REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas.

Į Seimą atkeliauja kitų metų biudžeto projektas. Kitąmet laukia net treji rinkimai, tad parlamentarai tikrai pasiūlys ne vieną idėją, kaip būtų galima renovuoti vieno ar kito rajono mokyklą, ragins savo vienmandatėje esančiai bažnyčiai nupirkti naują altorių ar pateiks kitą siūlymą. Idėjų, kaip patobulinti biudžetą, turi ir valdančiųjų atstovai, ir šalies vadovas.

REKLAMA

Vyriausybė Seimui ketvirtadienį pristatys 2024 metų valstybės biudžeto projektą. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, „saiko biudžete“ daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pažymėjo, Vyriausybės į Seimą atneštame biudžeto projekte numatytas reikšmingas atlyginimų augimas viešojo sektoriaus darbuotojams.

REKLAMA
REKLAMA

„Tačiau natūralu, kad Seimas yra politinė institucija, kur Seimo nariai, tautos atstovai, turės politinių idėjų ir politinių prioritetų ir papildys tą biudžetą įvairiais dalykais“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo A. Armonaitė.

REKLAMA

Laisviečiai taip pat turi pasiūlymų biudžetui, pavyzdžiui, norėtų daugiau finansavimo vaikų būreliams. Pasak A. Armonaitės, nuo 2015 m. nesikeičia biudžete išskirtos sumos šiai sričiai.

„Matyt, bus ir daugiau sričių, kur nagrinėsime. Natūralu, kad tie pasiūlymai turės rasti vietą kažkokia apimtimi“, – dėstė A. Armonaitė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kitų metų biudžeto projektas – atsakingai suformuotas.

„Iš esmės, vertiname gerai. Didėja neapmokestinamas pajamų dydis, didėja pajamos įvairių sektorių atstovams pakankamai ženkliai, yra vykdomas švietimo susitarimas – beveik 400 mln. eurų papildomai skirti švietimo sričiai, kas liberalams yra ypač svarbu, tai aplinkosaugai, kultūrai ženkliai didėja finansavimas, žaliajai transformacijai yra numatyta tikrai didelės lėšos. Tuos faktorius pozityviai vertiname“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA
REKLAMA

Opozicija kritikuoja numatomą biudžeto deficitą, kuris numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai, anot opozijos atstovų, nepalieka Seime vietos diskusijoms ir parlamentarų pasiūlymams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Seimo nariai gali siūlyti idėjas, tačiau greta jų turi nurodyti finansavimo šaltinius, iš kurių finansuotų savo idėjas.

„Seimas pasiūlyti gali, bet tie pasiūlymai turi būti subalansuoti, numatant ir šaltinius tiems pageidavimams“, – sakė G. Skaistė. 

Skaistė: dirbantiems skiriamos milžiniškos lėšos

Visgi darbuotojų profsąjungos nėra itin optimistiškos kalbomis apie biudžete numatytą atlyginimų augimą, kadangi didelė dalis gali tiesiog nueiti įstaigų vadovų algoms. G. Skaistė sakė, kad tokios situacijos gali susiklostyti atskirose darbuotojų kategorijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Yra profesijų, kur darbo užmokestis reguliuojamas įstatymais, tų pačių mokytojų, tai keliauja drauge biudžeto lydintysis įstatymo projektas, kur ir yra nustatomi konkretūs koeficientai, kuriais yra reguliuojamas darbo užmokestis. Toms institucijoms yra didinamas bendras finansavimas arba minimalūs koeficientai. Situacijų yra įvairių, tam ir yra pristatomi vidutiniai dydžiai. 

Valstybės tarnyboje vadovų darbo užmokestį reguliuoja taip pat atskiri įstatymai, tam numatomas finansavimas valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui, kuris yra atskirtas nuo finansavimo sektoriniam darbo užmokesčio didinimui“, – aiškino G. Skaistė.

„Sakyčiau, kad kas yra pristatyta drauge su biudžeto projektu, iš esmės atitinka tokį statistinį pagrindinį tos profesijos atstovą ir vidutiniškai darbo užmokestis turėtų kilti taip, kaip leidžia valstybės biudžeto galimybės ir lėšos, kurios yra priskirtos toms institucijoms. 

REKLAMA

Tų situacijų gali būti įvairių, matyt, vidutinis dydis tam ir yra išvedamas vidutinis, kad būtų nustatyta, kiek maždaug galėtų kilti. Tendencijos tokios, kad viešo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui yra skiriamas milžiniškas prioritetas, dirbančiųjų pajamų didinimui yra apie 1 mlrd. eurų biudžete numatyta, tai tikrai ženklios lėšos“, – pridūrė ji.

Nausėda nori daugiau pinigų keliams, Armonaitė: nereikėjo anksčiau asfaltuoti žvyrkelių

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį komentavo, kad didesnis dėmesys biudžete reikalingas šalies keliams.

