Politologas Kęstutis Girnius Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmąjį metinį pranešimą įvardina kaip trumpą, nekonkretų ir be tvirtesnio turinio. Prezidentės metinis pranešimas yra nukreiptas į nuskriaustą "mažą žmogų", o ne politinį elitą, teigė buvęs kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas politologas Lauras Bielinis.
Prezidentės kalba nukreipta į nuskriaustą žmogų, o ne politinį elitą
Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas yra nukreiptas į nuskriaustą "mažą žmogų", o ne politinį elitą, Eltai teigė buvęs kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas politologas Lauras Bielinis.
"Gilumine prasme, matome, kad Prezidentė nukreipė savo kalbą ne Seimui, Vyriausybei, politiniam elitui, kalba skirta "mažam žmogui", kuris yra dabar tikrai nepavydėtinoje būsenoje, jaučiasi nuskriaustas, vienišas ir nežino į ką kreiptis, kad jį užstotų", - teigė L. Bielinis.
Politologas pastebi, kad Prezidentės išvardintos ydos susiveda į teiginį, kad "sistema yra bloga, reikia atsisukti į žmogų" ir visa tai taisyti siūloma taikant sankcijas, suvaržymus - valdininkams, atskiroms institucijoms, politikams.
"Vietoj sistemos taisymo mes turime sistemos suveržimo taktiką. Natūralu, kad tam tikroje situacija tai gal ir gali padėti - disciplinuoti, bet iš tikrųjų sistema pradeda veikti ne tada, kada mes jai taikome sankcijas arba suveržiame, o tada, kada sistema gauna ir pozityvių pasiūlymų veikti, kada strategiškai pozityvioji kryptis nurodyta. Šiuo atveju mes matome tik strategiškai negatyvią kryptį - bausti, sankcionuoti", - tvirtino L. Bielinis.
Politologo vertinimu, tai tenkina "mažąjį žmogų", bet nesuteikia postūmio valstybei. "Mažasis žmogus išgirdo - ir yra psichologiškai patenkintas - "štai mano gynėjas! Jis man padėjo tuo, kad ruošiasi nubausti tuos, dėl kurių aš jaučiuosi nuskriaustas. "Jeigu tai patenkina "mažą žmogų", tai Prezidentė turės dar didesnius reitingus, bet valstybė nepajudės iš vietos", - sakė L. Bielinis.
Lygindamas kalbas politologas pažymi, kad V. Adamkaus pranešimai buvo tradicinio pobūdžio, per juos buvo apžvelgiamos visos sritys pagal proporciją, pagal kurią Konstitucijoje nulemiama Prezidento veikla.
"Taigi daugiausia dėmesio buvo skiriama užsienio politikai, toliau dėmesys buvo skiriamas vidaus politikos akcentams. D. Grybauskaitei skaitant kalbą tam tikru momentu ima rodytis, kad Prezidentė ima kalbėti tarsi būtų Vyriausybės veikimo diapazone. Problemos nueina nuo prezidentinio į Vyriausybės vadovo lygmenį", - sakė L. Bielinis.
Politologo manymu, tai greičiausiai reiškia norą pastūmėti Vyriausybės vadovą veikti aktyviau. "Kritikuodama Vyriausybę Prezidentė puikiai supranta, kad kitos, taip palankiai žiūrinčios į ją, ji neturės. Todėl kritikuodama Vyriausybę, ji tai daro bandydama perimti Vyriausybės problemas arba tų problemų sprendimų niuansus", - tvirtino L. Bielinis.
Politologas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos istorijoje D. Grybauskaitės metinis pranešimas yra vienas trumpiausių. Trumpiau kalbėjo tik Prezidentas Antanas Smetona, pasižymėjęs ypač trumpais pasisakymais.
L. Bielinis teigė, kad pranešime buvo išsakyti, jo manymu, teisingi teiginiai, kad Lietuva kaip valstybė pametė kryptį, kad yra strateginio mąstymo deficitas, kad pernelyg kraštutinis ekonomizmas nustūmė žmogų su jo konkrečiomis žmogiškomis problemomis į antrą planą.
Politologas sutiko ir su tuo, kad ministerijoms, departamentams trūksta susikalbėjimo. Jo manymu, šioje srityje išsakyti priekaištai yra nukreipti Vyriausybės vadovui, kuris nesugeba suderinti jam pavaldžių institucijų veiklos, kad ji būtų harmoninga.
"Tas pats ir su politinėmis partijomis, kurios gal ir gali atrodyti kaip uždari klubai, bet išties pažiūrėjus giliau tie uždari klubai pakankamai dinamiškai keičiasi. Seime esančios 5-6 politinės partijos yra pakankamai aktyvios ir regionuose. Jos daro didžiausią įtaką regionų arba rajonų ekonominiame, socialiniame gyvenime", - teigė L. Bielinis.
Politologo manymu, kalbėdama apie Vyriausybės veiklą ir parodydama, kad Vyriausybė per daug susitelkia ties mokesčių politika, Prezidentė parodė teisingą niuansą, kad, be to, yra dar ir socialiniai aspektai, konkretūs žmonės su konkrečiais likimais.
"D. Grybauskaitė pabandė suminkštinti Vyriausybės dabar vykdomą ekonominę politiką, kurios politinius sprendimus didžiąja dalimi yra ir pati palaikiusi būdama Prezidente", - sakė L. Bielinis.
Politologas atkreipė dėmesį, kad užsienio politikai aptarti buvo skirta minutė pusantros.
"Buvo labai abstrakčiai išsakyti trys prioritetai: tai yra Europos Sąjungos, euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimo ir konstruktyvaus santykio su kaimynais kryptys. Tačiau turinio mes nematome. "Čia tarsi arba laikoma, kad viskas yra savaime aišku, arba neaišku. Kaip Prezidentė pati sakė, yra pamesta strateginė kryptis", - teigė L. Bielinis.
Bedė pirštu, tačiau nieko nepasiūlė
Valstybės vadovės metinio pranešimo leitmotyve dominavo raginimas atsigręžti į žmogų, tačiau, pasak politologo K. Griniaus, beveik nebuvo konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti.
"Teisingai, pamiršome žmogų, bet, kaip mes turime jį prisiminti, nelabai aiškiai pasakyta", - sakė K. Girnius.
Pasak politologo, D. Grybauskaitės metinis pranešimas kardinaliai skyrėsi nuo tų, kuriuos skaitė Prezidentas Valdas Adamkus.
"Yra labai ryškus kontrastas su V. Adamkaus kalbomis. V. Adamkaus kalbos buvo kartais net per daug smulkmeniškos, kartais primindavo generalinio sekretoriaus ataskaitą, pažymių rašymą mokinukams, o čia buvo tiek atitolta", - Eltai sakė K. Girnius.
Politologas akcentavo pasigedęs konkretesnio ir tvirtesnio pranešimo turinio. "Prezidentė kalba, kad reikia rūpintis ne tik pinigais, reikia faktiškai kalbėti apie pasekmes, įgyvendinti socialinį teisingumą plačiąja prasme. Sutinku, bet kyla klausimas, kaip įgyvendini socialinį teisingumą, ar tai reiškia, kad reikėtų įvesti progresinius mokesčius, ir apie tai nėra nė žodžio", - sakė K. Girnius.
Politologas sutiko, kad tokia retorika pasirinkta galbūt nenorint kištis į darbą Vyriausybės, kuriai ir priklauso atrasti konkrečius sprendimo būdus. Tačiau, pasak K. Girniaus, galėjo būti bent pateiktos gairės.
"Bet pažvelkime, kai Prezidentė kalba apie kovą su korupcija, ji išdėsto keturis konkrečius pasiūlymus. Tuo tarpu kai kuriais kitais klausimais būtų galima nors gaires nustatyti, net ir tai nėra padaroma", - sakė K. Girnius.
Politologas konkretumo pasigedo ir kalbant apie užsienio politiką. "Užsienio politikai buvo skirti gal keli sakiniai. Negalima ginčytis su faktu, kad užsienio politikos strateginė kryptis "Lietuvos žmonių interesų, tikslų ir mūsų nacionalinės savigarbos atstovavimas tarptautinėje arenoje". Bet kaip tai konkrečiai daroma - nepasakyta, kaip tie interesai išreiškiami bendradarbiaujant su Rusija, Amerika arba Lenkija, neaišku. Net ir tikslai tėra įvardinti tik patys plačiausi", - sakė K. Girnius.
Prezidentė, kuri kartu yra vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė, savo metiniame pranešime nė sakinio neskyrė krašto apsaugai. Politologas to plačiau vertinti nesiryžo. "Sąmoningai buvo nutarta apie konkretybes nekalbėti", - tepasakė K. Girnius.
Metinis pranešimas - opiumas liaudžiai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo pirmajame metiniame pranešime pabrėžė tuos dalykus, kuriuos Lietuvos žmonės ir norėtų labiausiai išgirsti - nusivylimą teisingumu, valstybe, politikais ir tai, kad ne viskas atsiremia į finansinius dalykus, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas D. Grybauskaitės metinį pranešimą, T. Janeliūnas visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad jis yra gerokai kitoks nei buvo ankstesnių šalies vadovų. Prezidentės kalba trumpesnė, lakoniškesnė, o vietoj bendrų apžvalgų buvo pasirinktos kelios idėjos.
"Prezidentė, manyčiau, gana neblogai pataikė į didžiosios dalies visuomenės poreikius išgirsti būtent tai, ko labiausiai dabar trūksta Lietuvoje, tai yra akcentuoti tai, kad neturėtų viskas būti skaičiuojama vien tik pinigais. Labiausiai Lietuvos žmonės pasigenda teisingumo, trūksta bendro tikėjimo valstybe, politikais, partijomis, Vyriausybe ir panašiai", - sakė politologas.
T. Janeliūno teigimu, D. Grybauskaitė pabrėžė mintį, kad net ir ekonomiškai sunkiais laikais reikėtų pradėti nuo pagrindų - tikėjimo valstybe ir teisingumo atkūrimu, o ne tiktai ieškoti būdų, kaip gauti daugiau pinigų, subalansuoti biudžetus ar įvesti kokius mokesčius.
"(...) Tai yra visa tai, kas realiai ir kelia turbūt didžiausią nepasitenkinimą Vyriausybės veikla dabar ir nuo ko tikriausiai yra pavargusi didžioji dalis Lietuvos žmonių. D. Grybauskaitė tą tendenciją yra pagavusi gana tiksliai", - komentavo T. Janeliūnas.
Kita vertus, politologas metiniame pranešime sakė pasigedęs didesnio dėmesio užsienio politikai, kuriai skirta vos viena pastraipa.
"Negalima pasakyti, kad tai, ką pasakė apie užsienio politiką, būtų kaip nors neteisinga. Kita vertus, tai jau ir buvo girdėta, žinoma iš pačios Prezidentės dar rinkimų kampanijos programų ir vėlesnių pirmųjų kalbų apie tai, ko ji sieks užsienio politikoje. Tačiau tam tikro detalesnio įvertinimo, tiek savo pirmųjų metų pasiekimų ir, kas svarbiausia, ateities uždavinių užsienio politikoje, mano manymu, galėjo būti šiek tiek daugiau", - aiškino VU dėstytojas.
T. Janeliūnas pateisino tokį šalies vadovės pasirinkimą, nes D. Grybauskaitė aiškiai įvertino, jog didžiajai daliai visuomenės užsienio politika nėra labiausiai rūpimas aspektas. Politologo teigimu, žmonėms šiuo metu labiausiai rūpimi dalykai yra valstybės ir politikos viduje. Dėl to neišvengiamai vidaus problemoms ir pačios D. Grybauskaitės siekiams jas spręsti ir buvo skirta daugiau dėmesio.
Anot politologo, Prezidentės išskirti kadencijos prioritetai: aktyvi ir dalykiška tolesnė eurointegracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje, euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu - aktyvi veikla, stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes, konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda, - nėra nauji, tai tos pačios Konstitucijoje užfiksuotos Lietuvos prioritetinės užsienio politikos kryptys. Čia, T. Janeliūno teigimu, įdomu tik tai, kokias taktines priemones pasirinks politikai šiems užsienio politikos ramsčiams įgyvendinti.
"Tų taktinių aspektų, bent jau aš, D. Grybauskaitės kalboje neišgirdau. Galbūt tas detalizavimas nepasirodė esantis labai būtinas šiame metiniame pranešime", - pridūrė TSPMI dėstytojas.
Jis taip pat teigiamai įvertino Prezidentės kritiką politinių partijų atžvilgiu. Partijos vis labiau tolsta nuo klasikinių politikos principų - jos neatstovauja rinkėjams, žmonių interesams, o gal tik tam tikrų visuomenės dalių interesams. Politologas sakė, kad D. Grybauskaitės aštri kritika yra teisinga, nes mūsų partinei sistemai reikia sukrėtimo - partijoms keisti savo principus, į savo gretas priimti naujus veidus.
"Kol kas partijos įsivaizduoja, kad gali tartis, narplioti kažkokius buitinius smulkius konfliktėlius, žaisti toje pačioje smėlio dėžėje, nematydamos, kas vyksta aplinkui. Bet jeigu taip ir toliau tęsis, tai iš tikrųjų visa partinė sistema yra pasmerkta žlugti", - teigė T. Janeliūnas.
Apibendrindamas pirmąjį D. Grybauskaitės metinį pranešimą, politikos ekspertas sakė, kad visa Prezidentės komanda prisidėjo prie pranešimo rengimo, bet jame aiškiai matėsi asmeninė šalies vadovės autorystė.
"Iš tikrųjų tos pagrindinės mintys yra labai tiesiogiai ateinančios iš pačios Prezidentės, tai, ką esu girdėjęs įvairių Prezidentės pasisakymų, interviu metu ir panašiai. Tos idėjos pranešime atsispindėjo koncentruotai, galbūt žymiai tiksliau, aiškiau ir su tam tikru, sakykime, emociniu užtaisu, kaip dar kas turėtų būti daroma ateityje. Šis metinis pranešimas turėtų būti didžiąja dalimi vienaip ar kitaip kildinamas iš pačios Prezidentės autorystės", - konstatavo T. Janeliūnas.
