Koks yra koronavirusas, kaip jis plinta ir kokioje realybėje mes visi gyvename?
Koronaviruso plitimas yra pandeminis virusinis plitimas, kuris apima keletą kontinentų. Jau paveikta daugiau kaip 110 šalių, fiksuota 130 tūkst. susirgimų.
Tai globali problema ir turime pripažinti, kad mums nepavyko sustabdyti ir suvaldyti šios infekcijos. Ji išplito iš Kinijos. Mes neturime vakcinos ar priešvirusinių vaistų, vienintelis dalykas yra higiena, izoliacija, karantinas. Rekomendacijų reikia laikytis, kuo mes griežčiau jų laikysimės, tuo bus geriau.
Profesoriau, kodėl skiriasi žmonių mirtingumo lygis skirtingose šalyse? Kodėl koronavirusas vienus žmonės veikia labiau nei kitus?
Tai priklauso nuo daugelio kriterijų, taip pat ir nuo medicinos lygio šalyje. Svarbi ir populiacija, tai, kokia yra gyventojų amžiaus struktūra.
Kinų medikai yra paskelbę keletą straipsnių, kur nurodo, kad mirtingumas nuo koronaviruso yra vienas procentas, tai reiškia, kad iš 100 sergančių 1 miršta. Tai panašu į diabeto, širdies kraujagyslių ar plaučių ligų skaičius.
Visgi, Italijoje mirtingumas yra gerokai didesnis, siekia apie 3,5 procento. Kuo galima tai paaiškinti? Gal tai mažas vietinės medicinos sistemos efektyvumas arba vėlyva diagnostika. Bet vienas iš labiausiai tikėtinų paaiškinimų yra susirgusių amžiaus struktūra, kurioje didžiausias procentas yra senyvo amžiaus žmonių.
Paprastai pandemija tęsiasi vieną ar dvejus metus, būna keletas bangų. Nuslūgimas bus balandžio ar gegužės mėnesį, kai sušils orai. Bet antroji banga gali kilti rudenį ir taip gali kartotis porą metų. Taip bus, kol turėsime vakciną ir priešvirusinius vaistus, gali būti, kad šis virusas taps įprastiniu.
Tarkime, 2009 metais mes turėjome naują pandeminį gripo virusą, tokio niekada nebuvo. Tai buvo naujas viruso tipas, žmonės neturėjo imuniteto. Visgi dabar šis virusas tapo sezoninio gripo virusu, cirkuliuoja kasmet. Bet dabar mes jau turime ir imunitetą, ir vaistus.
Ar baisus yra koronavirusas? Ar tikslinga jį lyginti su gripu?
Šis virusas nėra toks baisus, jei mes jį lyginsime, tarkime, su Ebola. Ebola buvo hemoraginės karštinės protrūkis, kuris vyko prieš keletą metų. Tada mirtingumas siekė iki 90 proc. Laimė, kad tai neišplito, nebuvo pandemija, bet lokalus protrūkis.
Tarkime, SARS mirtingumas, viruso, kuris plito 2002 metais, siekė apie 10 proc. Tiesa, tą epidemiją pavyko lengvai suvaldyti. Koronaviruso pandemiją valdyti sunkiau, matyt, šis virusas skiriasi nuo to, kuris sukėlė SARS.
Kiek Lietuvoje jis gali išplisti? Ar galime tikėtis išsisukti lengviau?
Aš tikiuosi, kad išsisuksime lengviau. Manau, kad pas mus neturėtų būti daugiau, nei šimtas atvejų. Kol kas mes daugiausia turime tik atvežtinius atvejus.
Jei apribosime keliones, atšauksime skrydžius, taikysime griežtą saviizoliaciją, daug atvejų galimai pavyks išvengti.
Kaip plinta šis virusas? Koks jo inkubacinis laikotarpis?
Koronavirusas plinta oro-lašeliniu būdu, kai gana stambūs oro lašeliai patenka į sveiko žmogaus kvėpavimo takus. Saugus atstumas yra du metrai, efektyviausiai virusas perduodamas, jei tarp žmonių yra vienas metras ir mažiau.
Žinoma, gali būti ir kontaktinis kelias, jei žmogus nusičiaudi ant stalo ar kito daikto. Ten virusas gali išgyventi nuo pusės valandos iki valandos.
Tiesa, mes nelabai žinome, kiek dienų žmogus, kuris yra užsikrėtęs, inkubaciniame laikotarpyje, yra pavojingas aplinkiniams. Neturime ir jokių mokslinių tyrimų, kiek laiko virusas gali likti ant išorinių daiktų ir rūbų.
Šis virusas nėra atsparus aplinkos poveikiui, lepesnis nei gripas. Gripas gali išsilaikyti iki dviejų savaičių.
Kalbant apie bendravimą ir galimybę užsikrėsti, viskas priklauso nuo to, kokiu atstumu nuo kito žmogaus yra bendraujama, kaip ilgai tai daroma. Taip pat, kaip tas žmogus [galimai užsikrėtęs] elgiasi, ar dažnai kosti.
Kaip galima apsisaugoti nuo šio viruso? Kokia yra saugiausia priemonė?
Saviizoliacija tikrai saugi. Ypatingai, jei grįžote iš rizikos šalių. Privalu save stebėti, matuoti temperatūrą, o pajutus pirmuosius simptomus skambinti ir ieškoti pagalbos.
Simptomai yra šie: karščiavimas, didesnis nei 37,5. Taip pat kosulys, arba gerklės skausmas, arba apsunkintas kvėpavimas. Tada jau galima įtarti koronavirusinę infekciją.
Žmonės, net tie, kurie niekur nebuvo išvažiavę, neturėtų lankytis masiniuose susibūrimuose. Šansai užsikrėsti Lietuvoje nėra dideli, bet dėl bendros tvarkos reikėtų vengti vaikščioti.
Ar tiriame pakankamai žmonių? Gal reikėtų praplėsti tiriamųjų ratą?
Mes esame padarę tiek tyrimų, kiek leidžia atvejų apibrėžimas ir algoritmas, rekomendacijos. Medikai tiria tik tuos, kurie yra numatyti rekomendacijose.
Nereikia tirti visų, kurie grįžo iš užsienio, tai būtų perteklinis tyrimas. Kol kai laikomės tos nuomonės, kad reikia tirti tik tuos asmenis, kurie turi simptomus arba tuos, kurių ligos priežasties nežinome.
Sveikų žmonių, kurie neturi simptomų, ar tie, kurie nebuvo išvažiavę, tirti gal nereiktų.
Ar galima koronavirusu užsikrėsti antrą kartą?
Taip, esu skaitęs, kad kinų medikai nurodo ir pakartotinius užsikrėtimus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad virusas yra nevienalytis. Nėra kryžminio imuniteto, yra keletas sirologinių grupių.
Yra duomenų, kad pakartotinai užsikrėtę žmonės serga sunkiau. Tiesa, tie atvejai yra preliminarūs, visgi tokios informacijos esame gavę.
Kaip galima apsisaugoti nuo šio viruso? Higiena, maistu, poilsiu?
Aš patarčiau dažnai plauti rankas, nesisveikinti, nesibučiuoti, nesiglebėščiuoti. Stebėti, ar aplink žmonės nekosti, nečiaudi. Kuo mažiau lankytis uždarose patalpose, kur yra daug žmonių. Svarbu stiprus imunitetas, bet per vieną savaitę jo nesutvarkysime.
Čia svarbiausia, kiek žmogaus organizmas pajėgus kovoti su virusu, kokia yra jo imuninė sistema.
Gali būti ir taip, kad žmogus, kurio imuninė sistema stipri, „pasigaus“virusą, bet nesusirgs. Visgi tuo metu, kai jo imuninė sistema kovoja su virusu, aplinkiniams žmogus gali būti pavojingas.
