Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sako, kad Aljanso valstybės privalo skirti daugiau lėšų gynybos reikmėms. Pasak NATO vadovo, prieš daugiau kaip dešimtmetį priimti įsipareigojimai dėl 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai nebėra pakankami.
„Galiu jus patikinti – senas 2 proc. nuo BVP įsipareigojimas, dėl kurio sutarta 2014 m., nebėra pakankamas tam, jog galėtume pasiekti išsikeltus tikslus dėl gynybinių pajėgumų, jog užpildytume savo gynybos sistemos spragas“, – prieš prasidedant Vilniaus viršūnių susitikimui žurnalistams Valdovų rūmuose sakė M. Rutte.
„Dabar galime save apginti nuo Rusijos, bet negalėtume už 3 ar 5, ar 7 metų. (...) Turime stovėti pasiruošę“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Kaip skelbta anksčiau, NATO vadovas M. Rutte nori įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis visoms šalims narėms išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
Rutte apie Ukrainos įstojimą į NATO: tai negrįžtamas įsipareigojimas
NATO vadovas tikino, kad Ukrainos įstojimas į NATO yra negrįžtamas įsipareigojimas, dėl kurio sutarė visos aljanso narės, tačiau neįvardijo konkrečių datų, kada šalis galėtų tapti naująja aljanso nare.
„Kai kalbame apie Ukrainą, Vašingtone buvo aiškus įsipareigojimas tarp visų 32 sąjungininkių, kad Ukrainai tapti NATO dalimi yra negrįžtamas – tai įsipareigojimas ne su galutine data, ne taikos susitarimo rėmuose, tačiau kaip ilgalaikis visų 32 valstybių narių įsipareigojimas“, – kalbėjo M. Rutte.
NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad diskusijos ir tarpusavio bendradarbiavimas tarp aljanso valstybių ir Ukrainos, siekiančios narystės NATO, vyksta nuolat.
Zelenskis tikisi rasti sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad vienas iš dabartinių Ukrainos prioritetų yra oro gynybos stiprinimas. Todėl, Kyjivo vadovas viliasi, jog sprendimus šiuo klausimu pavyks rasti liepą Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių suvažiavime.
„Bus labai svarbu susitikti su kitais partneriais ir aptarti Ukrainai kylančius iššūkius, saugumo iššūkius kylančius Europai ir saugumo garantijas Ukrainai. Mes išsakysime savo lūkesčius ir labai tikiuosi, kad mes esame labai arti prie svarbių sprendimų“, – žurnalistams Valdovų rūmuose teigė V. Zelenskis.
„Vienas reikalingiausių dalykų Ukrainai – oro gynyba, Patriot ir kitos sistemos yra labai svarbios“, – akcentavo jis.
V. Zelenskis sako, kad sekmadienį ukrainiečiams įvykdžius ataką prieš Rusijos oro bazes buvo pademonstruota, jog kiekviena šalis yra pasirengusi ginti savo nepriklausomybę ir teritorinį saugumą. Todėl, pasak Kyjivo lyderio, būtina stiprinti Ukrainos pajėgumus, nes taip yra stiprinama ir, jo žodžiais tariant, Europos fronto linija.
„Vakar visi matė vieną iš operacijų. Taip, mes turime demonstruoti, kad kiekviena šalis yra pasirengusi apsiginti savo nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Ukraina, manau, yra labai stiprus pavyzdys visiems. Todėl mums reikia Europos ir Amerikos partnerių paramos, nes dabar stiprinti Ukrainą reiškia stiprinti Europos fronto liniją“, – teigė jis, pažymėdamas, jog Vakarų valstybės turėtų remti Ukrainos gynybos pramonę.
Nausėda: turime daugiausiai 5 metus priimti ryžtingus sprendimus dėl gynybos finansavimo
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino NATO ankstinti būsimų įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo vykdymą.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO šalys svarsto numatyti tokio įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų, bet G. Nausėda teigia, jog tai reikėtų padaryti per 5 metus.
Rytinių iš šiaurinių NATO šalių lyderiams pirmadienį renkantis Vilniuje aptarti būsimojo Hagos susitikimo, G. Nausėda sakė, kad „Rusija nelaukia“ ir siekia reformuoti savo karines pajėgas nedelsiant.
„Turime labai ribotą laiką padaryti tą patį. Manau, turime kalbėti apie 3–5 metus“, – žurnalistams Valdovų rūmuose sakė Lietuvos prezidentas.
„Aš tikiuosi, kad mes pasieksime susitarimą dėl 5 proc. BVP, kas jau yra realybė mano šalyje“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, negalima kalbėti apie ilgą laikotarpį, per kurį būtų pasiektas šis tikslas.
„Mums nereikia kalbėti apie pereinamuosius laikotarpius iki 2035–2040 metų. Ne, mes turime daugiausia 5 metus imtis svarių ir įpareigojančių veiksmų“, – sakė šalies vadovas.
