Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus. Tam ruošiami pokyčiai – medikams būtų suteikta teisė tam tikrais atvejais atsisakyti teikti planinę medicininę pagalbą.
Kaip pabrėžė projekto esmę pristačiusi Seimo narė Jurgita Sejonienė, agresyvus pacientas pagalbos negautų tik konkrečiu atveju. Pakeitimai nereikštų, kad jam apskritai nebebūtų teikiama pagalba pas tą gydytoją.
„Pirminis projektas buvo apie tai, kad galėtų atsisakyti suteikti planinę paslaugą asmens sveikatos priežiūros specialistas tą kartą, jei pacientas smurtauja prieš jį psichologiškai ar fiziškai. Tai nebūtų atsisakymas nuolat teikti tą paslaugą, pacientas galėtų grįžti „atvėsęs“ ir planinę sveikatos priežiūros paslaugą gauti“, – kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Siūlo leisti ir vaizdo ar garso įrašus
Taip pat ji pridūrė, kad yra registruotas ir jos pasiūlymas, kad kitų sričių medikai, kurie privalo suteikti skubią pagalbą, galėtų naudoti kūno kameras.
„Kadangi nusiskundimų turi ne tik planines paslaugas teikiantys specialistai, bet ir dirbantys greitosios medicinos pagalboje (GMP) bei skubios pagalbos skyriuose, kur pasitaiko neadekvačiai besielgiančių pacientų, kad būtų galimybė medikams naudoti vaizdo ir/ar garso įrašymo priemones tam.
To reiktų ne tam, kad atsisakytų suteikti paslaugas, bet galėtų apginti savo teises, įrodyti, kad pacientas tikrai buvo neadekvatus ir smurtą patyrė medikas“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ji pridūrė, kad projektas ilgą laiką derintas su Sveikatos apsaugos ministerija, darbuotojų organizacijomis: „Norėčiau, kad šis projektas pagaliau pajudėtų. Tikiuosi, kad po šių klausymų ir papildomo komiteto svarstymo šis projektas pagaliau atkeliaus į Sveikatos reikalų komitetą ir galėsime judėti į plenarinę salę.“
Kas nuspręs, kad pacientas elgiasi žeminančiai?
Posėdžio metu pasisakęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdymo antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Andrėjus Fominas nurodė, kad projekte svarstomas klausimas antikorupciniu požiūriu nevertintas, bet įvardijo kylančius aktualius klausimus korupcijos prevencijos kontekste.
„Pirminis projektas buvo apie tai, kad galėtų atsisakyti suteikti planinę paslaugą asmens sveikatos priežiūros specialistas tą kartą, jei pacientas smurtauja prieš jį psichologiškai ar fiziškai. Tai nebūtų atsisakymas nuolat teikti tą paslaugą, pacientas galėtų grįžti „atvėsęs“ ir planinę sveikatos priežiūros paslaugą gauti“, – sakė J. Sejonienė.
„Pavyzdžiui, kaip bus vertinama, koks elgesys vertinamas nederamu ar nepageidaujamu, nepagarbiu. Kada bus laikoma, kad elgesys yra žeminantis garbę ir orumą? Taip pat kyla klausimas, kaip bus praktikoje įvertinama, ar asmeniui nereikia suteikti būtinosios medicininės pagalbos.
Kitas aspektas, į ką norėtume atkreipti dėmesį – tai procedūriniai klausimai: kas priėminės sprendimą, kad konkrečiam pacientui nebus suteikta medicininė pagalba – vienas gydytojas ar bus konsiliumas, pasitelkti du gydytojai, ar pasitelkta kokia kita procedūra“, – svarstė jis.
Šeimos gydytoja: turbūt visiems aišku, kas yra agresyvus pacientas
Savo ruožtu Lietuvos profesinės šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva teigė, kad turbūt niekam nekyla klausimų, koks elgesys yra nederamas.
„Labai daug diskutavome dėl formuluočių, kiekvieno kablelio, (...) norisi pasidžiaugti, kad Vyriausybės nutarime yra sutarta pagrindinė formuluotė. Yra aptartos ir tos vietos, jei pacientui teikiama būtinoji pagalba, kaip elgtis tam tikrais atvejais, ką reiškia atsisakyti.
Dabar ką tik klausė, kaip vertinti nederamą elgesį. Man atrodo, visi žmoniškai suprantame, kas yra agresyvus pacientas. Jei reikia apibrėžimo, galima jį sugalvoti. Agresyvus pacientas yra tas, kuris atsisako bendradarbiauti, elgiasi agresyviai. Man atrodo, čia net nereikia ir teisininkų paaiškinimų, kaip tai vertinti“, – kalbėjo šeimos gydytojų atstovė.
Įrodymus pateikti padėtų kūno kameros
Vis tik ji siūlė nelyginti medikų ir specialiųjų tarnybų darbuotojų, kurie turi specialiąsias priemones ir pasiruošimą apsiginti.
„Mus lygino su gaisrininkais ir pareigūnais, kurie turi šautuvą, kitas priemones. Asmeniškai savo darbe turiu nebent neurologinį plaktuką, kuriuo galėčiau gintis, bet, nežinau, ar tai padėtų. Tad medikų bendruomenei turbūt tai labiausiai netinkamas variantas, nes mes nė vienas nedavėme priesaikos būti sužeisti ir sužaloti darbe. Tad nereikėtų ta priesaika manipuliuoti“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė gi kaip tik atkreipė dėmesį į pareigūnų darbo skirtumus.
„Reaguojant į klausimą, kaip būtų vertinama, elgesys yra smurtinis ar nesmurtinis, kai kalbame apie policiją, ten bet koks prieštaravimas pareigūnui yra vertinamas kaip taškų kaupimas didesnei nuobaudai. Tam yra policininko su sulaikytu asmeniu santykį fiksuojančios kameros. Tai, manau, lygiai taip pat kūno kameros padėtų nustatyti ir smurtaujančio paciento elgesį, kuris šiaip yra aiškus ir nesunkiai įvardijamas“, – pastebėjo ji.
LMS atstovės nuomone, tokiomis priemonėmis reikėtų aprūpinti ne tik GMP darbuotojus, bet ir kitus medikus – ypač šeimos gydytojus, slaugos paslaugas namuose ir slaugos skyriuose teikiančius specialistus.
J. Sejonienė pažymėjo, kad vaizdo ir garso įrašymo galimybė įstatymo projekte jau numatyta, tik atvejus būtų galima dar praplėsti: „Ji nebūtų nuolatinė, matyt, tai būtų, kai darbuotojas jau mato grėsmę, kad psichologinis ar fizinis smurtas yra taikomas. Bet labai geras pastebėjimas, ko ir įstatymo projekte nėra – tai ambulatorinės slaugos paslaugos. Tad čia, matyt, gali būti ir naujų siūlymų.“
Pacientas nėra visada teisus
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas antrino kolegoms, kad svarstomos pataisos – labai laiku ir vietoje.
„Iš savo praktikos žinau, anksčiau buvo standartas: jei kyla kažkoks konfliktas tarp paciento ir mediko, visada kaltas būdavo medikas. Jį pasikviesdavo vyriausiasis gydytojus ar direktorius ir paaiškindavo, kad jei kyla konfliktas, jūs nesugebėjote suvaldyti situacijos, iš principo jūs kaltas, o pacientas visada iš principo būdavo teisus. Šito neturi būti – ne visada pacientas teisus, kai kada būna kaltas ir labai kaltas“, – kalbėjo jis.
Profesorius tvirtino, kad tokių pataisų reikėjo kur kas anksčiau, mat daug medikų yra nekaltai nukentėję.
„Šeimos gydytojai ne kartą aiškino, kad jie būna terorizuojami paciento ir kai gydytojas pacientui persirašyti pas kitą šeimos gydytoją, jis atsisako, sako: „Norime pas jus su tuo tikslu, kad kentėtumėte, išmokysime, kaip jūs turite elgtis.“ Jau nekalbu apie tai, kai naudojamas fizinis teroras. Manyčiau, kad visi medikai nusipelno to, kad būtų apsaugoti tiek nuo psichologinio, tiek fizinio teroro. Ir pacientas tokiu atveju turi atsakyti“, – savo nuomonę dėstė J. Kalibatas.
Pacientų interesai turi būti užtikrinti
Lietuvos bioetikos komiteto patarėja Vilma Lukoševičienė teigė, kad po ilgų diskusijų buvo pritarta dabartinei formuluotei, tačiau pažymėjo, kad svarstomas klausimas labai jautrus.
„Svarbu matyti abi puses – tiek gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos priežiūros specialistus, tiek pacientus, kurie neretai yra pažeidžiamoje situacijoje, todėl jų interesai turi būti užtikrinti.
