Pripažino klaidą dėl galimybių paso: nereikėjo sakyti, kad leidžia grįžti į normalų gyvenimą

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Apie naujus Vyriausybės įvestus ribojimus ir pandemijos valdymą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas ir Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Kaukių rekomendacijų dalis nepaisė

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, nuo spalio 1-osios veido kaukių (respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimas uždarose erdvėse (pavyzdžiui., kai teikiamos ar gaunamos paslaugos, perkamos prekės, darbo metu, dalyvaujant renginiuose), yra privalomas, nepriklausomai nuo to, ar veikla vykdoma su galimybių pasu ar be jo.

Profesorius M. Stankūnas teigė, kad mokslininkai visą laiką rekomendavo dėvėti kaukes.

„Mokslininkai visą laiką sakė, kad kaukės yra rekomenduojamos, jos turi būti naudojamos, nesvarbu, ar tu esi vakcinuotas, ar nevakcinuotas, tas dalykas turi būti daromas“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Visgi, anot profesoriaus, maža dalis gyventojų į šias rekomendacijas įsiklausė.

„Valgydamas pietus viename prekybos centre Kaune pasižiūrėjau, kokia dalis žmonių praeina prekybos centre su kaukėmis ir be jų. Tikrai galiu sakyti, kad pusė jų buvo be kaukių. Gal man taip pasitaikė, bet tikrai dalis žmonių tų rekomendacijų nesilaikė“, – sakė profesorius.

M. Stankūno teigimu, nors vakcinuoti žmonės turi mažesnę tikimybę užsikrėsti virusu ir jį platinti, tačiau, pasak jo, būtina pabrėžti, kad skiepyti žmonės gali užsikrėsti ir platinti.

Komunikacija apie galimybių pasą galėjo būti kitokia

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė J. Sejonienė teigė, kad nuo pat pradžių gyventojams reikėjo komunikuoti, kad galimybių pasas nesuteikia tos galimybės grįžti į visiškai normalų gyvenimą.

„Tie žmonės, kurie yra sąmoningi, atsakingi ir vakcinavosi, [reikia], kad jie tokį savo atsakingą elgesį išlaikytų ir toliau. Kad tos rekomendacijos, ne privalomumas, bet rekomendacijos, galioja ir tiems vakcinuotiems žmonėms. Tokios komunikacijos nuo pat pradžių gal ir pritrūko“, – pripažino Seimo narė.

Visgi, anot J. Sejonienės, galimybių paso turėtojai nusipelno daugiau galimybių vien dėl to, kad pasiskiepijo ir, politikės žodžiais, prisidėjo prie bendro gėrio.

„Aš juos vertinu kaip labiau atsakingus“, – sakė J. Sejonienė.

Apie geresnę komunikaciją verta pagalvoti ir ekspertams

Profesorius M. Stankūnas sutiko dėl prastos komunikacijos. Jo teigimu, mokslininkai niekada nieko nesako su šimtaprocentiniu užtikrinimu, kadangi keičiasi situacija, ateina nauji duomenys, nauji tyrimai.

REKLAMA

„Sakyti, kad tikrai taip bus ir niekaip kitaip, negalima taip teigti, tai būtų labai neatsakinga. Vasarą, kai galimybių pasas buvo pradėtas diegti, tikrai esu girdėjęs iš politikų, ir jie tą dalyką pripažins, kad buvo labai daug užtikrintų, net, sakyčiau, per drąsių teiginių.

Pavyzdžiui, vienos iš politikių buvo pasakymas, kad tie, kurie yra vakcinuoti, jiems daugiau niekada nereikės naudoti kaukių. Tai kirtosi su mokslo duomenimis, nes tada jau pradėjo eiti studijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir iš kitur, kad vakcinuoti, nors ir mažiau, bet platina tą virusą ir gali užsikrėsti, kad tai nėra tas nepramušamas šarvas“, – kalbėjo M. Stankūnas.

Profesorius pridūrė, kad mokslininkai kalbėdami apie sumažėjusią viruso riziką, supranta, kad padėtis gali bet kuriuo metu pasikeisti. M. Stankūno tvirtinimu, neretai gyventojai, iš specialistų išgirdę apie sumažėjusią riziką įsitikina, kad ji niekad ir nebepadidės.

Profesoriaus teigimu, ekspertams taip pat verta pagalvoti, kaip savo įžvalgas pateikti taip, kad gyventojai nepasidarytų klaidingų išvadų.

„Kai kam atrodo, kad rizikos sumažinimas yra lygus tam, kad rizikos nėra. Kartais suformuojamas nevisiškai teisingas saugumo, apsaugojimo jausmas. Mums reikėtų pagalvoti, kaip tas mokslo žinutes iškomunikuoti teisingai.

<...>  Skirtingų sričių specialistai kalba ir pasako tokias tezes, kurios mums, mokslo žmonėms yra suprantamos, bet žmonės gali padaryti tokias išvadas, kurios ne visada būna visiškai teisingos“, – samprotavo M. Stankūnas.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai vis garsiau prabylama ir apie sunkiai koronavirusu sergančius vaikus. Gydytojai visgi akcentuoja, kad ši liga savo sunkia forma graso tik nedidelei jų grupei. Tačiau jie kartu įspėja, kad koronavirusas vaikams gali pasireikšti labai skirtingai – netgi imituoti chirurgines pilvo ligas.

REKLAMA

Visą laidą „Dienos pjūvis“, kurioje J. Sejonienė ir M. Stankūnas diskutuoja apie pandemijos valdymą, galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.


Rašyti komentarą...
W
Www
2021-10-05 12:42:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ateis laikas, kai pripažins klaidą ir dėl skiepų. Tik jau bus per vėlu...
Atsakyti
-13

n
nnn
2021-10-05 12:46:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
seimo nariai kaukiu nenusiima jau 30 metu,,pries rinkimus vienokias kaukes uzsideda,o kai papuola i valdzia uzsideda kitas,o del to kencia tradiciniai lietuviai,,ne dienos pjuvis,, o spjuvis tautai i veida
Atsakyti
-5

N
Nujo
2021-10-05 12:46:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ateis laikas... Mulkina valdžia kaip kokius avinus ir visi tyli, patenkinti. Py zdiec tautelė...
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (62)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų