REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną.

Seimas leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už tai antradienį balsavo 67, prieš - 13, susilaikė - 20 parlamentarų.

Seimas įpareigojo Automobilių kelių direkciją, skelbiant rangovo konkursą, Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pateikti jo dokumentus.

REKLAMA

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad konkurso organizatoriai, žinodami, kad reiks atnešti dokumentus į Seimą, vengs „kokių neskaidrumo sumanymų“.

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas piktinosi, kad kelio atnaujinimui skirtos lėšos yra per didelės.

„Nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais arba tie skaičiavimai yra baisiai išpūsti. Jeigu tai būtų naujo kelio statyba, tai ji iš tikrųjų kainuotų daug pigiau, negu dabar seno kelio rekonstrukcija. Įsivaizduokite, 80 kilometrų - 159 mln. eurų valstybės turto įsipareigojimai. Kai tuo tarpu susisiekimo viceministras (Algis Žvaliauskas - BNS), kuris buvo mūsų komitete, aiškiai pasakė, kad galima jį padaryti už pusę tos sumos. Lenkija stato autostradas maždaug už 1,5-2 mln. eurų už vieną kilometrą su viadukais kartu. Mes norime 85 kilometrus pastatyti už 2 mln. eurų ir ne naują kelio, bet senam pakeisti dangą ir sustatyti stulpelius ir ženklus“, - kalbėjo parlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Brundza irgi tikino, kad kelią atnaujinti kainuos, anot jo, kelis kartus brangiau negu jį iš naujo nutiesti.

„Buvo informuota, kad bankų palūkanos apie 10 proc.... Dabar Lietuvos žmonės apie 60 mlrd. laiko bankuose be palūkanų. Kodėl valstybė ignoruoja Lietuvos žmonių pinigus ir jais negalima pasinaudoti? - piktinosi jis.

S.Brundza teigė siūlęs kelią iš Vilniaus į Uteną rekonstruoti pigesniais būdais.

„Siūliau susisiekimo ministrui, kad galima išleisti valstybės vertybinius popierius ir surinktus pinigus panaudoti statybai, gerbiamasis ministras sako, kad didės valstybės skola. Gerai, nereikia. Yra Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnis, kuris vadinasi „Obligacijos“. Akcinė bendrovė gali leisti obligacijas ir dabar Lietuvos žmonėms tikrai užtektų 2 ar 2,5 proc. ir būtų tas, suneštų pinigus ir kelias būtų pastatytas. Obligacijas gali išleisti tiek Kelių direkcija, tiek ir laimėjęs konkursą. Taigi, tai galima padaryti kur kas pigiau ir kartais pigiau“, - tvirtino S.Brundza.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuojama, kad projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų - kelio priežiūrai. Pernai skaičiuota, kad kelio statyba turėtų kainuoti 61,44 mln. eurų (be PVM), o viso projekto vertė siektų 175,11 mln. eurų, bet dabar ši suma yra sumažinta iki 169,3 mln. eurų.

Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis yra pareiškęs, kad Europos Sąjungos paramos projektui nebus, nes ji per pastaruosius kelerius metus sumažėjo dvigubai, be to, ES lėšos investuojamos į prioritetinį „Via Baltica“ projektą.

Seimo leidimo įgyvendinti PPP projektus reikia, kai valstybė prisiima didesnius kaip 58 mln. eurų įsipareigojimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų