Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), pernai atlikusi konsoliduotą planinį penkiolikos rajoninių ligoninių patikrinimus, paskelbė radusi nemažai pažeidimų. Kai kurios ligoninės jau pašalino tikrintojų įvardintas spragas, kitoms jų nepašalinus gresia licencijų sustabdymas.
Nebuvo užtikrinamos visos būtinos paslaugos ir tyrimai, specialistai neturėjo reikiamos kvalifikacijos, netinkamas insulto gydymas, privalomų medicinos priemonių stygius – šiuos ir dar kitus trūkumus nustatė tikrintojai.
Ligoninių vadovai daugelį reikalavimų, dėl kurių nustatyti pažeidimai, vadina neadekvačiais ir neatitinkančiais šių dienų realijų. Jiems peršasi išvada, kad prisidengiant pacientų interesais ir žmonių gydymo kokybe galbūt baudžiamos užsidaryti nenorinčios rajonų ligoninės.
„Kas galėtų paneigti, kad kabinėjamasi dėl neadekvačių reikalavimų, o iš tikrųjų galbūt norima uždėti apynasrį rajonų ligoninėms, kurios nenori užsidaryti. Reikia galop atsakyti, kiek dabartiniai teisės aktai ir reikalavimai ligoninėms atspindi realų gyvenimą, ar juos įmanoma įgyvendinti? Ar tam turime žmogiškųjų išteklių? Jau ne kartą kalbėta, kad tai reikia peržiūrėti, atlikti auditą, tada būtų galima įvertinti, kiek verti tie nustatyti pažeidimai“, – komentavo Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
Ir Akreditavimo tarnyba pripažįsta, kad dažniausiai nustatytų pažeidimų dėl echoskopijos, endoskopijos, radiologijos ir laboratorinės diagnostikos paslaugų užtikrinimo visą parą priežastis – šių sričių sveikatos priežiūros specialistų trūkumas.
Įvardijo pažeidimus
Akreditavimo tarnyba skelbė, kad vienas dažniausiai nustatytų neatitikimų buvo susijęs su radiologijos paslaugų teikimu: gydytojai radiologai dirbo trumpiau nei 7 val. per dieną, o radiologijos technologai − ne visą parą, kaip reikalauja teisės aktai. Įstaigos šių paslaugų teikimą netinkamai organizavo specialistų budėjimais namuose, o beveik trečdalis tikrintų ligoninių neturėjo teleradiologijos paslaugų teikimo sutarties su kitomis įstaigomis.
Dauguma ligoninių neužtikrino echoskopinius tyrimus atliekančių gydytojų paslaugų teikimo visą parą, organizavo specialistų budėjimą namuose, nors tokios galimybės teisės aktai nenumato. Panašios problemos nustatytos ir vertinant endoskopinių tyrimų teikimo aspektus. Nė vienoje patikrintoje ligoninėje nebuvo užtikrintas tinkamas endoskopinių tyrimų paslaugų teikimas visą parą, nebuvo sudaryta sutartis dėl endoskopijos paslaugų teikimo ne darbo valandomis ir kt. Dalyje ligoninių nebuvo įvykdyta prievolė echoskopinius ir endoskopinius tyrimus atliekantiems gydytojams tobulintis šiose srityse ne mažiau kaip 36 val. per pastarųjų 5 metų laikotarpį.
Tik vienoje iš patikrintų ligoninių buvo užtikrintas medicinos biologo paslaugų teikimas visą parą. Beveik pusė patikrintų ligoninių biomedicinos technologų darbą organizavo budėjimais namuose, pažeisdamos teisės aktų reikalavimus.
Akreditavimo tarnyba taip pat vertino paslaugas, teiktas visiems pacientams, kuriems buvo diagnozuotas smegenų insultas tikrintose įstaigose, ir konstatavo, kad buvo taikoma ydinga praktika, nesivadovaujant insulto klasterio aprašu.
Ar įmanoma įgyvendinti?
V. Sudaris tvirtino, kad ligoninės šalina trūkumus, tačiau rajoninių ligoninių vadovai siūlytų peržiūrėti teisės aktus ir įvertinti, ar nereikėtų atsisakyti neįgyvendinamų reikalavimų. Jis pabrėžė sveikatos politikos prieštaringumą: „Dabar kryptis – jungtis, centralizuoti įstaigas, paslaugas, tačiau rajonų ligoninės įpareigojamos turėti siaurų specialybių specialistus, kurių išlaikymas brangus. Ar Lietuvoje turime tiek išteklių ir resursų?“
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas ragina įvertinti, ar rajonų ligoninės turi būti verčiamos visą parą užtikrinti echoskopijos, endoskopijos, radiologijos paslaugas.
„Ar realus reikalavimas – visą parą turėti endoskopinių tyrimų paslaugą net ir tuose įstaigose, kur nėra chirurgijos skyrių? Dėl ūmių ligų ligoniai paprastai išvežami į aukštesnio lygio gydymo centrą. Arba reikalavimas, kad gydytojas rentgenologas, kuris aprašo rentgeno nuotraukas, būtų ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Tai nėra logiška, brangina sveikatos apsaugos išlaidas. Bet atsirado darbo grupė, kuri nusprendė, kad taip turi būti. Visame pasaulyje nuotraukos aprašomos nuotoliniu būdu, jas padaro, pavyzdžiui, Anglijoje, o aprašo Australijoje“, – aiškino V.Sudaris.
Panašiai gydytojas vertino ir reikalavimą dėl medicinos biologo paslaugų teikimo visą parą.
„Viena šio specialisto funkcijų – kraujo grupės tapatumo nustatymas. Ar dėl to reikia turėti 5 etatus? Paskaičiuokime, kiek Lietuvoje yra medicinos biologų licencijų ir kiek įstaigų, kurioms būtina juos turėti, ir paaiškės, ar įmanoma tai įgyvendinti. Kitas klausimas – ar to reikia? Juk dirba laborantai“, – nustatytus trūkumus komentavo Pakruojo ligoninės vadovas.
Centrai dūsta nuo ligonių
Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas nesusipratimu vadina ir priekaištus dėl netinkamo insulto gydymo.
„Mes negydome insultų, tokius ligonius į centrą išveža greitoji. Bet kad centrinės ligoninės dūsta nuo ligonių, būna, kad juos grąžina mums atgal diagnozei patikslinti. Grąžintas ligonis su tuo pačiu ligos kodu, jam reikia kitokio gydymo, bet rašo, kad gydome insultą. Konkrečiu atveju neigiamų pasekmių rizika buvo suvaldyta, tad reikėtų sąžiningiau vertinti“, – kalbėjo V.Sudaris.
Ligoninių vadovai kabinėjimuisi prilygino ir įvardintus pažeidimus dėl nekvalifikuotų specialistų.
„Ir pas mus tai užkliuvo. Ką tai reiškia? Keli gydytojai neturi skubios medicinos pagalbos kursų, kurių reikalaujama kas 5 metus, baigimo. Kursai buvo numatyti pernai rudenį, bet juos atšaukė. Tai ką daryti? Laukiame, kada susidarys grupė, ir gydytojai išklausys tas privalomas valandas. Tai nereiškia, kad jie kažko nemoka ar negali daryti, tiesiog trūko valandų, patvirtinančių jų kvalifikacijos kėlimą“, – aiškino Pakruojo rajono ligoninės direktorius.
Žada atšaukti
Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis viliasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pakoreguos reikalavimus, kurie slegia rajonines ligonines. Pasak jo, Akreditavimo tarnyba tik vykdo užduotį, tad reikia tikėtis, kad SAM atsižvelgs į rajoninių ligoninių vadovų argumentus ir priims tinkamus sprendimus.
„Dabar vyksta diskusijos, gal būsime išgirsti. Iš tikrųjų kai kurie reikalavimai rajoninėms ligoninėms yra ne tik pertekliniai, bet ir sunkiai įgyvendinami. Pavyzdžiui, privaloma, kad visą parą būtų teikiamos medicinos biologo paslaugos. Reikėtų papildomai 3 specialistų. O juk laboratorijose dabar yra nauji automatiniai analizatoriai. Regis, kad bus rasta išeitis – ministerija žada suspenduoti tokį reikalavimą. Ir dėl endoskopijos nerealūs įpareigojimai. Negali būti tokie patys reikalavimai rajoninėms ligoninėms ir klinikoms. Turėtų tai sutvarkyti“, – teigiamų poslinkių tikisi Joniškio ligoninės vadovas.
„Varo“ ant rajonų
Rajoninių ligoninių vadovai apgailestauja, kad šio lygio gydymo įstaigos nepelnytai talžomos.
„Vieni nori paimti viską, kitiems nieko neleidžiama, tik keliami aukšti reikalavimai, atliekami tikrinimai ir dar baudžiama per įkainius“, – sveikatos apsaugos politikos formuotojams priekaištus žėrė V.Sudaris.
Pasak jo, pagrindinė problema – vieningos politikos stygius, o tai veda į susipriešinimą, nepasitikėjimą rajoninėmis ligoninėmis ir kt.
„Manau, kad reforma, kuri gimsta tik valdininkų kabinete, nebendraujant, pasmerkta žlugti. Yra nuteikinėjama prieš rajonų ligonines, sakoma, kad ten esą nemoka gydyti, atsiranda baudimo mechanizmas – visa tai neproduktyvu. Keliame labai didelius reikalavimus, o mūsų sveikatos apsaugos finansavimas – vienas mažiausių ES“, – konstatavo Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas.
Pažeidimai šalinami
Nora Ribokienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė
Akreditavimo tarnyba 2019 metais 15 rajono lygmens ligoninių atliko konsoliduotus planinius patikrinimus, per kuriuos vertino jų priėmimo skubiosios pagalbos skyriuose teikiamų asmens sveikatos priežiūros bei paslaugų, teikiamų pacientams, kuriems šiose ligoninėse buvo įrašyta ūminio smegenų infarkto (išeminio galvos smegenų insulto) diagnozė, atitinkanti teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams.
Visose ligoninėse Akreditavimo tarnyba nustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų, jas įspėjo ir nustatė terminus pažeidimams pašalinti. Akreditavimo tarnyba tais atvejais, kai, įvertinusi ligoninių pateiktus pažeidimų pašalinimą patvirtinančius dokumentus, nustato, kad ligoninės pažeidimų nepašalino, raštu informuoja tas ligonines, kad, jeigu nebus pašalinti nustatyti pažeidimai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bus stabdomas specializuotų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas (t. y. bus stabdomas tik specializuotų stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, bet ne visa ligoninės licencija)
Aštuonių ligoninių pateikti pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai yra įvertinti, Akreditavimo tarnyba padarė išvadą, kad šios ligoninės nustatytus pažeidimus pašalino. Penkių ligoninių pateikti dokumentai dar yra vertinami. Dar laukiama informacijos iš dviejų ligoninių, jos informaciją turi pateikti iki vasario pabaigos.
Pažeidimai, kurie buvo nustatyti dažniausiai ir ligoninėms sunkiausiai sekasi šalinti, yra dėl echoskopijos, endoskopijos, radiologijos ir laboratorinės diagnostikos paslaugų užtikrinimo pagal teisės aktų reikalavimus visą parą, nes trūksta šių sričių sveikatos priežiūros specialistų.
Šaltinis: www.valstietis.lt
