Apie tai, ar kultūros ministras skaldo Lietuvą ir ko galime tikėtis toliau, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja kultūros bendruomenės atstovė, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Chaotiškas tas Vyriausybės formavimas, visas procesas labai užtruko. Ką tai rodo ir kokių šioje vietoje yra teisinių klausimų ir klaustukų?
E. Kūris: Manau, kad pirmiausia mes matėme, jog iš tikrųjų yra chaosas – niekas kitokio žodžio ir nesako, tik chaosas, jovalas ir panašiai. Jeigu mes apsiribosime vien kultūros ministro parinkimu, tai čia yra keli dalykai: pirmiausia – ministerijų sukeitimas.
Čia iškart prisimenu frazę, kuri, atrodo, priskiriama Čerčiliui, kai jo buvo paklausta, ar kur nors galima sukurti komunizmą. Jis atsakė: „Galima, bet reikia surasti valstybę, kurios nebūtų gaila“. Šiuo atveju reikėjo surasti ministeriją, kurios nebūtų gaila, o ta ministerija reprezentuoja labai svarbią mūsų visos visuomenės gyvenimo sritį – tai yra kultūra, ir ne tik meninė kūryba, ne tik žiniasklaida, bet čia yra daugybė elementų.
Pasirodo, šitos srities buvo negaila atiduoti, tai jau yra blogai. Toliau – pačios personalijos parinkimas. Parinkimas paskutinę dieną, dangstantis terminais, kurie iš tikrųjų nespaudė. Konstitucijoje nustatyti tam tikri terminai, ir buvo galimybė tai padaryti vėliau, bet buvo labai skubama tai padaryti, kai prezidentas yra išvykęs.
Aš nežinau, kaip galima nustatyti kultūros geną per pusvalandžio pokalbį telefonu. Bandžiau rasti analogų, kas šitaip per nuotolį galėjo nustatyti diagnozes, ir radau tik vieną analogą – tai buvo toks Kašpirovskis, jeigu dar kas nors atsimena tuos laikus.
Tai paprasčiausiai buvo labai nerimtas šio ministro parinkimas, nerimtas šitos kandidatūros aprobavimas ir labai nerimtas paaiškinimas visuomenei, tame tarpe ir kultūros bendruomenei, kad per pusvalandį galima nustatyti kažkokį tai kultūros geną.
Toliau tai rodo – ir tai labai svarbus teisinis ir politinis klausimas – kad mūsų kai kurios, bent jau politinės partijos, o dažnai net galbūt dauguma politinių partijų, ateina visiškai nepasiruošusios formuoti Vyriausybę.
Jeigu galima būtų galvoti apie kokias nors išeitis, siūlyčiau svarstyti apie tai, kad turėtų būti kokie nors įstatymų pakeitimai, turbūt Rinkimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos partijos, kurios iš anksto neįstato galimų kandidatų į ministrus, turėtų netekti kai kurių rinkiminių galimybių.
Pavyzdžiui, dalyvavimo nacionaliniuose televizijos debatuose prieš rinkimus. Jeigu partija neišstatė savo galimų kandidatų į ministrus, tai tokiu atveju jai nėra ko eiti ir „kabinti tautai makaronus“ – nežinau, iš kokio fabriko, ar iš pono Adomavičiaus fabriko, ar iš kurio nors kito fabriko – ir aiškinti, kad jie viską gali padaryti, kad jie turi pilną žmonių, kurie gali eiti įvairiausias pareigas, o kai reikia tuos žmones surasti, tai tempiama iki paskutinės minutės ir tie žmonės ieškomi iš visokių pakampių.
Prezidentas Nausėda žadėjo, kad netvirtins ministru žmogaus, kuris yra be kompetencijos. Vėliau matome prezidento patarėjo Jansono žodžius, kad 13 pradėjusių dirbti ministrų yra normalūs žmonės, o vienas „kitoks“ ir duokime šansą pabandyti. Kaip jūs vertinate tą „duokime pabandomąjį šansą“?
E. Kūris: Nuolatinis kartojimas „duokime šansą pabandyti“ man prilygsta tam, jeigu mes sakytume: „Na, šitas vairuotojas girtas ir gerokai girtas, bet duokime jam pabandyti. Galbūt jis nieko nenublokš, galbūt jis neįvažiuos į griovį ar į parduotuvės vitriną“ – tai yra paprasčiausiai nerimta.
Nėra ministrams jokių bandomųjų laikotarpių – ministrai turi ateiti pasirengę. Aišku, visi yra žmonės, visi gali daryti vienokias ar kitokias klaidas, bet jie turi ateiti bent su tam tikru pagrindu – politinės veiklos, politinės patirties pagrindu arba bent jau profesiniu pagrindu.
Žmogus gali būti iš tos srities, nebuvęs politikoje, bet jis yra vertinamas atitinkamos bendruomenės ir turi tam tikrą kompetenciją. Šiuo atveju mes nematėme nei vieno, nei kito. Man atrodo, tas pasirodymas Prezidentūroje atskleidė absoliučiai viską.
Čia nebėra ką pataisyti, tai yra nepataisoma. Kuo greičiau tai bus suprasta, tuo geriau bus visiems ir tuo lengviau tai pašalins įtampą. Racionaliai svarstydamas ir nebūdamas politikoje, matau tik vienintelę galimybę: šio ministro turi paprasčiausiai nelikti.
Jie anksčiau ar vėliau tai supras, ir premjerė tą supras. Dabar viskas jos rankose, bet ji turi tą suprasti. Kai ji tą supras, ji teiks ministrą atleisti, jis būtų atleistas iš pareigų, ir tas pareigas laikinai eitų kuris nors iš Vyriausybės narių, kol būtų rasti sprendimai. Tai būtų ne sprendimas, o tik sprendimų atidėjimas, bet tai duotų tam tikro laiko.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
