„Diplomatinis procesas tikrai veikia. Mes su užsienio reikalų ministru tą aptariame. Tam tikruose lygmenyse susišnekėjimas veikia. Aš labai tikiuosi, kad bus tam tikri rezultatai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Supraskime vieną dalyką, kad mes norime normalizuoti santykius. Mes nekalbame apie tą šuolį, kad tapsime geriausiais draugais, bet siekiame, kad tam tikrame techniniame lygmenyje santykiai normalizuotųsi“, – pridūrė politikė.
Pekino ir Vilniaus santykiai paaštrėjo, kai Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė, kas suerzino Kinijo režimą. Tačiau, kaip pabrėžė I. Ruginienė, keisti atstovybės pavadinimo į Taipėjaus – Pekinui priimtinesnį variantą – kol kas neplanuojama.
„Kol kas šito neaptarinėjame ir neplanuojame“, – sakė ji.
Trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad Vilnius neišvengiamai turi grįžti prie santykių su Pekinu. Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) kai kurioms valstybėms partnerėms pasiūlė, jog jos Kinijoje aptarnautų Lietuvos piliečius konsuliniais klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau Ingos Ruginienės Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Tiesa, R. Motuzas pažymi, kad diplomatiniai santykiai oficialiai nėra nutraukti – Lietuva ir Kinija neturi tik diplomatinio atstovavimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
