egidijus kūris

„Po Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimo privalome spręsti šį klausimą. Sprendime yra nurodytas 180-ies dienų terminas“, – pirmadienį sakė Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis. Politikas įregistravo Seimo ir prezidento rinkimų įstatytų pakeitimo projektus. Jais yra siekiama išbraukti straipsnių dalis, kurios numato neleisti kandidatuoti asmenims, kurie buvo nušalinti po apkaltos.

Lietuvos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme Egidijus Kūris nesutiko su daugumos kolegų sprendimu, kad Vengrija pasielgė netinkamai, kai nubaudė žinomą istoriką, apkaltinusį buvusį komunistą teisėją kolaboravus su saugumu komunistinio režimo metais. Atskirąją nuomonę byloje paskelbęs E.Kūris teigė neįžvelgiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo.

 Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiosios partijos sutarė, kad Seimas turi iš naujo svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidentų pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Grįžti prie klausimo pasiūlė pats R. Paksas, kai kuriems teisininkams suabejojus, kad pateikiant projektą buvo pažeistos procedūros.

  Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, sako Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.   Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst.

Trečiadienį, kovo 27 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus teikia tris kandidatūras – Lyros Jakulevičienės, Egidijaus Kūrio ir Igno Vėgėlės. Iš šio kandidatų sąrašo Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja išrinks vieną teisėją, kuris atstovaus Lietuvai.

„Aš vis dėlto manau, kad cirkas yra rimtas menas, o tai, kas vyksta šiuo metu skiriant ministrus, tikrai nepakyla iki tokio garbingo meno lygio“, – sako prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, Vyriausybės formavimu užsiima visi, kas netingi, nors, pagal Konstituciją, šiame procese turėtų dalyvauti tik du asmenys – paskirtasis Ministras Pirmininkas ir Prezidentas. „Jie abu yra atsakingi. Pirmiausiai paskirtasis premjeras turi pateikti ministrų sąrašą. Ne po vieną kandidatą, o visą ministrų sąrašą.

Jei Darbo partija (DP) būtų uždrausta, šis draudimas netaptų teisine priežastimi iširti Vyriausybei ir valdančiajai koalicijai. Taip LRT.lt trečiadienį teigė buvęs Konstitucinio teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Kūris. Jo teigimu, DP frakcijai Seime priklausę nariai galėtų burtis į naują frakciją kitu pavadinimu. Anot E. Kūrio, KT, nutaręs, kad teisiamųjų suole sėdinti DP yra kalta, galėtų pritaikyti griežčiausią sankciją ir nutarti likviduoti juridinį asmenį.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris LRT Radijui teigė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė „tikrai negali“ uždrausti Lietuvoje legaliai veikiančiai partijai dalyvauti vykdomojoje valdžioje. „Aš manau, kad tai yra greičiau politinis, o ne teisinis pareiškimas ta prasme, kad Prezidentė tikrai neturi svertų uždrausti kokiai nors partijai, kuri Lietuvoje legaliai veikia, dalyvauti įvairiose struktūrose, tame tarpe ir vykdomojoje valdžioje.

Vakar į Briuselį vėl rinkosi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai. Šiandien 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas. Diskusijos dėl naujosios sutarties Airija jau praneša, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus per referendumą yra atmetusi Europos sutartis.