Apie tai, kaip NT mokestis paveiks gyventojus ir ar iš tiesų užsienyje turtą valdantys politikai gali siekti išvengti mokesčių naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Seimas pritarė NT mokesčiui po pateikimo. Pagrindinio būsto mokesčio grindys bus 10 tūkstančių eurų, o kito turto – 50 tūkstančių eurų. Kodėl toks mokestis yra reikalingas, kodėl jis toks yra?
Gediminas Černiauskas: Turto mokestis tai yra vienas seniausių dar turbūt nuo viduramžių, kada už langą buvo imami pinigai ir taip toliau. Valstybei, suprantama, savo funkcijai reikia pinigų ir įvairiais kanalais tai generuojama. Kokia prasmė turto mokesčio?
Turbūt du aspektai, apart fiskalinės pusės, kad reikia daugiau pajamų surinkti. Vienas yra siekis, kad tie kas nenaudoja turto vis tiktai irgi prisidėtų. Kitaip sakant, paskatinti naudojimą ar parduoti, ar nuomoti, kad nebūtų taip, kad aš turiu būstą, jo niekam nenaudoju, bet kadangi nieko už jį ir nemoku, tai laukiu kol pabrangs jo kaina ir panašiai.
Antras yra tai, kad vis tiek turtas, net jeigu mes sakom, kad jo ir nenuomojam, faktiškai pasyviąsias pajamas generuoja. Aš turiu, pavyzdžiui, didelį namą, tai tada gyvenu geriau, solidžiau nei mano kaimynas, kur turi mažesnį būstą.
Kitaip sakant, tos natūros pajamos irgi yra pajamos, o šios Vyriausybės rinkiminė programa buvo ir tai dabar bandoma įgyvendinti, kad visos pajamos būtų sumuojamos. Tai yra jau tas pats, kad ne tik kalbėti apie darbo užmokesčio apmokestinimą, bet ir kitų pajamų, įskaitant ir tų pasyviųjų, apmokestinimą.
Kodėl tiek daug kyla klausimų dėl NT mokesčio, ypač ir politikų grupėje tarp politikų Seime. Jūs mane pataisykite, jeigu klystu, bet iš to planuojama surinkti 9 milijonus eurų?
Gediminas Černiauskas: Kiek surinksim, tai pamatysim, bet tikrai sumos nėra didelės. Ir, mano galva, pagrinde koncentruojamasi į turto mokestį dėl labai paprastos priežasties – ta tema aktuali daugeliui.
Pajamų mokestis atrodo žymiai rimtesnis ir didesni pinigai gali būti surenkami, bet jis, žinant, kada prasideda tas aukštesnis apmokestinimo lygis, prasideda nuo sumų, kurių daugelis mūsų net nesvajoja ne tik dabar, bet artimiausius 10 metų.
Ar 50 tūkst. per metus, ar tuo labiau 100 tūkst. uždirbti kol kas retai kam sekasi. Todėl tai faktiškai neaktualu, kelis tūkstančius turtingųjų liečia, eiliniam žmogui tai neįdomu, o turtuoliam pasigirti, kad jie negali susimokėti arba pasiguosti, kad jie ten gaudami 100 tūkst. negali trupučiuką prie gynybos prisidėti irgi nelabai etiška.
(...) O NT kiekvienas nors truputį turime – ar sodybą kaime, ar kolektyvinį sodą, ar butą, ar ką nors daugiau. Ir, kita vertus, jis techniškai sudėtingas. Kas yra tas turtas, kaip jis sumuojamas, kaip jis jungiamas, kas tos lubos. Žymiai daugiau klausimų, daugiau neaiškumų ir todėl žmonės pergyvena, politikai pergyvena tai.
Gerbiamas Mariau, girdite, ką kalba pas mus atvykęs premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais. Kaip jūs vertinate dabar pateiktą naujausią NT mokesčio variantą ir ką atsakytumėte gerbiamam svečiui?
Marius Dubnikovas: Daug nesąmonių buvo pasakyta. Tai tiesiog galima pajuokauti. Buvo pasakyta apie tai, kad nedaug sumokėsim. Taip, nedaug sumokėsim, taip, daug žmonių nedaug sumokės to mokesčio ir bus viskas tvarkoje. Bet esminis dalykas yra tame, kad ne NT mokestis yra esmė. Tai yra dūmų uždanga.
