Taip ji kalbėjo žurnalui „Reitingai“ trečiadienį paskelbus naujausius gimnazijų reitingus sudarytus pagal atskirų valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Šis vertinimas parodė, kad įprastų valstybinių ir savivaldybių gimnazijų, užtikrinančių aukštus abiturientų akademinius pasiekimus, toliau mažėja, o vis didesnę įtaką švietimo kokybės rezultatams įgauna kelios privačios ar mokinių atranką taikančios mokyklos.
„Visos mokyklos yra geros ir tikrai mes neturime taip vertinti. (...) Turime tikrai atsižvelgti ir į mokinių gebėjimus, ir į, kaip sakome, socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas. (...) Tad atsižvelgti turime į visą visumą, o ne tiesiog traktuoti, kad ta mokykla blogai paruošia, o kita mokykla gerai paruošia“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Popovienė.
Žurnale „Reitingai“ taip pat teigiama, kad pasitaiko atvejų, kuomet toje pačioje gatvėje esančių gimnazijų lygis gali skirtis 3–4 kartus. Publikacijos vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pateikė Ukmergėje esančių mokyklų, kurias skiria apie pusšimto metrų atstumas, pavyzdį.
„Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos abiturientų pasiekimai yra tokie: 2024 metais į aukštąsias mokyklas įstojo 73 proc., o iš Jono Basanavičiaus gimnazijos, kuri yra toje pačioje gatvėje, į universitetus įstojo 6 proc., į kolegijas 13 proc.“, – trečiadienį surengtoje konferencijoje teigė G. Sarafinas.
Švietimo ministrės neigė, kad tokius pasiekimų skirtumus tarp šalia esančių ugdymo įstaigų lemia mokinių pasiskirstymas pagal gebėjimus.
„Negalėčiau gal taip traktuoti, (....) kad susirenka vienokio gebėjimo ar kitokio gebėjimo vaikai. Į mokyklas priimama pagal tam tikrus kriterijus, pagal teritorijų paskirstymą ir kitus kriterijus. (...) Noriu dar kartą pabrėžti, kad ir skirtingi yra gebėjimai ir tam tikros sąlygos lemia tam tikrus rezultatus“, – teigė R. Popovienė.
Paklausta, ar ministerija nesiruošia daugiau dėmesio skirti mokyklų darbo kokybės užtikrinimui, ministrė sakė, kad žemesnius rezultatus demonstruojančios ugdymo įstaigos turi įsivertinti valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
„Jeigu mokykla tikrai yra akredituota, vykdo tam tikras ugdymo programas, tai manome, kad ji yra pasirengusi, tačiau įsivertinti rezultatus yra labai svarbu ir kiekvienam atsižvelgti, kurioje srityje reikia pasitempti, kur didinti kompetencijas, ar mokytojams daugiau kvalifikacinių, metodinių pasirengimo priemonių reikia. Galbūt mokiniams atkreipti dėmesį. Ir mes iš tiesų tam tikras priemones ir vykdome“, – kalbėjo ji.
Anot žurnalo „Reitingai“ pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir skirtumas tarp įvairioms Lietuvos mokykloms skiriamo finansavimo. Pasitaiko atvejų, kai vienam mokiniui ugdyti skiriama suma tarp mokyklų skiriasi šešis kartus.
Visgi R. Popovienė tikino, kad tai įprasta praktika, nes finansavimas priklauso nuo mokyklos dydžio.
„Kitaip ir negali būti. Kitose ir Europos Sąjungos šalyse, mes žinome, Skandinavijoje kartais (...) kelis vaikus moko vienas mokytojas ir ten tikrai, pavyzdžiui, nutolusiuose rajonuose kainuoja vieno vaiko išlaikymas labai brangiai negu kituose didmiesčiuose“, – sakė ji.
BNS rašė, kad žurnalo „Reitingai“ pateikta informacija tipiškoje gimnazijoje vieno mokinio ugdymas kainuoja apie 2–3 tūkst. eurų per metus, tačiau esama mokyklų, kur tos išlaidos viršija 10 tūkst. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
