Skvernelis sunkiai tramdė emocijas dėl kelio istorijos: kas atsakys už šmeižtą ir psichologinį smurtą Apie sprendimą pasisakė ir Nausėda

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis džiaugiasi, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl jo galimos įtakos gaunant finansavimą asfaltuoti jo gyvenamą Upės gatvę. Vis dėlto premjeras atkreipia dėmesį, kad dėl šios istorijos per pusmetį išklausė daug šmeižto, o jo šeima patyrė psichologinį smurtą.

Ketvirtadienį vienbalsiu sprendimu VTEK nutraukė tyrimą dėl S. Skvernelio. Tirta, ar premjeras nepažeidė įstatymo, nenusišalindamas Vyriausybei svarstant klausimą, ar skirti papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti. Skyrus finansavimą, buvo asfaltuota premjero gyvenama Upės gatvė.

Prakalbo apie psichologinį smurtą

„Džiaugiuosi, kad šitoje istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas. Nuo pat pirmos dienos tuo ir neabejojau. Kadangi to, kuo buvau nuolat kaltinimas, šmeižiamas, niekada jokių veiksmų nepadariau, džiaugiuosi, kad tas tyrimas, kuris truko labai ilgai, pasibaigė ir sprendimas priimtas vienbalsiai.

Noriu apgailestauti, tai yra teisinis vertinimas. Bet, kokia yra padaryta reputacinė žala kaip politikui, šešis mėnesius nuolat kartojant šmeižtą, melą tiek Seimo salėje, tiek ir kituose formatuose“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis. 

Jis taip pat retoriškai klausė, kas atsakys už psichologinį smurtą, kurį esą patyrė jo šeima.

„Kai ponas Razma (Seimo narys Jurgis Razma – aut. past.) su konservatorių damomis, suorganizavo šou, gąsdindamas mano šeimą ir mano šeimos narius prie mano namo. Turbūt šitie dalykai lieka atviri ir neatsakyti, nes nesu aš konservatorių atstovas. Matyt, ir teisėsauga nesiims jokių sprendimų, vertinti, kas už to stovi, kas finansavo. 

Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie politikai, konkrečiai konservatorių partija, elgėsi šlykščiai, negarbingai ir neteisėtai“, – sakė premjeras.

REKLAMA

Ketvirtadienį VTEK posėdyje svarstė tyrimo medžiagą ir paskelbė išvadą dėl gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, asfaltavimo aplinkybių. 

Komisija aiškinosi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės asfaltavimui galėjo būti paveikti premjero turimų privačių interesų. Taip pat tirta, ar svarstant ir priimant minėtus sprendimus S. Skverneliui nekilo įstatymo nustatyta pareiga nusišalinti.

Prezidento kritika

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sureagavo į S. Skverneliui palankią VTEK išvadą, sakydamas, kad politikų teisės tokiais klausimais turėtų būti mažesnės.

„VTEK priėmė sprendimą dėl kelio asfaltavimo į premjero S. Skvernelio namus aplinkybių. Jis buvo palankus premjerui. Demokratinėje valstybėje privalome gerbti valstybės įgaliotos institucijos išvadą. Čia būtų galima padėti tašką, tačiau... Politikų ir viešųjų asmenų teisės tokio pobūdžio klausimais nėra lygios eilinio piliečio teisėms. Jos turi būti mažesnės!

Jos galėtų būti vienodos tik tuo atveju, jei Lietuvoje turėtume tiek lėšų ir asfalto, kad pajėgtume nedelsdami išasfaltuoti keliukus į kiekvieno iš mūsų namus. O kol taip nėra, asfaltuojame vienur, tuo tarpu kitose Lietuvos vietose žmonės metų metus laukia, kol kelininkai „atras“ ir jų rajoną. Ir niekas nesugebės jų įtikinti, kad viskas čia yra gerai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė G. Nausėda.

Gatvę tvarkyti prašė daug metų

VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas priminė, kad minėto Vyriausybės posėdžio metu papildomo finansavimo keliams klausimą į darbotvarkę pasiūlė įtraukti susisiekimo ministras. 

„Kaip matyti iš nutarimo, nutarimas pakeitė 2019 m. gegužės 15 m. identišką nutarimą. Antruoju nutarimu, apie kurį dabar kalbame, Vilniaus rajono savivaldybei buvo skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas. Visuomenei kilo klausimų, abejonių, ar iš šio sprendimo ministras pirmininkas neturėjo asmeninės naudos“, – posėdyje kalbėjo T. Čaplinskas.

REKLAMA

Tyrimo metu surinkti dokumentai iš Vyriausybės nutarimą rengusios Susisiekimo ministerijos, apklausta Vyriausybės kanceliarija. 

„Dokumentai nerodo, kad Vyriausybės nutarime yra kalbama apie konkretų objektą mūsų aptariamą“, – pažymėjo T. Čaplinskas.

„Ką yra pateikusi Vilniaus rajono savivaldybė, iš esmės tas pirmas pėdsakas, kurį pavyko aptikti, prašymai, tam tikros pretenzijos, susijusios su gatvės asfaltavimu, matoma dokumentuose, kad prasidėjo nuo 2013 m. vasario. Buvo teikiamos tam tikros pretenzijos, reikalavimai, susiję su tuo keliu“, – vėliau pridūrė T. Čaplinskas.

Taip pat, jo teigimu, Vadovybės apsaugos departamentas, kuriam pavesta S. Skvernelio apsauga, bent tris kartus kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybė, prašydamas tvarkyti Upės gatvę.

„Vilniaus rajono savivaldybės taryba užsakė techninį reglamentą būtent to kelio ir techninio reglamento pagrindu tas kelias [išasfaltuotas]“, – sakė T. Čaplinskas.

Tačiau kelių tvarkymą numatyta vykdyti ne tik Zujūnų seniūnijoje, kur ir yra Upės gatvė, bet ir Riešėje bei Avižieniuose.

Premjeras galėjo nežinoti apie kelią

VTEK narys Antanas Šenavičius T. Čaplinsko teiravosi, ar yra nenuginčijamų faktų, kad premjeras būtų žinojęs, jog papildomos lėšos bus skiriamos būtent Upės gatvės asfaltavimui.

„Įvykių eiga rodo, kad realūs sprendimai dėl gatvės tvarkymo prasidėjo nuo 2017 metų. Tiesiogiai tokių duomenų, kad spalio 30 dieną minimo posėdžio metu Vyriausybės nariai ar projektą rengę asmenys turėjo ar galėjo žinoti, neginčijamų įrodymų mes neturime“, – atsakė T. Čaplinskas.

„Įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiško teiginio, kad 2019 m. spalio 30 d., dalyvaudamas priimant Vyriausybės nutarimą, ministras pirmininkas žinojo apie tai, kad tuo sprendimu bus skiriami pinigai konkrečiam objektui. Nes objektas priklauso Vilniaus rajono savivaldybei ir visi žingsniai, bent jau tą rodo dokumentacija, nuo 2017 m. buvo priimami Vilniaus rajono savivaldybėje“, – vėliau pridūrė T. Čaplinskas.

REKLAMA

Jo teigimu, nėra pakankamai svarių faktinių duomenų, įrodančių, kad šiuo klausimu S. Skvernelis įsivėlė į interesų konfliktą.

Tyrimų skyrius komisijai pasiūlė nutraukti tyrimą dėl S. Skvernelio, nesant pakankamų duomenų dėl jo atsakomybės.

Klausimas dėl nusišalinimo

Etikos sargai dėl Vilniaus rajone esančios Upės gatvės asfaltavimo finansinių aplinkybių tyrimą pradėjo pernai gruodžio viduryje, šiemet kovą tyrimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.

Tyrime vertinta, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė pernai spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.

Pernai spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.

Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta tik Upės gatvei asfaltuoti. Joje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad būtent etikos sargų išvados lems jo požiūrį į Vyriausybės vadovą.


Rašyti komentarą...
X
X
2020-06-04 16:14:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šikančio katino rauda.
Atsakyti
-4

P
Pastebėjimas
2020-06-04 15:49:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prie ko čia emocijos,kad žmonės supranta,kad tai valdžioje vyksta korupcija,ranka ranką plauna
Atsakyti
-5

X
X
2020-06-04 16:45:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Koki smurta patiria eilinis darbjotojas ypac psihologini kai gaves alga nesuduria galo su galu ,negali paimt paskolos bustui,priverstas per atostogas uzdarbiaut uzsieni ,o ne ilsetis kur dauguma seimo nariu sesijos metu pramogauja uzsieni ,kur eiliniam pilieciui taip padielgus butu atleistas ,o cia dar ir alga moka ir tusinukam duoda...kaip jum atrodo cia ne psihologinis smurtas pries piliecius ar nors vienas valdzioje esantis grobstytojas buvo pasodintas
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (52)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų