Visgi dalis lietuvių tikina, kad geriau jau sumokėti 3 eurų muitą nei už tą pačią prekę Lietuvoje sumokėti kelis kartus brangiau.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Muitas prekėms iš Kinijos pristabdė srautus
Nuo liepos 1-os dienos įvedus 3 eurų muitą kiekvienai prekių rūšiai atsisiųstai iš Kinijos, lietuviai dabar prekes užsakinėja vangiai:
„Seniau užsisakinėdavau, dabar pastaruoju metu jau nebe.“
„Ne. – O prieš tai? – Jo, būdavo iš „Temu“, bet dabar nebe.“
„Neužsisakau tiek daug smulkių dalykų, nes kažkada užsisakinėjau – oj, prireiks.“
„Šiukšles siunti ir dar mokamai, tai geriau visai nieko.“
O lietuvius, tikrus kiniškų prekių fanus, kai niekalus iš Kinijos internetinių platformų pirkdavo net kas antras tautietis ir niekas Europoje mūsų neaplenkdavo, 3 eurų muitas išties privertė pristabdyti arklius.
Pernai į Lietuvą atkeliavo daugiau nei 6 milijonai kiniškų siuntų. „DPD Lietuva“ skaičiuoja drastišką tokių siuntinių sumažėjimą – liepą srautai nukrito net 4 kartus.
„Rugpjūtį tie srautai neatsistatė, tai reiškia tas kritimas yra likęs. Tai reiškia 2 dalykus. Tai tikrai turėjo didelę įtaką ir žmonės, kurie pirko ypač pigias prekes – už 5, 7 eurus, tai tas papildomas 3 eurų mokestis turėjo tikrai didelę įtaką“, – teigė „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila.
Nenori apsikrauti pigiu šlamštu
O ir patys žmonės dabar sako, kad ir pigiu šlamštu apsikrauti nenori, ir 3 eurų kiekvienai prekių rūšiai gaila:
„Dalis atkeliauja gal ne tokie, kokie buvo nurodyti, ar ne, paskui sunku grąžinti. Kartais pagalvoji net sumoki daugiau, bet gauni tikrai kokybišką prekę negu ten daug tų smulkmenų.“
„Daug užsakom, kiekvieną prekę po 3 eurus. Čia greičiau gauni, kažkas vietoj turi. – Neapsimoka? – Neapsimoka.“
„Ten buvo tokie niekučiai, kur Lietuvoj nelabai įsigysi. Arba nežinau, ar galima sakyti, Pigu.lt, ten kainuoja 30 eurų, o ten 5, tai…“
„Ir saviškius remti reikia.“
„Jeigu labai reikia, tai įtakos nedaro, vis tiek užsisakome, bet sakau, pagrinde perkamės Lietuvoje dabar.“
„Tai, kad įskaičiuoja į kainą patys kinai. Nuolaidas daro. Taip kad nieks nepasikeitė.“
Ženkliai mažiau siuntų iš Kinijos sukasi ir ant „Omnivos“ konvejerio – pirmomis liepos savaitėmis, įvedus muitus, siuntų kiekis nukrito net 70 procentų. Tiesa, rudenėjant kiniškų prekių srautai kiek ūgtelėjo.
„Pripranta prie tų mokesčių. Atranda tas prekes, kurias verta pirkti. Tai dabar kiekis šiek tiek atsistatė. Jis dar nėra toks, koks buvo prieš metus, bet, grubiai tariant, kažkur apie pusę kiekio šiuo metu gauname“, – teigė „Omniva“ vadovas Tadas Drunga.
Renkasi brangesnes prekes
Europą pernai užtvindė beveik 6 milijardai siuntų su kiniškomis prekėmis. Tad panašu, kad Europos Sąjungos sumanymas iš dalies sumažinti kiniškų siuntinių skaičių ir taip apsaugoti vietinius prekeivius bei atlaisvinti muitines, išdegė.
Tai pakeitė ir lietuvių, ir kitų europiečių apsipirkimo įpročius. Prekes jie renkasi saikingiau ir atsakingiau.
„3,5,7 eurai, tai mažai, ką reiškia, imu ir perku. Toks ir „Temu“ šūkis – apsipirk kaip milijonierius. Tai šiuo atveju, spontaniškumo bus gerokai mažiau. Galbūt bus ne viena pora kojinių, o pakuotė kojinių, kur kaip viena prekė apsiskaitys“, – tikino „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas T. Vaišvila.
„Pastebime tokias tendencijas ir, aišku, jeigu kiekvienai prekės rūšiai yra taikomas 3 eurų papildomas mokestis, tai automatiškai žmonės turbūt renkasi brangesnes prekes, kurioms tas 3 eurų mokestis neturi tokios didelės įtakos“, – aiškino „Omniva“ vadovas T. Drunga.
Rado būdų apeiti muitą
Visgi būdų apeiti 3 eurų muitą ir prisipirkti pigių kiniškų niekučių yra.
„Temu“, „Alie Express“, „Shein“ šiuo metu pakrito, bet suaktyvėjo kitos elektroninės platformos, kurios perparduoda kiniškas prekes, tai iš esmės, kaip ir problema išlieka ta pati, tik mažesniu mastu“, – tikino „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas T. Vaišvila.
O ir į Europos, kad ir tos pačios Lenkijos, sandėlius perkeliama dalis kiniškių prekių, kurioms taikomas žemesnis muitas.
„Perkelti tas prekes į sandėlius apsimoka, bet vėl visgi tai yra rizikinga ir patiems pardavėjams, ir platformoms, nes tu perkeli prekes, kurios dar nėra parduotos“, – teigė „Omniva“ vadovas Lietuvoje T. Drunga.
„Birželio mėnesį buvo virš 600 tūkstančių, o paskui nukrito iki 7 suvirš tūkstančių. Tai maždaug 8 kartai“, – sakė Muitinės departamento atstovas Šarūnas Avižienis.
O štai kiek kartų sumažėjusius siuntų iš Kinijos kiekius suskaičiavo Lietuvos muitinė. Tiesa, visiškai tiksliai įvertinti pokyčio apimtį sudėtinga, nes nuo liepos 1 dienos lietuviui atkeliaujanti siunta iš Kinijos gali būti išmuitinama, pavyzdžiui, Belgijoje, ir taip iškreipti siuntų statistiką.
„Pasikeitė tvarka, kas gali būti deklarantas ir kaip ir tokia, pirmiausia galimybė yra, kad deklarantas yra pati platforma ir ne viena platforma iškart įskaičiuoja į kainą 3 eurų muitą ir gali taip pat deklaruoti. Gali deklaruoti ne tik Lietuvoje, jeigu siunta ir keliauja į Lietuvą, o kažkur kitur“, – aiškino Muitinės departamento atstovas Š. Avižienis.
Sandėliai tuštesni
Ir visgi Europos ir Lietuvos muitininkai gali kiek atsikvėpti, kai jų sandėliai nebe tiek užversti kalnais menkaverčio šlamšto.
„Anksčiau netgi būdavo siuntos iki euro vertės. Dabar, jeigu tokią siuntą atsisiųsti, tai muitas gerokai viršys siuntos vertę“, – teigė Muitinės departamento atstovas Š. Avižienis.
Tik štai Lietuvoje surinkto muito suma visai neįspūdinga. Tiek liepą, tiek rugpjūtį ji siekė vos apie 200 tūkst. eurų.
„Kitos šalys, kur srautai didesni, tai ten tikrai jau milijonais skaičiuojasi“, – patikino Muitinės departamento atstovas Š. Avižienis.
Tad Lietuvos biudžetui „pastorėti“ negresia, ypač kai 25 procentai naujo muito keliauja valstybei narei, o 75 procentai į Europos Sąjungos bendrą pinigų katilą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
