Europos Sąjungos diplomatijos vadovė tikina, kad būtent taip turėtų elgtis visos Bendrijos narės. Tačiau M. Rutte sako, kad kovinių priemonių Aljansas imsis tik nustačius realią grėsmę.
Naikintuvai Estijos oro erdvėje
Iš Estijos karinės bazės kilo NATO F-16 naikintuvas. Penktadienį taip pat, tik jau F-35 modelio naikintuvai, kilo iš Estijos bazės gavę perspėjimą, kad Rusijos naikintuvai „Mig-31“ įskrido į Estijos oro erdvę ir ten prabuvo 12 minučių. NATO pilotai nufotografavo Rusijos pilotus, kurie nereagavo į jokius raginimus atsitraukti – nei perduodamus įvairiais kanalais, nei siunčiamus vizualiai, pavyzdžiui, rankų mostais.
Dėl incidento Estija sušaukė Šiaurės Atlanto Tarybos 4-ojo straipsnio konsultacijas. NATO generalinis sekretorius teigia, kad Aljanso pajėgos greitai ir užtikrintai atgrasė įsibrovėlius.
„Sąjungininkės dar kartą įrodė, kad bendras įsipareigojimas dėl kolektyvinės gynybos yra nepalenkiamas“, – sako NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Provokacijos neša naudą?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos provokacijos gali atnešti naudos. Esą dabar Aljanso narės pamatė, kad tai – ne šiaip klaidos, o tikros Rusijos provokacijos.
„Jeigu mes tai pripažįstame ir jeigu matome, kad nėra ko laukti rytojaus, NATO valstybės ir NATO kaip organizacija turi mums suteikti būtinus oro gynybos pajėgumus – nes čia jie dabar labiausiai reikalingi. Tai galėtų vesti į tam tikrą lūžį ir sustiprinti Baltijos bei viso Rytų flango saugumą“, – teigia G. Nausėda.
Provokacija Estijoje įvyko nepraėjus nė dviem savaitėms po to, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 rusiškų dronų. Politikos apžvalgininkai sako, kad dabar – laikas griežtesniems veiksmams.
„Situacija labai pavojinga. Šiuos pažeidimus turime vertinti labai rimtai. NATO ir Europos Sąjunga turi elgtis ryžtingiau nei bet kada anksčiau“, – teigia Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.
Grėsmė itin reali
„Mes pasirengę priimti bet kokį sprendimą dėl grėsmę keliančių objektų sunaikinimo – tokių kaip Rusijos naikintuvai, jei jie įskristų į mūsų teritorinius vandenis. Aš tai sakau užtikrintai – supraskite mane teisingai. Visi sąjungininkai elgsis taip pat, kaip ir mes“, – sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Europos Komisijos diplomatijos vadovė Kaja Kallas cituoja D. Tuską ir sako, kad taip turėtų elgtis visos savo piliečius ginančios šalys.
„Svarbu suprasti, kad kiekviena šalis turi įsipareigojimą prieš savo piliečius – kad tokie įsiveržimai neįvyktų“, – teigia K. Kallas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą perspėjo Rusiją nesiskųsti, kai jos naikintuvai, pažeidinėjantys valstybių ribas, bus numušti.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
Ar dronai Danijoje rusų, dar nėra aišku
NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad „dar per anksti spręsti“, ar dronų skrydžiai virš Danijos yra susiję su neseniai Rusijos vykdytais aljanso oro erdvės pažeidimais.
„Danai šiuo metu tiksliai vertina, kas įvyko, kad įsitikintų, kas už to slypi. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame šiuo klausimu. Tad spręsti dar per anksti“, – sakė M. Rutte, pridurdamas, kad apie tai kalbėjosi su Danijos ministre pirmininke.
ELTA primena, kad pirmadienio vakarą Kopenhagos oro uoste buvo laikinai sustabdyti skrydžiai, kai buvo stebimi virš oro uosto kelias valandas skraidę keli dideli dronai. Danijos žvalgyba antradienį pareiškė, kad Danijai patiria „didelę sabotažo grėsmę“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad dronai, sutrikdę Kopenhagos oro uosto veiklą, buvo „iki šiol rimčiausia ataka prieš Danijos ypatingos svarbos infrastruktūrą“.
„Žinoma, neatmetame jokios galimybės, kas už to slypi“, – sakė M. Frederiksen.
Premjerės teigimu, šis incidentas sutampa su Europos oro uostuose neseniai pastebėtais dronais, oro erdvės pažeidimais ir kibernetinėmis atakomis. Danijos policija anksčiau sakė nežinanti, kas skraidino dronus, bet viskas rodo, kad tai buvo „pajėgus veikėjas“.