Lietuva jau yra išsikėlusi sau tikslą 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5–6 proc. BVP kasmet.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Hagos viršūnių susitikime bus svarbu dar kartą patvirtinti NATO įsipareigojimus remti Ukrainą.
„Taip pat reikia patvirtinti mūsų stiprų įsipareigojimą remti Ukrainą karine, ekonomine ir politine prasme. Karine prasme reiškia, kad turime suteikti svarią karinę paramą, turime suteikti visą karo lauke reikalingą techniką bei investuoti į gynybos pramonę“, – pažymėjo prezidentas, nurodydamas, jog Lietuva yra pasirengusi tęsti savo įsipareigojimus ir tikisi, kad šalys bendramintės paseks Vilniaus pavyzdžiu.
Frederiksen: turime stiprinti NATO ir kiek įmanoma padėti Ukrainai
NATO valstybės turi stiprinti Aljansą ir pagal savo galimybes padėti Ukrainai laimėti karą, sako Danijos premjerė Mette Frederiksen.
„Rusija kelia grėsmę mums visiems, todėl turime stiprinti NATO ir kiek įmanoma padėti Ukrainai“, – žurnalistams Valdovų rūmuose sakė Danijos premjerė.
„Dabar matome, kad Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.) ir Rusija dieną kalba apie taiką, o naktį vis dar bombarduoja Kyjivą. Žinoma, mes vis dar turime siekti paliaubų, bet kartu turime daryti viską, ko reikia mūšio lauke Ukrainoje, kad jie galėtų laimėti šį karą“, – pabrėžė ji.
Paklausta, kaip vertina sekmadienį įvykdytą Ukrainos ataką prieš keturias Rusijos oro bazes, Danijos premjerė akcentavo, kad Ukraina turi teisę gintis, net jei tai reiškia už savo šalies ribų rengiamas atakas prieš Rusiją.
„Ukraina turi teisę gintis. Kartais tai apima ir veiksmus už šalies sienų. Atrodo, jog ši ataka buvo sėkminga“, – atsakė ji.
Anot M. Frederiksen, šiandien Vilniuje bus svarstoma „daug svarbių dalykų“. Vienas iš pagrindinių susitikimo klausimų – finansavimas gynybai.
M. Frederiksen teigimu, Danija gynybai šiuo metu skiria virš 3 proc. nuo BVP, tačiau, Danijos premjerės nuomone, to nepakanka.
„To nepakanka, todėl per metus padidinsime gynybos išlaidas“, – kalbėjo ji.
Politikė tikisi, kad po kelių savaičių Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Aljanso šalys susitars skirti bent 3,5 proc. nuo BVP savo kariuomenėms ir 1,5 proc. papildomų išlaidų gynybai palaikyti.
„Dabar diskutuojama, ar galime tai pasiekti iki 2032 m., bet jei klausiate manęs – tai per vėlu“, – teigė M. Frederiksen.
Vilniuje vyksta viršūnių susitikimas
Viršūnių susitikime Vilniuje dalyvauja „Bukarešto devyneto“ (B9), Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos) ir Ukrainos atstovai.
Dėl susitikimo į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, NATO Generalinis Sekretorius M. Rutte, kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir kiti.
Beje, tai paskutinis A. Dudos, kaip prezidento, vizitas Lietuvoje.
Susitikimo metu bus aptartas Aljanso rytinio flango saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Su Ukrainos Prezidentu V. Zelenskiu bus aptarta tolesnė parama Ukrainai.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį tai bus jau ketvirtasis V. Zelenskio vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą jis Vilniuje lankėsi pernai balandį vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime bei verslo forume.
Tuo metu nuo spalio NATO vadovaujantis M. Rutte pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi taip pat pernai balandį, kai kartu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu ir dar keturiais Europos Sąjungos (ES) vadovais susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Tiesa, tuo metu jis dar buvo Nyderlandų premjeras.
Eismo ribojimai
Vilniuje pirmadienį vyksiančio viršūnių susitikimo metu sostinėje bus eismo ribojimų, pranešė sostinės savivaldybė.
Pirmadienį nuo 9 iki 18 val. transporto priemonių, išskyrus viešąjį transportą, eismas bus draudžiamas T. Kosciuškos, Arsenalo, T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse, Trispalvės alėjoje.
Tuo metu nuo sekmadienio 20 val. iki pirmadienio 18 val. aikštelėje prie Katedros aikštės, Šventaragio ir L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėse, Universiteto gatvės atkarpoje tarp Šventaragio g. ir Liejyklos g., A. Jakšto gatvės atkarpoje tarp Gedimino pr. ir Beatričės g. bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas.
Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl delegacijų kortežų judėjimo, pirmadienį gatvėse tarp Vilniaus oro uosto ir miesto centro bus trumpalaikių eismo stabdymų, taip pat galimi šioje atkarpoje važiuojančio viešojo transporto vėlavimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