„Aš manau, kad tų galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas yra planuojama, netenka tikėtis, kad mes galėsime skirti gerokai daugiau, realiai daugiau, lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui. Tai yra visuotinė problema ir mes turime suvokti jos mastą. Tai nėra taip, kad nuvažiuoji į vieną ar kitą savivaldybę ir skundžiamasi tragiška kelių būkle.

REKLAMA

Šiandien beveik visos savivaldybės skundžiasi tragiška kelių būkle. Svarbiausia, kad infliacijai esant tokio lygio, tie kuklūs nominaliniai pakeitimai ar lėšų padidėjimai nepadengia infliacijos, o tai reiškia tik vieną – kitais metais turėsime realiai dar mažiau lėšų šitam nepaprastai svarbiam tikslui“, – Kelmėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.

Prezidentas nori, kad kelių priežiūrai papildomai būtų skirti bent 35 mln. eurų,

„Dėl kelių, aišku, sumos yra milžiniškos, reikės vertinti. Kelių būklė yra apverktina, ką čia slėpti. Bet reikia tiesą pasakyti, kad ilgą laiką Lietuvoje, ypač prie anos valdžios, buvo asfaltuojami žvyrkeliai, o ne pagrindiniai keliais, kuriais važinėja dauguma Lietuvos žmonių. Tokią situaciją turim, kokią turim. Seime, matyt, bus pasiūlymų, žiūrėsime“, – sakė A. Armonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prezidentūra nori skolintis gynybai, Skaistė sako: finansuojam pakankamai

Prezidentūra siūlys kitų metų biudžete numatyti ir galimybę gynybos reikmėms pasiskolinti iki 3 proc. nuo BVP. 

„Prezidentas dėl gynybos iš tikrųjų mato vieną svarbų momentą – jeigu 2023 m. biudžete buvome įsitvirtinę teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribose, tai dabar šitame biudžete to nenumatome. 

Turint omenyje, kad gali atsirasti tos laisvės metų eigoje, plius gali atsirasti ir papildomi poreikiai gynybai – tikrai su tokia nuostata <...> net teoriškai negalime svarstyti galimybės žengti didesnio žingsnio link nacionalinės divizijos steigimo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

REKLAMA

Tuo metu G. Skaistė sako, kad Lietuvos saugumas 2024 metais bus finansuojamas pakankamai stipriai – tiek, kiek leidžia biudžeto galimybės. Pasak jos, per šią Seimo ir Vyriausybės kadenciją krašto pasaugos finansavimas padidintas nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų. 

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų, arba 2,71 proc. BVP. Tai numatyta antradienį Seimui teikiamame 2024 metų valstybės biudžeto projekte.

Didžiąją dalį šių lėšų – apie 1,93 mlrd. eurų arba 2,52 proc. BVP – sudarys biudžeto asignavimai. Likusi dalis finansavimo bus skiriama iš bankų solidarumo įnašo – šie pinigai galės būti naudojami tik infrastruktūrai.

REKLAMA

G. Skaistės teigimu, solidarumo įnašas skirtas pasirengti spartesniam sąjungininkų priėmimui.  

Paklausta, ar dėl situacijos Izraelyje jau yra kalbama apie galimybę kitų metų biudžete gynybai numatyti dar daugiau lėšų, G. Skaistė to nepatvirtino.  

„Situacija mūsų regione yra įtempta jau kurį laiką ir papildomos grėsmės, kurios vyksta pasaulyje, jos neprisideda prie bendro pasaulio saugumo, bet įtemptoje situacijoje gyvename jau pakankamai seniai“, – teigė ji. 

Ministrė kartojo, kad jeigu bus siūloma didinti kažkurias išlaidas, turi būti pasiūlyta, kaip jas sumažinti kitoje srityje.

Paklausta apie Prezidentūros idėją, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sako, kad visi siūlymai yra verti diskusijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Saugumas ir gynyba, akivaizdu, šiandien yra pagrindas, bene svarbiausia sritis. Manau, kad diskutuosime“, – sakė parlamento vadovė.

2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Valdžios skola – 39,8 proc. BVP. 

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.  

Minimali mėnesio alga (MMA) augs 10 proc. iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos.  Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.

REKLAMA

Valstybės išlaidos, tikimasi, kitąmet augs beveik 2 mlrd. eurų. Vienu milijardu – dėl indeksuojamų pensijų bei išmokų, 390 mln. eurų augs finansavimas švietimui, daugiausia – mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų algoms. Dar apie 100 mln. eurų reikės viešojo sektoriaus darbuotojų algoms didinti, 340 mln. eurų – paramai Ukrainai.  

Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių. 

Finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. BVP.  

REKLAMA

Švietimui kitąmet numatyta skirti papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.

2024 metų biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, o taip pat įspėja, kad Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas nusiteikęs palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei. Tačiau abi pusės vieningai plane pasigenda didesnio kelių priežiūros finansavimo.

Slava herojam pridurkam slava
Slava herojam pridurkam slava
Kas per kale ta armonaite tokia pat debile kaip dobrovolska
nujaučiu kokiems būreliam morgana nori
remontuot kelius reikia zvyrkelius miestuose isasfaltuoti o armonika vaiku neturi
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų