Kai kur sniego danga siekia 17 centimetrų. Tad kol vieni skubėjo džiaugtis grįžusia žiema ir lipdė sniego senius, kiti skubėjo keisti vasarines padangas į žiemines.
Pavašuokių kaime, Panevėžio rajone, gyvenančiai Vilijai, kaip ir jos sutuoktiniui, ne mažiau ekstremali kelionė buvo ir į darbą, ir namo.
„Miškas buvo pilnas medžių, pravažiuoti neįmanoma. Jam iki darbo 10 kilometrų, jis važiavo valandą laiko. <...> Vyras buvo įsidėjęs pjūklą. Matyt, nujautė, nes miške tai tikrai katastrofa“, – pasakojo Vilija.
Dar mažiau pasisekė vairuotojui Panevėžyje. Medis užvirto ant važiuojančio automobilio. Laimė, žmonės nenukentėjo.
Teko gelbėti ir tarnybų automobilius
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandoms nuo pirmadienio vakaro keliasdešimt kartų teko vykti šalinti nuvirtusių medžių – darbų netrūko ir dieną.
„Tenka šalinti medžius nuo gatvių, nuo pastatų, nuo automobilių. Teko važiuoti į pagalbą kitoms specialiosioms tarnyboms – traukti užklimpusius greitosios pagalbos, policijos automobilius“, – kalbėjo vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė.
Vaizdas kaip viduržiemį ir Panevėžio miesto centre. Remiantis antradienio ryto Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, būtent Panevėžio, Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse buvo storiausia sniego danga. Kai kur ji siekė net 17-20 centimetrų, žmonės pusnis fiksuoja ir įspūdingose nuotraukose.
Vairuotojai suskubo jau anksčiau pakeistas vasarines padangas keisti vėl žieminėmis.
„Kaip matote, nesaugu mieste, tiek sniego, tai pakeitėme“, – aiškino „Padangų meistrų“ savininkas Gedas.
Liko be elektros
Dalyje Lietuvos dėl sunkaus ir šlapio sniego padaugėjo elektros energijos tiekimo sutrikimų. Dėl gausus ir šlapio sniego lūžę medžiai ar šakos apgadino ir elektros tinklus. Dalį gyventojų paliko be elektros.
„Buvau darbe, gavau iš ESO žinutę, kad dingo elektra ir gedimą pašalins vidutiniškai per dvi valandas, bet kol kas dar neturiu“, – teigė Panevėžio rajono gyventoja Vilija.
Antradienio popietės duomenimis be elektros vis dar maždaug 26 tūkstančiai vartotojų.
Šiais metais gamta per Jurgines gerokai papokštavo.
„Labai netikėta. Šventas Jurgis atjojo ant širmo žirgo su dovana balta. Nors Jurginės yra pirmosios žalumos, Jorės šventė. Šventas Jurgis yra tas, kaip lietuviai tiki, kuris turi žemės raktus. Per Jurgines jis atrakina žemę, paleidžia rasą, augina žolę“, – kalbėjo etnologė Vitalija Vasiliauskaitė.
Kaip tvirtina hidrometeorologijos tarnybos specialistai, sniegas balandžio pabaigoje nėra labai neįprastas reiškinys, tačiau per šias paras iškritęs kiekis jau laikomas dideliu. Tiesa, remiantis prognozėmis sniegas neužsilaikys ir jau savaitės antroje pusėje grįš pavasariška šiluma.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