Visa mokesčių reformos esmė yra pajamų sumavime. Tai yra, kur apmokestinama 32 proc. pajamas dėl to, kad tu parduosi turtą, dėl to, kad parduosi NT, dėl to, kad parduosi kokį nors kitą turtą ir panašiai. Čia yra esmė. NT mokestis yra labai mažas mokestis, kuris mus labai mažai palies. Tai yra tiesiog keliasdešimt eurų – 50, 100, 200 eurų, tai jis mūsų nepalies.
Bet palies būtent individualios veiklos mokestis, palies darbo mokestis ir panašiai. Tai šita Vyriausybė ir finansų ministerija didina mokesčius būtent tiems žmonėms, kurie uždirba daugiausiai. Tai, pavyzdžiui, jeigu aš uždirbu 5 tūkst. eurų arba daugiau, tai aš mokėsiu labai labai daugiau. Tai čia yra esmė.
Kol dabar priiminėjami sprendimai Seime, kol tariamasi dėl mokesčių reformos, žiniasklaidoje daug dėmesio skiriama ir primenama, kad politikai –ir Artūras Zuokas, ir premjeras Gintautas Paluckas ar buvęs ministras Gabrielius Landsbergis valdo turtą užsienyje. Opozicija kaltina, kad tai yra mokesčių vengimas. Ką jūs atsakytumėte, kaip vertintumėte tokius dalykus?
Gediminas Černiauskas: Vėlgi čia turbūt gana sudėtinga interpretuoti, nes, jeigu kalbama apie mokesčių nekilnojamajam turtui vengimą, tai, aš manau, kad tai visiškai netiesa. nes tose pačiose Ispanijose už turtą reikia mokėti gerokai daugiau negu Lietuvoje.
Tai to nekilnojamojo turto mokesčio tu taip neišvengsi. O, jeigu kalbama apie pajamų mokesčio vengimą ar pelno mokesčio, ar kokius nors kitus (mokesčius – aut. past.), kurie dabar kaip tik diskutuojami, tai vėlgi, jeigu buvo vengimas, tai tai jau yra ne mokesčių lygio, o atskaitomybės klausimas.
Bet, jeigu visi mokesčiai buvo sumokėti, tai turbūt atvirkščiai galima kalbėti. Ne apie tai, kad dabar gyventojų pajamų mokesčio (GPM) padidinimas yra blogis, o kad blogis buvo tai, kad mes anksčiau jo nepadidinome ir tada tie mūsų santykinai pasiturintys būtų daugiau sumokėję mokesčių, būtų labiau prisidėję prie gynybos, švietimo, sveikatos ir neturėtų tiek daug laisvų pinigų, kad investuotų, kur jie investavo.
Bet šiaip pasakyti, kad tai blogis negali, nes žmogus pagal to meto įstatymus uždirbo pajamas, mokesčius sumokėjo, išleido, kur išleido.
Kaip jūs Mariau galvojate? Zuokas vienoje žiniasklaidos priemonėje atvirai teigė, kad tik idiotai moka didesnius mokesčius ir taip pat giriasi, kad nusipirko vilą Italijoje, Sicilijoje ir panašiai. Kaip jūs vertinate tokias situacijas, kai politikai valdo turtą užsienyje, o iš kitos pusės sako, kad reikia lietuviams mokėti daugiau?
Marius Dubnikovas: Viskas labai gerai. Ta prasme, jeigu politikai turi arba kiti žmonės turi turtą užsienyje, viskas labai gerai.
Jie padarė labai blogą sprendimą dėl to, kad per paskutinius 15 metų nekilnojamas turtas Lietuvoje brango trečias aukščiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių.
O jeigu paėmus Ispaniją, tai Ispanijoje nekilnojamasis turtas arba nebrango, arba išliko tame pačiame lygyje. Tai tiesiog, jeigu turi, lai turi. Bet mes turime kalbėti apie tai, kad Lietuvos ekonomiką mes turime skatinti ir Lietuvos ekonomikoje investicijos turi būti daromos čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
