Daugiau kaip 20 tūkst. parašų, reikalingų norint dalyvauti rinkimuose, ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė Laisvės partijos keliamas kandidatas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas, valstietis Aurelijus Veryga. Reikiamą parašų skaičių taip pat surinko savarankiškai išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus.
Dar kartą savo šansus prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė, antrosios kadencijos poste siekiantis Gitanas Nausėda, antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis bei Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis parašus VRK jau buvo pristatę anksčiau.
Reikiamo parašų skaičiaus nepavyko surinkti buvusiam kariuomenės vadui Valdui Tutkui, bei keliems mažiau žinomiems kandidatams – žurnalistui Gintautui Kniukštai, save išsikėlusiam Arūnui Rimkui.
Paprašytas įvertinti kol kas vykstančias rinkimines kovas, politologas Bernaras Ivanovas sako, jog turime įprastą situaciją – daug dramų, intrigų ir mažai realaus politinio turinio.
„Aš stebiu įprastą dalyką – nėra politinio turinio. Nėra kalbėjimo apie tai, kas mums realiai yra reikalinga. Yra daug pasirodymų, triukšmo, skandalų. Visa tai užgožia svarbesnius klausimus – užsienio politikos problemas ir klausimus, Seimo ir Europarlamento rinkimai suponuotų diskusijas apie ekonominius klausimus ar socialines problemas“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Nesutaria dėl antro turo
Jau ilgą laiką apklausos rodo, jog trys realiausi kandidatai į prezidentus – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, premjerė I. Šimonytė, advokatas I. Vėgėlė.
Apklausos rodo, jog kova tarp I. Šimonytės ir I. Vėgėlės galėtų būti aštri. Vasario 8-17 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 11,6 proc. matytų advokatą Igną Vėgėlę kaip prezidentą, o štai 11 proc. gyventojų būtų pasirengę remti I. Šimonytę. Apklausoje pirmavo G. Nausėda – 39,1 proc. apklaustųjų nurodė, kad geriausiai valstybei vadovauti tiktų antrosios kadencijos Daukanto aikštėje sieksiantis G. Nausėda.
Politologo B. Ivanovo nuomone, I. Šimonytės šansai nėra dideli, mat ši politikė visuomenėje yra ypač nemėgstama – kita, vėliau atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, jog I. Šimonytę nepalankiai vertina net 69 proc. respondentų.
„I. Šimonytės aš nelaikyčiau favoritu. Su tokiu (anti)reitingu kokį ji turi – tai labiau panašu į trolinimą. Turint tokį neigiamą vertinimą, dalyvauti rinkimuose yra nepagarba rinkėjui, net jei dalyvaujama iš pareigos partijai. Matyt, tai mūsų politinės kultūros fenomenas“, – dėstė B. Ivanovas.
Taigi, B. Ivanovo nuomone, antro turo kova bus tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės.
„Nausėda su Vėgėle ir kovos. Vėgėlė atstovaus tuos, kurie nori permainų. Šiek tiek paradoksalių permainų – jie tikisi permainų į konservatyvią dienotvarkę. Prieš globalizacijos aspektus, prieš Stambulo konvenciją, tos pačios lyties partnerystes ir pan. O visi kiti – jie yra statistai, mano galva“, – svarstė politologus.
Kiek kitaip situaciją vertina Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius, Ignas Kalpokas. Jo nuomone, kol kas sunku pasakyti, kas turi didžiausius šansus patekti į antrą turą, mat nėra iki galo aišku, kiek aktyvūs bus I. Vėgėlės rinkėjai.
„Prognozuoti antro turo baigtį yra labai sudėtinga. Mes labai mažai žinome apie Vėgėlės rinkėjus – tik maždaug įsivaizduojame, kiek jų yra. Bet niekas nežino, kiek drausmingi bus jo rinkėjai. Ar tai yra rinkėjai, kurie yra pasyviai neigiamai nusiteikę, be žodinio palaikymo nieko daugiau nedarantys, ar daugiau aktyvūs rinkėjai. Gali būti taip, kad apklausose palaikymas yra didelis, bet jie nebūtinai ateis prie balsadėžių. Turime nežinomųjų lauką – maždaug žinome, kiek yra žmonių, bet visai nežinome, kokia yra jų disciplina, kaip I.Vėgėlei pavyks juos motyvuoti ateiti balsuoti rinkimų dieną. Tuo tarpu I. Šimonytės elektoratas apklausose yra kiek mažesnis, bet jis yra daug kartų patikrintas rinkimuose, drausmingas“, – dėstė I. Kalpokas.
Tiesa, I. Vėgėlei gali padėti viena aplinkybė – reikiamų parašų skaičiaus nesurinko buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus.
„Aišku, pliusas yra tai, kad V. Tutkus nesurinko parašų – tai daugiau mažiau to paties elektorato kandidatas“, – svarstė lektorius.
Pranešėjo istorija didelės įtakos gali ir neturėti
Bene visą G. Nausėdos kadenciją pabrėžiamas konfliktas tarp prezidentūros ir valdančiųjų vėl įsiplieskė.
Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuri nagrinėjo galimą kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, padarė daug išvadų, bet viena svarbiausių yra susijusi su prezidentu – komisija sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas, nes jis ir jo aplinka palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su asmenimis, kurie verčiasi baltarusiškų trąšų verslu, yra verslo įmonių vadovai, akcininkai arba atstovai.
Nors šie rimti kaltinimai leistų pradėti prezidento apkaltą, panašu, jog to nebus – liko per mažai laiko iki rinkimų. Situacija komplikuoja ir tai, jog komisijoje dalyvavo tik viena iš opozicijos partijų, tad netrukus kilo klausimų, ar procesas nėra politizuotas. Pats G. Nausėda atmetė komisijos išvadas.
„Absoliučiai atmetu, nes tai yra netiesa“, – trečiadienį Širvintose žurnalistams sakė šalies vadovas.
Nors kaltinimai rimti, B. Ivanovo nuomone, pranešėjo istorijos komisijos išvados tik padės G. Nausėdai.
„Man atrodo, kad valdantieji bando pagerinti Nausėdos poziciją. Visa ta kova prieš jį – tai tik jam padės. Labai nepopuliarių valdančiųjų demaršai jo jokiu būdu nediskredituoja. Priešingai – kai kritikuoja tie, kurie visuomenėje yra nepopuliarūs, tai prideda taškų tam, kurį kritikuoja“, – teigė B. Ivanovas.
B. Ivanovo nuomone, apkalta per vos kelių mėnesių laikotarpį tikrai neįvyks, tad politologui valdančiųjų sprendimai kelia nuostabą, mat antrame ture G. Nausėda gali būti naudingas konservatoriams.
„Aš tik nežinau, ar jie tai sąmoningai daro. Konservatoriams Nausėda yra iš principo naudingas – jie supranta, jog I. Šimonytės šansai yra menki. O Nausėda yra šiaudas, kurio jie gali griebtis. Kad ir kaip žiūrėsime, jis yra biurokratijos atstovas“, – aiškino politologas.
O štai I. Kalpoko nuomone, komisijos išvados greičiausiai didelės įtakos neturės.
„Aš nemanau, kad tai turės esminį poveikį. Gali būti gal keli procentai rinkėjų, kurie suabejos, gali būti panašus procentas rinkėjų, kuriuos istorija mobilizuosis, nes „konservatoriai puola“. Bet apskritai ši istorija ir komisijos darbo rezultatai – jų poveikis konkrečiam rinkėjui suves į tą patį pamatinį klausimą – ar tu už, ar prieš konservatorius? Manau, kad viskas susiveda ne konkrečiai į šią istoriją, o jau egzistuojančias politines perskyras“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Daug lemti gali A. Verygos pasitraukimas
Nors reikiamą parašų skaičių surinko ir „valstietis“ A. Veryga, šiandien paaiškėjo, jog A. Veryga traukiasi iš prezidento rinkimų, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) parems advokato I. Vėgėlės kandidatūrą. Tokį įspūdį anksčiau stiprino ir tai, jog prieš keletą dienų A. Veryga ir I. Vėgėlė koordinuotai paskelbė apie jųdviejų susitikimą ir konstatavo, kad daugelį dalykų jie mato labai panašiai.
„Mus vienija ne tik vertybės ir prezidento rinkimų programos panašumas, bet ir požiūris, kokia kryptimi turi dirbti Lietuvos ir Europos Sąjungos politikai, saugant žmogaus gyvybę ir sveikatą, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant ekonominę aplinką, išsaugant žemės ūkį“, – socialiniame tinkle rašė A. Veryga.
„Abu sutarėme, kad būtina keisti politinės sistemos kultūrą ir suteikti daugiau galios žmonėms“, – rašė I. Vėgėlė.
B. Ivanovo nuomone, valstiečių palaikymas I. Vėgėlei tikrai padės – esą jam pirmiausia būtų reikalinga ne valstiečių elektorato dalis, o partijos resursai.
