Šių metų naująjį navigacijos sezoną galės pradėti 52,6 tūkstančio vidaus vandenų registre registruotų vandens transporto priemonių. Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio teigimu, šiemet sezonas nebus išskirtinis, tačiau, kadangi padaugėjo motorinių katerių ir jachtų, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija daugiau dėmesio skirs kontrolei.
Pasak departamento direktoriaus J. Darulio, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (VVVLI) stengsis kontroliuoti tiek, kiek tik leis jos jėgos. Inspektoriai dažniau patruliuos, kad būtų užtikrinama saugi laivyba, kad prie katerio vairo nesėstų neblaivūs žmonės ir t. t. Naują modernų katerį įsigijo inspekcijos Šilutės regiono skyrius, inspekciniai kateriai plaukios ir Kuršių mariose, ir Nemuno upėje.
Nuo navigacijos sezono pradžios Šilutėje dirba naujas VVVLI darbuotojas, kuris su greitaeigiu kateriu užtikrins saugią laivybą Nemuno žemupyje. Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje numatoma priimti dirbti inspektorius, kurie padės užtikrinti saugią laivybą Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Kuršių mariose, Kauno mariose, Elektrėnų vandens saugykloje ir kituose vidaus vandenyse.
Pernai per navigacijos sezoną VVVLI inspektoriai surengė 181 saugios laivybos kontrolės reidą, patikrino 3741 vidaus vandenų transporto priemonę, surašė 328 administracinio teisės pažeidimo protokolus. Pernai išieškota 57 tūkst. litų baudų.
Naujovės
2008 m. vasario 20 d. VVVLI viršininko įsakymu patvirtintos Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų techninės apžiūros atlikimo taisyklės, kuriose yra naujovių: naujai pastatytiems laivams su tų pačių metų gamybos sudedamosiomis dalimis (varikliai ir pan.) pirmoji kasmetinė techninė apžiūra galioja dvejus metus; atliekant techninę apžiūrą iš laivo savininko nereikalaujama laivavedžio kvalifikacijos dokumentų; nustatyti klasifikuoti reikalavimai laivams, išplaukiantiems į jūrą; motoriniams laivams, kurių variklių galingumas iki 10 AG, nustatomas plaukiojimo rajonas Baltijos jūros priekrantės vandenyse ne daugiau kaip 3 km nutolstant nuo kranto bazinės linijos.
Modernūs žibintai
Iš šių metų navigacijos laikotarpiu eksploatuojamų 441 km šalies vidaus vandens kelių paženklintas farvateris yra 402 km. Daugiau kaip 100 km pažymėti šviečiančiais navigacijos ženklais.
Šių metų navigacijos naujovės, padėsiančios užtikrinti saugesnę laivybą: Kuršių mariose ir Atmatoje ant 16 bujų įrengti modernūs žibintai su saulės baterijomis, vėliau šiais metais jų numatoma įrengti dar 55. Be to, pastatytos 25 bujos, kurių viršutinė dalis nudažyta šviesą atspindinčiais dažais.
Gerinant laivybos sąlygas, numatoma atlikti upių vagų reguliavimo darbus, suremontuoti Minijos ir Atmatos santakoje esančią skiriamąją dambą. Visą sezoną veiks 13 mobilių ir 5 stacionarios prieplaukos, įrengtos pagal pernai įgyvendintą Valstybinio turizmo departamento projektą.
ES projektai
Šiemet laivybos sąlygas pagerins ir Europos Sąjungos (ES) remiami projektai. Baigiamas įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo remiamas projektas „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“, kurio bendra vertė siekia beveik 10 mln. litų. Jį įgyvendinus bus sukurta bendra vidaus vandenų kelio sistema Nemuno upe ir Kuršių mariomis, rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka, Uostadvario uoste įrengta nauja stacionari ir mobili keleivinė prieplauka.
Įgyvendinus kitą ES struktūrinių fondų remiamą projektą - „Laivybos vidaus vandens keliais pagerinimas“, 2008-2012 metais ilgaamžėmis bunomis bus modernizuota dalis vidaus vandenų kelio Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių, o Kaune įrengta krovininė krantinė ir aikštelė.
Apie Vilhelmo kanalą
Pateikti preliminarūs apskaičiavimai, kiek kainuotų Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbai, jo sujungimas su Kuršių mariomis, farvaterio įrengimas į Kintų, Drevernos ir Šturmų uostelius bei poveikio aplinkai vertinimas. Akcentuota, kad būtina sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo. Pasak J. Darulio, šis klausimas nėra toks paprastas, be to, jis nėra Susisiekimo ministerijos prerogatyva, nes yra susijęs su turizmu. Susisiekimo ministerija rūpinasi vidaus vandens kelių, kuriais plukdomi keleiviai ir kroviniai, sutvarkymu.
Vandens transporto departamentas šiems tikslams įgyvendinti pasiūlė parengti vieną, Nemuno žiočių ir Kuršių marių vandens kelią aprėpiantį, projektą, kuriam būtų galima panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Projektą įgyvendinti turėtų Klaipėdos rajono, Neringos miesto ir Šilutės rajono savivaldybės, o jam vadovauti - Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
„Mes siūlome tvarkyti ne gabaliukais, o parengti vieną didelį Kuršių marių ir Nemuno žiočių projektą. Mes padėsime, kiek tik galėsime, bet tuo rūpintis turi savivaldybės ir Valstybinis turizmo departamentas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Darulis.
