perteklius išaugo iki rekordinių 1,2 trln. JAV dolerių, nepaisant eksporto į Jungtines Valstijas nuosmukio po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus. Dėl pernykščio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino, kurio metu abipusiai muitai vienu metu buvo pasiekę triženklį skaičių, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas, palyginti su 2024 metais, krito 20 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad bet kuriai šaliai, prekiaujančiai su Iranu, bus taikomas 25 proc. muitas, taip padidindamas spaudimą protestus smurtinėmis priemonėmis malšinančiam Teheranui. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

JAV ir Šveicarija pasiekė susitarimą, pagal kurį bus gerokai sumažinti prezidento Donaldo Trumpo nustatyti muitai, penktadienį pranešė pareigūnai.  Kad pelnytų Baltųjų rūmų palankumą, Alpių šalis pažadėjo Jungtinėse Valstijose investuoti 200 mlrd. JAV dolerių (171,7 mlrd.

Siekdamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, Europos Sąjungos valstybės narės susitarė, kad importuojamoms pigių prekių siuntoms, kurių vertė yra mažesnė nei 150 eurų, Europos Sąjungoje ateityje turėtų būti taikomi muitai. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame susitikime ES finansų ministrai balsavo už dabartinės 150 eurų neapmokestinamos sumos ribos panaikinimą, po susitikimo pranešė ES šiuo metu pirmininkaujančios Danijos finansų ministras.

Pietų Korėjoje susitikę Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas sudeda ginklus prekybos kare. Amerika mažina muitų tarifus kiniškoms prekėms, o Pekinas įsipareigoja pirkti daugiau amerikietiškos žemės ūkio produkcijos ir ateinančiais metais tieks Amerikai retuosius žemės metalus. D. Trumpas susitikimą vadina puikiu ir draugišku, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia draugystė ilgai neužsitęs.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji muitų tarifai į JAV importuojamiems vaistams, turėję įsigalioti spalio 1 dieną, kol kas atidėti, pranešė vyriausybės šaltiniai. Vietoj to D. Trumpo administracija pradės rengti muitus, skirtus farmacijos bendrovėms, kurios atsisako perkelti gamybą į JAV arba sumažinti kainas, trečiadienį agentūrai dpa sakė aukštas JAV pareigūnas, nenurodydamas atidėjimo priežasties.

Europos Sąjunga (ES) sieks išplėsti ir smarkiai padidinti užsienio plienui taikomus muitus, trečiadienį plieno sektoriaus atstovams pranešė bloko pramonės vadovas Stephane'as Sejourne. Per susitikimą Briuselyje S. Sejourne sakė, kad Briuselis antradienį paskelbs naujas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti plieno sektorių ir kurios pakeis kitąmet galioti baigsiančią dabartinę „apsaugos sąlygą“, naujienų agentūrai AFP pranešė susitikimo dalyviai.

Didžiajai Britanijai būtų taikomas 100 proc. muitas, kuris pagal naujausią prezidento Donaldo Trumpo planą bus taikomas į JAV importuojamiems vaistams, rašo portalas „Trading Economics“, remdamasis agentūros „Reuters“ pranešimu. D. Trumpas ketvirtadienį paskelbė įvedantis 100 proc. muito tarifą importuojamiems vaistams, kuris bus taikomas įmonėms, jei jos neįsteigs gamybos padalinių Jungtinėse Valstijose.

Indija nesilenks, o sutelks dėmesį į naujų rinkų užkariavimą, pareiškė šalies prekybos ministras Piyushas Goyalas, pirmą kartą viešai pakomentavęs Vašingtono neseniai įvestus didelius muitus indiškoms prekėms. Trečiadienį įsigaliojo 50 proc. JAV importo muitai daugeliui Indijos produktų, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant nubausti Naująjį Delį už rusiškos naftos pirkimą.

JAV apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad dauguma prezidento Donaldo Trumpo įvestų importo muitų, sutrikdžiusių pasaulinę prekybą, yra neteisėti, tačiau jie lieka galioti tol, kol sprendimą priims Aukščiausiasis teismas. JAV federalinės apygardos apeliacinio teismo sprendimas priimtas 7 teisėjams pasisakius už, o 4 – prieš.

Jungtinės Valstijos penktadienį panaikino muitų lengvatas mažoms siuntoms, įvežamoms į šalį iš užsienio. Šis žingsnis sukėlė smulkiųjų įmonių susirūpinimą ir perspėjimus apie kainų šuolius vartotojams. Prezidento Donaldo Trumpo administracija, panaikindama neapmokestinamąjį režimą siuntoms, kurių vertė yra 800 dolerių (686 eurai) ar mažesnė, motyvuoja savo sprendimą tuo, kad mažos vertės siuntos naudojamos siekiant išvengti muitų ir narkotikų kontrabandai.

Naujosios Zelandijos pašto tarnyba pranešė, kad sustabdė daugumą siuntų pristatymų į Jungtines Valstijas, motyvuodama tvyrančiu netikrumu dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų poveikio. „NZ Post“ pranešė, kad laikinai sustabdė paslaugas, prieš įsigaliojant JAV 15 proc. muitui rugpjūčio 29 dieną. Į Jungtines Valstijas bus pristatomi tik riboto kiekio laiškai ir svarbūs dokumentai, pavyzdžiui, pasai ar teisiniai laiškai, teigiama vežėjo interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Vokietijos pašto tarnyba penktadienį pranešė, kad laikinai stabdo siuntas į Jungtines Valstijas dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų.  DHL, kuriai priklauso Vokietijos paštas „Deutsche Post“, sakė, kad šeštadienį laikinai sustabdys standartines siuntas į JAV. Tokias siuntas dažniausiai renkasi siųsti mažos įmonės.  „Apribojimų, kurie, mūsų manymu, bus laikini, priežastis – nauji pašto pristatymo procesai, kuriuos įdiegė JAV pareigūnai“, – teigiama DHL pranešime.

Trečiadienį „Sony“ paskelbė, kad dėl „sudėtingos ekonominės aplinkos“ Jungtinėse Valstijose 50 JAV dolerių padidina vaizdo žaidimų konsolių „PlayStation 5“ kainą. Dėl prezidento Donaldo Trumpo įvestų tarifų didėja į JAV įvežamų prekių kaina, todėl tokioms bendrovėms kaip Japonijos „Sony“ tenka spręsti, ar išaugusių kainų naštą perkelti vartotojams.

Indija atnaujino Rusijos naftos importą, nepaisydama JAV spaudimo ir grasinimų muitais. „Bloomberg“ skelbia, kad didžiosios šalies perdirbimo įmonės vėl įsigijo rusiškos naftos, nors Vašingtonas perspėja – toks žingsnis gali brangiai kainuoti Indijos eksportui. Indijos valstybinės naftos perdirbimo įmonės atnaujino Rusijos naftos pirkimus po trumpos pertraukos, kurią lėmė JAV muitai, rugpjūčio 20 d. pranešė „Bloomberg“. Pirkimų sustabdymas buvo susijęs su 25 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas toliau laikosi agresyvios tarptautinės prekybos politikos ir taiko didžiulius muitus. Kaip Europa ir Lietuva atlaikys? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.