Ar konservatoriai ryšis organizuoti apkaltą Gitanui Nausėdai?

Socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas teigia, kad Laikinosios tyrimo komisijos išvadas valdančioji dauguma gali panaudoti tampyti prezidentą Gitaną Nausėdą už ūsų, erzinti per rinkimų kampaniją, kalbėti apie apkaltą, versti šalies vadovą teisintis kiekviename žingsnyje. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Prokuratūra etikoms sargams apskundė pranešėjo istoriją tyrusią Seimo komisiją

Širinskienė apie VSD komisijos išvadą: „Yra naudos siekiančių asmenų“

Po skandalingos išvados – Nausėdos atsakymas: „Tai bandymas dėl politinių tikslų diskredituoti valstybę“

„Komisijos išvados dėl priesaikos sulaužymo man atrodo pritemptos, nes prezidentas atsisakė liudyti komisijai. Jeigu galima imtis tokio žingsnio, tai galima imtis ir kitų: pradėti samprotauti apie apkaltą, apie kitą komisiją, apie Konstitucinį Teismą. Viską galima samprotauti. Jeigu rinkimai, tai rinkimai“, – svarstė G. Paluckas. 

Nausėda yra linkęs klysti 

Neformaliai kai kurie politikai Seime kalba, kad valdančioji dauguma taip provokuoja G. Nausėdą, nes susinervinęs prezidentas gali pradėti skaudžiai klysti. Pavyzdžiui, apsisprendimas neatsakyti į Laikinosios komisijos klausimus irgi gali atrodyti kaip klaida, nes suteikia galimybę kalbėti apie priesaikos sulaužymą ir Konstitucijos nuostatų pažeidimą. 

Pagal Laikinųjų Seimo tyrimo komisijų įstatymą atsisakymas vykdyti komisijos reikalavimus užtraukia administracinę atsakomybę, o melagingos informacijos teikimas – baudžiamąją. O prezidentas privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. 

„Prezidentas galėjo atsakyti, ką nori. Pavyzdžiui, „jūsų klausimai yra netikslūs, aš čia nieko nepadariau ir panašiai“. Ir taškas. Dabar, kaip jis pasielgė, tai tikrai pamynė Konstituciją, pareigą liudyti komisijai. Imuniteto nuo liudijimo prezidentas neturi. Ir iš esmės jis pažeidė teisės viršenybės principą, pamynė Konstituciją. Tai čia apkalta tikrai galima“, – pasakojo kitas politikas iš opozicijos, bet jis nepanoro paviešinti savo pavardės. 

Konstitucinės teisės ekspertas Vaidotas Vaičaitis sutinka, kad nors pats Laikinųjų Seimo tyrimo komisijų įstatymas kelia klausimų dėl prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui, kiek pareiga liudyti taikoma prezidentui, bet kadangi teisės aktas nėra pripažintas netinkamu, tai prezidentas irgi turėtų jo laikytis, nesvarbu, ką apie tai galvoja. 

Per mažai laiko apkaltai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Vyšniauskas sako, kad Laikinosios tyrimo komisijos išvados ketvirtadienį bus pateiktos Seimui, o parlamentas jas turėtų patvirtinti. „Toliau žiūrėsime: reikia kalbėtis su visomis politinėmis jėgomis, kaip jos vertina šias išvadas ir pateiktą informaciją“, – pasakojo politikas. 

Pasak A. Vyšniausko, pati Laikinoji tyrimo komisija labiausiai akcentuoja, kad reikia stiprinti parlamentinę žvalgybos ir teisėsaugos institucijų kontrolę, tačiau kalbėdamas apie apkaltą G. Nausėdai buvo nuosaikus. 

„Jeigu šiandien iki kadencijos būtų likę metai ar dveji, tai būtų galima diskutuoti apie apkaltą. Nes iš tikrųjų prezidentas pažeidė įstatymą neatsakydamas komisijai į pateiktus klausimus. Kaip žinome, ankstesni prezidentai atsakydavo į klausimus raštu ir tai nekeldavo jokių problemų. Dalia Grybauskaitė savo atsakymus pateikė ar dviem, ar trim komisijoms, šitas prezidentas atsisakė tą daryti. Tačiau iki kadencijos galo liko 3 mėnesiai, tad apkalta sunkiai įsivaizduojama, nes tos procedūros užtrunka ilgai. Tai šioje vietoje aš matyčiau moralinį vertinimą, kuris susijęs su tiesos parodymu, kaip atrodo situacija šiandien“, – portalui tv3.lt pasakojo A. Vyšniauskas. 

„Bet aš šiandien negaliu pasakyti, ar tai bus pradėta, ar nebus, nes viskas priklauso nuo politinio lauko. Esmė yra instituciniuose pažeidimuose: Valstybės saugumo departamentas buvo politiškai motyvuotas atlikti tam tikrus veiksmus bei, mūsų nuomone, kai kur pasakė netiesos, kai kur liudijimai nesutampa – reikia stiprinti parlamentinę kontrolę, kad ateityje tokie dalykai nesikartotų“, – toliau tęsė konservatorius. 

Kitas komisijoje dirbęs konservatorius Matas Maldeikis sako, kad patvirtinus išvadas Seime toliau bus diskutuojama dėl politinių sprendimų Seimo frakcijose. Bet jis abejojo, ar dabar būtų tinkamas metas rengti apkaltą G. Nausėdai. 

„Aš esu įsitikinęs, kad paradoksaliai dabar yra pats nepalankiausias laikas tai nagrinėti, nes politikai ir parlamentas tikrai nenorės veltis į tokius dalykus, apie kuriuos jūs šnekate, vien dėl paprastos priežasties – ateina rinkimai ir tai gali atrodyti, kaip prezidento puolimas. Mes iš tikrųjų truputį pavėlavome su komisija, dabar yra pats rinkimų laikotarpis ir tas vertinimas bus visiškai kitoks nei būtų prieš kokius dvejus metus“, – sakė M. Maldeikis. 

Laikinosios tyrimo komisijos išvados TRUMPAI

• VSD direktorius D. Jauniškis 2018-2019 metais rinko žvalgybos informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus, politinę komandą, štabo narius. 
• Nepavyko patvirtinti VSD direktoriaus D. Jauniškio teiginių, kad žvalgybos informacija buvo renkama apie visų kandidatų į prezidentus aplinką. 
• D. Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie kartu yra ir SEB banko klientai. 
• Prezidento rinkimų metu galiojęs teisinis reguliavimas, komisijos nuomone, sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų, o tą akcentavo Vyriausioji rinkimų komisija bei reklamos stebėseną vykdžiusi įmonė TNS LT. Bet komisija neturėjo galimybių įvertinti realių prezidento rinkimų kandidatų išlaidų. 
• Komisija mano, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis, daro prezidentą pažeidžiamą. 
• Generalinė prokuratūra nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad pranešėjo informacija būtų tinkamai ištirta per trumpiausią laiką, o kriminalinės žvalgybos metu nebuvo visapusiškai patikrinta ir įvertinta visa informacija. 
• Valstybės institucijos neužtikrino pranešėjo T. Gailiaus konfidencialumo, jo asmens duomenys buvo atskleisti žurnalisto Mariaus Laurinavičiaus. Komisija nustatė, kad VSD glaudžiai bendradarbiauja su kai kuriais nuomonės formuotojais. 
• STT vadovas Linas Pernavas apsunkino komisijos darbą atsisakydamas pateikti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją, piktnaudžiavo pareigomis, klaidino komisiją.
• VSD vadovas D. Jauniškis liudydamas komisijai pateikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, kai kuriuos duomenis nuslėpė. 
• Prezidentas G. Nausėda, neatvykdamas į komisijos posėdį ir nepateikdamas atsakymų į raštu suformuluotus klausimus kliudė komisijai atlikti funkcijas, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus bei Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatą. 

Kodėl buvo sukurta komisija?

Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sukurta nagrinėti Valstybės saugumo departamento buvusio darbuotojo Tomo Gailiaus pateiktą informaciją apie tai, kad 2018-2019 metais žvalgyba galėjo būti pasitelkta patikrinti dar tik kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjus bei politinę komandą, nors įstatymai tokių procedūrų nenumato. Taip veikiausiai G. Nausėda siekė išvengti politinių rizikų per rinkimų kampaniją, tačiau paprastai demokratinėse valstybėse kandidatai negali draugystės pagrindais prašyti žvalgybos tarnybų paslaugų.

T. Gailius visą turimą informaciją pateikė tuometiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui, kuris dabar buvo pasirinktas vadovauti Laikinajai tyrimo komisijai. Anuomet Generalinė prokuratūra buvo pavedusi Specialiųjų tyrimų tarnybai ištirti pateiktą informaciją, T. Gailiui suteiktas pranešėjo statusas, bet tyrimas galiausiai buvo nutrauktas. 

Paskui T. Gailiaus tapatybė Valstybės saugumo departamente tapo aiški, pareigūnas išėjo iš darbo, įsidarbino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėju antikorupcijos klausimais. Seimui nutarus sukurti Laikinąją tyrimų komisiją, T. Gailius išėjo iš darbo ir išsiviešino, nors jo pavardę jau anksčiau buvo paskelbęs žurnalistas Marius Laurinavičius.