„Reikalingas administracinis resursas, kurį gali duoti partija. Partija gali užtikrinti palaikymą vietose, mobilizaciją, tai būtina. I. Vėgėlė to neturi, o R. Karbauskis gali tai pasiūlyti – jis turi partijos struktūrą. O ponas Veryga neturi jokių šansų“, – dėstė B. Ivanovas.
O štai I. Kalpoko vertinimu, net ir keli papildomi procentai būtų itin reikalingi I. Vėgėlei.
„Kadangi kova su I. Šimonyte bus gana arši, net ir vienas ar du procentai gali daug reikšti. Neatmesčiau galimybės, kad yra žaidžiamas ilgesnio laikotarpio žaidimas. Žiūrėkime į tai, ką deklaruoja valstiečiai – R. Karbauskis tikrai ne kartą yra bandęs pozicionuoti save ir savo partiją kaip šeimų maršo gynimo sparną, galima ir pritarti, tam ką sako A. Veryga – valstiečių ir I. Vėgėlės vertybės sutampa“, – sakė I. Kalpokas.
Pasak I. Kalpoko, valstiečiai galbūt taip ruošiasi ir ateinantiems Seimo, bei europarlamento rinkimams – rinkimų metu jie galėtų įvykdyti rokiruotę ir išsiųsti A. Veryga į europarlamentą.
„Politinį aljansą tikrai galėčiau įsivaizduoti ir einant į Seimo rinkimus. Valstiečiai jau turi politinės patirties importuojant populiarų politiką į partiją – kaip 2016 m. darė su S. Skverneliu.
Visiškai įsivaizduoju rokiruotę, pagal kurią A. Veryga išeina į Europos parlamentą, o I.Vėgėlė vietoj A. Verygos, pirmu numeriu veda LŽVS sąrašą į Seimą“, – paaiškino politologas.
Kitų kandidatų šansai – menki
Kaip minėjome anksčiau, 20 tūkst. parašų surinko iš viso 9 kandidatai. Vis dėlto, pasak B. Ivanovo, daugelis jų neturi jokių šansų patekti į antrą turą, o kai kurie kandidatai gal net neturi politinių ambicijų.
„Gal jie pataikauja ir savo partijos ratui, bet, manau, niekas neabejoja žmonių ambicijomis. Tikrai yra žmogiškos ambicijos – kiek gi pas mus yra buvę visokių įdomių kandidatų, apie kuriuos dabar jau pamiršome. Bet jie dalyvavo, buvo, įsirašė dalyvavimą į CV.
Gal tai psichologinės priežastys – politinių priežasčių nematau jokių. Būna taip, ir ne tik Lietuvoje. Gal jie bando sau kažką įrodyti, nežinau“, – svarstė B. Ivanovas.
I. Kalpoko nuomone, Remigijus Žemaitaitis iš tiesų pradėjo ne prezidentinę kampaniją, o Seimo – mat jis neseniai įkūrė politinę partiją, kuri jau susilaukė rinkėjų dėmesio.
„Jo tikslas – pradėti Seimo rinkimų kampaniją nuo prezidento rinkimų. Ir kol kas jam tai sekasi neblogai – partija neblogai debiutavo visuomenės nuomonės apklausose. R. Žemaitaitis irgi neblogai atrodo tarp antrojo ešalono kandidatų. Bet, matyt, vėlesni rinkimai yra pagrindinė motyvacija“, – teigė I. Kalpokas.
Mažiau suprantamas politologui pasirodė Giedrimo Jeglinsko sprendimas kandidatuoti.
„Ko gero didžiausia mistika yra G. Jeglinskas – sunku pasakyti, kodėl būtent su S. Skvernelio kampanija yra kandidatuojama, ko yra siekiama šia kandidatūra. Galbūt galima daryti prielaidą, kad reikia kažkokiu būdu save realizuoti, įsitvirtinti Lietuvos politinėje sistemoje“, – svarstė I. Kalpokas.
Taip pat politologas abejojo, ar Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis kartotų sprendimą kandidatuoti, jei jį priimti reikėtų dabar.
„Jeigu A. Mazuroniui reikėtų priimti sprendimus dabar, gal jau kitokius sprendimus darytų. Darbo partijai reikėjo kandidato, kad kažkas išlaikytų partiją dėmesio lauke. Dėl to buvo priimtas sprendimas dalyvauti rinkimuose. Nemanyčiau, kad prezidento rinkimai jam buvo pagrindinė motyvacija“, – paaiškino politologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Nausėda taip ir nepademonstravo savo stuburo, nes gal būt jo ir neturi..