Šalys tai sprendžia ir reguliuoja skirtingai. Po ilgų diskusijų Lietuvos bioetikos komitetas būtų linkęs pritarti Vyriausybės nutarime pasiūlytai įstatymo formuluotei, kur aiškiai atsiskiria planinės ir būtinosios pagalbos teikimo atvejai“, – pažymėjo ji.
„Svarbu matyti abi puses – tiek gydytojus, slaugytojus, kitus sveikatos priežiūros specialistus, tiek pacientus, kurie neretai yra pažeidžiamoje situacijoje, todėl jų interesai turi būti užtikrinti“, – sako V. Lukoševičienė.
Kartu V. Lukoševičienė pabrėžė, kad bet kuriuo atveju pacientui būtų turėtų būti užtikrintas paslaugų tęstinumas, jie apie tai būtų aiškiai informuoti.
„Dėl vaizdo kamerų – tai taip pat labai jautrus klausimas tiek privatumo, tiek konfidencialumo, bet ne prasme, bet ir teisine i duomenų tvarkymo prasme“, – pastebėjo bioetikos komiteto atstovė.
Seimo narė Morgana Danielė taip pat pabrėžė, kad techninis įgyvendinimas skamba kaip labai svarbi šio projekto dalis, mat esama rizikų ir galimybių pacientams susipriešinti su gydytojais, sulaukti skundų, bylų: „Tai nėra detalė ir verta pagalvoti apie atskirus klausimus, susitikimą ar apskritąjį stalą vien šiuo klausimu.“
Dulkio patarėja: ne bet koks žeminimas suteiktų teisę atsisakyti teikti paslaugą
Kalbėdama apie svarstomą įstatymą ir teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė pabrėžė, kad paciento teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą yra konstitucinė. Todėl iš esmės pritarusi Vyriausybės nutarimui ministerija pateikė ir savo siūlymus.
„Buvo suabejota, ar iš tiesų dėl paciento netinkamo, nederamo elgesio, kai yra pažeminama mediko garbė ir orumas, visais atvejais galima atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugą.
(...) Tai mūsų siūlymas būtų projektus tobulinti ir numatyti, kad galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas ar nutraukti jų teikimą, kai pacientas žemina mediko garbę ir orumą, būtų galima tuomet, kai tai trukdo jam pačiam ar kitiems pacientams teikti kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą. Kitaip tariant, ne bet koks žeminimas galėtų būti pagrindas ir sąlyga atsisakyti tokiam asmeniui suteikti paslaugą“, – aiškino ji.
SAM atstovės pastebėjimu, Vyriausybės nutarimu taip pat siūloma numatyti išimtį, kad paslaugų teikimas, nepaisant to, kad žeminama mediko garbė ir orumas, būti užtikrintas ir tuo atveju, jei pacientas taip elgiasi dėl savo sveikatos būklės.
„Kitaip sakant, jei pacientas yra šoko būsenos ar esant hipoklikemijai triukšmauja, elgiasi nepagarbiai, tai būtų išimtis, kada tokios paslaugos turėtų būti toliau teikiamos“, – nurodė E. Butkevičienė.
Vyriausybės siūlymu tai pat siūloma išspręsti situaciją, kad būtinąją pagalbą medikai šiuo metu privalo teikti rizikuodami savo paties sveikata ar net gyvybe.
„Pagal esamą teisinį reguliavimą, kas susiję su būtinosios pagalbos teikimu, šiandien šie sveikatos priežiūros specialistai neturi teisės atsisakyti jos teikti net tais atvejais, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar net gyvybei.
Tai Vyriausybės nutarimu siūloma atsisakyti besąlyginės pareigos teikti būtinąją pagalbą ir nustatyti, kad kai teikiama greitoji medicinos pagalba, jos nepradėti teikti arba teikimą nutraukti galima tik tuomet, kai kyla grėsmė iš paciento pusės mediko sveikatai ar gyvybei ir tik jei išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę ar tokių galimybių nėra“, – paaiškino ministro patarėja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Filmuoti jam tuo momentu jau nėra jėgų, duot į snukį, tuo labiau. Tai ką pacientui daryti, kad juos nuraminti ir priversti atlikti pareigas be emocijų ir keršto?Dar didesnį kyšį duoti belieka…
