Apie tai kokių priemonių turėtų imtis Lietuva mažindama smurto plitimą portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo lyčių lygybės ekspertė Rugilė Zmitrevičiūtė ir Trakų policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis.
Kiek maždaug per metus registruojama smurto artimoje aplinkoje atvejų?
S. Šemis: Išties per metus mes registruojame apie 50 tūkst. pranešimų. Jau eilę metų tas skaičius svyruoja apie 50 tūkst., bet, žinoma, tie pranešimai ne visi pasitvirtina, tai tas skaičius pakankamai nemažas.
Kokia dalis nepasitvirtina? Ar daugiau yra pasitvirtinančių?
S. Šemis: Link pusės. Taip, jeigu smurtas pasitvirtina, tai pradedami arba ikiteisminiai tyrimai, arba išrašomas smurtautojui orderis nuo smurto artimoje aplinkoje. Tie atvejai pasitvirtina, kad smurtas tikrai buvo vienoks ar kitoks, o kiti atvejai ne.
Iš tų, kurie praneša, kas dažniausiai būna? Ar patys nukentėjusieji, ar kažkas iš artimos aplinkos?
S. Šemis: Praneša absoliuti nukentėjusiųjų dauguma. Mes tuos signalus apie smurtą gauname vienoje ar kitoje šeimoje, vienoje ar kitoje artimoje aplinkoje. Gauname, žinoma, ir iš giminių, gauname iš kaimynų, gauname kitais šaltiniais, bet absoliuti dauguma, kai smurtą patiriantis asmuo mums praneša apie tai, kad prieš jį smurtaujama.
Kas visgi dažniau smurtauja ir kokiu santykiu?
S. Šemis: Mes turime tą statistinį skaičių: 85 proc. nuo visų smurtautojų yra vyrai.
Ką jūs galėtumėte pasakyti apie smurtą artimoje aplinkoje? Išgirdome skaičių, kad tikrai jis yra nemažas. Kaip mes atrodome kitų šalių kontekste?
R. Zmitrevičiūtė: Atrodome galbūt panašiai kitų šalių kontekste. Įdomu, kad, pavyzdžiui, skandinavai turi net daugiau smurto atvejų. Galvotume, kad kaip tik ten, kur yra lyčių lygybė, yra mažiau, bet čia tas ir yra kabliukas, kad jie tiesiog praneša daugiau.
Moterys jau turi labai didelį sąmoningumą, taip pat kaip ir kaimynai ir artimieji turi labai didelį sąmoningumą, kas yra smurtas artimoje aplinkoje. Jie dar šiek tiek daugiau praneša nei mes. Tai mes tokį turime tarsi paradoksą, kad kažkuria prasme net ir džiaugiamės didėjančiais pranešimų skaičiais, nes tiesiog suvokiame, kad daugiau praneša.
Labai dažnai nuomonės apklausose moterys atsako, kad vos ne apie pusę net nepraneša apie patiriamą smurtą. Tai tai, ką mes matome, dar gali būti kažkuria prasme tik ledkalnio viršūnė.
Koks dažniausiai būna paaiškinimas, dėl ko moterys arba vyrai nesikreipia?
R. Zmitrevičiūtė: Didžiausios yra psichologinės priežastys – dideli gėdos, kaltės jausmai, didelė dalimi kylantys iš mūsų visuomenės. Dažnai esame linkę galvoti, ką moterys blogai padarė, kad susilaukia smurto.
Tai dažnai toks psichologinis spaudimas ir blokas nepranešti. Iš kitos pusės, bijoma šiek tiek ir proceso. Sako: „Aš niekada su policija nebendravau, o va dabar atvažiavo“ – yra tokia baimė. Džiugu, kad dažnai ta baimė nepasitvirtina, sako, policininkai buvo labai jautrūs, labai gražiai padėjo su ta situacija susitvarkyti, tikrai nuramino.
Taip pat, tarkime, šeimose, kur yra aukštas socialinis statusas, labai sunku pranešti. Tada visi kaimynai, kolegos netiki, kad tavo vyras, kuris užima aukštas pareigas, daug uždirba, galėtų smurtauti. Turime tokį mitą, kad tarsi smurtas vyksta kažkur rajonuose, kur yra priklausomybės, kur yra skurdas, bet tai netiesa. Tai tikrai mitas, kurį reikėtų griauti.
Tas įvykis Anglijoje, kai buvo nužudyta 40-metė lietuvė – procesas dabar vyksta Jungtinėje Karalystėje. Galbūt mūsų Lietuvos policijai teko bendrauti su kolegomis ten dėl kažkokios informacijos pasikeitimo?
S. Šemis: Mes jų prašomą informaciją jiems suteikėme. Galiu pasakyti, kad apie tą tyrimą nelabai norėčiau kalbėti, galbūt žinau daugiau, negu galiu pasakyti. Mes pastebime, kad tose Europos Sąjungos šalyse, kur yra daugiau atvykėlių, daugiau migrantų, pranešimų latentiškumas yra didesnis, ir pas mus latentiškumas labai didelis.
Tie 50 tūkst. tikrai neatspindi realios situacijos ir padėties, to įvairaus pobūdžio smurto yra žymiai daugiau. Būtent ten, kur atvykėlių daug šalyje, jie dar labiau nedrįsta, nenori, galbūt bijo pranešti. Tas pats egzistuoja ir Europos šalyse, ir toje pačioje Anglijoje.
Pagrindinis įtariamasis yra moters sutuoktinis Augustinas Druskis – ar jis anksčiau buvo žinomas teisėsaugai?
S. Šemis: Mes negalime atskleisti apie jį duomenų čia, Lietuvoje. Mes suteikėme kolegoms tik tuos duomenis, kokių jie paprašė, kokie jiems reikalingi ten jų tyrimams. Tie duomenys, kurie jį charakterizuoja, taip pat buvo suteikti. Deja, bet tyrimas vyksta pas kolegas. Lietuviai tame tyrime yra figurantai, pavadinsiu taip. Šiuo momentu nenorėtume kalbėti už Anglijos kolegas.
Dabar kalbant apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį – kokiais atvejais jis yra išduodamas?
S. Šemis: Gal prieš orderį dar prie to nelaimingo ir skausmingo atvejo pasakyčiau, kad Lietuvoje taip pat šiais metais buvo nužudyta devyni žmonės po smurto artimoje aplinkoje – penki vyrai ir keturios moterys.
Tokių atvejų turime nemažai, bet stebime, kad kasmet jų mažėja. Tarkime, praeitais metais buvo nužudyta 20 žmonių. Šiais metais pradėjome dar 71 ikiteisminį tyrimą, kai nebuvo nužudoma, bet grasinama nužudyti ir yra pagrindo pradėti baudžiamąsias bylas ikiteisminius tyrimus būtent dėl grasinimo nužudyti. Tie atvejai taip pat yra ir jie labai skausmingi.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
