Skambina pavojaus varpais dėl vaikų būklės: su emociniu išsekimu žengė ir savižala

Prezidentūros ir specialistų nuomone, mokyklos karantino metu buvo uždarytos per ilgai, o ugdymas iš nuotolinio tapo „nuostoliniu“. Pasak specialistų, vaikų ir paauglių emocinė būklė tapo tokia prasta, kad kai kurie jų dėl išgyvenimų ima justi net fizinius skausmus ar ėmė save žaloti.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Sveikatos ekspertų taryba aptarė vakcinacijos spartinimą, vaikų emocinę sveikatą, jaunimo skiepijimą.

Nuotolinis ugdymas virto nuostoliniu

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, didelis dėmesys susitikimo metu buvo skiriamas karantino ir nuotolinio ugdymo jaunimui padarytai įtakai aptarti.

„Čia tikrai matome blogas tendencijas. Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą. Kaip ekspertai įvardijo, nuotolinis ugdymas pavirto į nuostolinį ugdymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo S. Krėpšta.

Prezidentūra pastebi, kad moksleivių pasiekti rezultatai sumenko, be to jie susidūrė su emocinėmis problemomis.

„Daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai pablogėjo per karantiną, beveik pusės vaikų emocinė sveikata taip pat suprastėjo. Žvelgiant į kitus mokslo metus turime daryti viską, kad ugdymas grįžtų į kontaktinį būdą“, – sakė S. Krėpšta.

Kyla nepaaiškinami fiziniai skausmai

Vilniaus universiteto profesorė Roma Jusienė taip pat teigia, kad ugdymo įstaigų uždarymas buvo akivaizdžiai per ilgas. Pasak profesorės, šiuo metu apie trečdalis vaikų ir paauglių susiduria su emociniais sutrikimais.

„Kai kalbame apie vaikus ir paauglius, pamirštame, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą galvojant apie grėsmes. Manau, kad svarbi žinutė – rudenį turime daugiau galimybių, kurias galime ir galėjome išnaudoti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo R. Jusienė.

Be suprastėjusios vaikų ir paauglių emocinės būklės, pasak specialistės, yra svarbu atkreipti dėmesį ir į jų mokytojus bei tėvus.

REKLAMA

„Labai svarbu, kad kai kalbame apie vaikus ir paauglius, turime nepamiršti ugdytojų – ir tėvų, ir mokytojų, ir specialistų, teikiančių jiems pagalbą. Šiandien turime pervargimą, didelį specialistų, ugdytojų pervargimą ir demotyvaciją. Norisi akcentuoti būtina investuoti į žmogiškuosuis resursus, ne tik į technologijas“, – sakė R. Jusienė.

Šiuo metu vaikai ir paaugliai esą susiduria su tokiais sunkumais kaip didelis prislėgtumas, aukštas nerimo lygis.

„Deja, kartu žengia ir savižala, psichosomatiniai sutrikimai. Tai yra įvairaus pobūdžio skausmai, pradedant galvos, pilvo skausmais, kvėpavimo sutrikimais, neturinčiais aiškios medicininės priežasties. Jie iš esmės simbolizuoja emocines problemas.

Labai išreikšti dėmesio sutrikimai, negalėjimas susikaupti, tikslingai atlikti užduočių. Didžiausias pablogėjimas, kurį jau stebėjome nuo pirmo karantino, yra tai, kad be gerų mokymosi rezultatų neturime pamiršti ir jų emocinės būklės“, – kelbėjo R. Jusienė.

Šimonytė: didelė dalis mokyklų pačios nenorėjo grąžinti moksleivių į klases

Grįžti prie kontaktinio mokymo daugeliui mokyklų leista nuo kovo, bet didelė dalis bendruomenių tokio noro nepareiškė, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Atsakydama į prezidento Gitano Nausėdos patarėjo Simono Krėpštos kritiką, kad ilgai tęsti nuotolinį mokymą buvo klaida, I. Šimonytė pabrėžė, kad jau nuo kovo į klases dalis moksleivių galėjo grįžti savivaldybėse, kuriose sergamumo Covid-19 situacija buvo gera arba mokyklose, kurių bendruomenės sutiko nuolat testuotis.

„Man labai gaila, kad buvo labai daug tėvų ir mokyklų bendruomenių, kurios vis dėlto dėl tikrų ar tariamų baimių nusprendė, kad neverta, kad tai gali kažkaip vaikams pakenkti, nors tai yra tikrai niekuo nepagrįsti teiginiai.

REKLAMA

Tos mokyklos, kurios pritaikė testavimo metodus, tikrai grįžo saugiai ir tarkime net atsitikus vienam ar kitam atvejui nereikėdavo visų mokinių tuoj pat grąžinti į nuotolį“, – žurnalistams Gargžduose sakė Vyriausybės vadovė.

Anot jos, su dalimi mokyklų išbandyta saugaus kontaktinio ugdymo metodika leis nuo rugsėjo prireikus ją taikyti plačiau.

„Manau, mes tuos algoritmus bent jau su tomis mokyklomis, kurios pasiryžo tai daryti, esame išbandę. Ir dabar, jeigu neduok Dieve, tokių dalykų prireiktų rudenį, tikrai būtų galima pritaikyti plačiu mastu“, – kalbėjo I. Šimonytė.

S. Krėpšta trečiadienį po prezidento susitikimo su ekspertais sakė, kad ilgai tęsti nuotolinį ugdymą buvo klaida.

„Matome, kad vis dėlto buvo klaida taip ilgai turėti nuotolinį ugdymą ir tas nuotolinis ugdymas, kaip ekspertai įvardino, pavirto į nuostolinį ugdymą – daugiau kaip trečdalio vaikų rezultatai per karantiną pablogėjo, beveik pusės vaikų emocinė sveikata suprastėjo“, – teigė jis.

Nuotolinis mokymas įvestas per pirmąjį karantiną 2020-ųjų pavasarį, rugsėjį vaikai buvo grįžę į mokyklas, tačiau nuo gruodžio pablogėjus sergamumo COVID-19 situacijai, vėl perėjo prie kontaktinio mokymo. Į klases palaipsniui moksleiviams vėl leista grįžti nuo kovo, tačiau šios rekomendacijos buvo vykdomos vangiai.


Rašyti komentarą...
B
Bobute
2021-06-23 21:47:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesiprantu kodel nedirbo mokyklos ,o vaiku darzeliai pilnom grupem dirbo -kaip suprast
Atsakyti
0

J
Jokio
2021-06-23 21:17:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Skiepijimo vaikų būti negali.Mokytojus jau suskiepijo ,dar vaikų žaloti užsimane
Atsakyti
-4

H
Hm
2021-06-23 22:26:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eitu darzu ravet, sieno grebt, kambarius tvarkyt dabar iz dyko buvimo nezino ka prisigalvot vargseliai
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų