Apie tai – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitike Agata Subotovič.
Finansų ministerija siūlo keisti pensijų indeksavimo tvarką
Finansų ministerija buvo pasiūliusi pensijas ir kitas išmokas indeksuoti ne kasmet. Kaip vertinate šį pasiūlymą?
A. Bartkus: Jeigu klausimas apie pensijų indeksavimą, tai jis pas mus yra įtvirtintas įstatyme ir galioja nuo socialinio modelio laikų, kada paimami trijų prieš tai buvusių metų darbo užmokesčio fondai, einamųjų metų prognozuojamas darbo užmokesčio fondas ir prognozuojami darbo užmokesčio fondai trejiems metams į priekį. Išvedamas augimo tempas šiuo laikotarpiu, surandamas jo aritmetinis vidurkis ir pagal tą aritmetinį vidurkį indeksuojama senatvės pensija.
Nesigilinant į tokį niuansą, kad iš tiesų tą vidurkį reikėtų skaičiuoti ne kaip aritmetinį, o kaip geometrinį, nes skaičiuodami vidutinį augimo tempą visada privalome naudoti geometrinio vidurkio formulę, o ne aritmetinio vidurkio formulę. Atmetus šį nedidelį netobulumą, matematinį lapsusą, esantį įstatyme, šis mechanizmas išjungia politikus iš sprendimų priėmimo proceso. Politikų įsikišimas praktiškai yra nebereikalingas šioje vietoje.
Jie gali įsikišti nebent jeigu nori šiek tiek paspartinti indeksavimą, jeigu pas mus rezervas kaupiasi neįprastai dideliais tempais arba yra aiškiai numatomų priežasčių, dėl kurių darbo užmokesčio fondai stipriai augs – ar dėl užimtumo, pereinančio į naują, aukštesnį lygmenį, ar dėl kitų su darbo užmokesčio formavimusi susijusių priežasčių. Kitaip tariant, čia nebėra diskusijų objektas. Kiek pagal tą formulę išeina, tiek ir turi būti indeksuojama. Niekas negali nei stabdyti, nei imtis kažkokių kardinalių veiksmų į priešingą pusę.
Jūsų organizacija pasisakė prieš šiuos pokyčius. Kokias didžiausias problemas matėte?
A. Subotovič: Iš tiesų matome ir skylę biudžete, ir augančią skolą bei deficitą, bet didžiausią nerimą kelia tai, kad taupyti norima pažeidžiamiausių gyventojų sąskaita. Mes kalbame apie tokius gyventojus kaip vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su negalia, kurių pajamos ir taip yra labai mažos. Taip pat apie tėvus, kurie augina vaikus, ir žmones, kurie dirba, bet jų pajamos yra nepakankamos, kad patenkintų savo būtinuosius poreikius.
Jeigu paimsime vyresnio amžiaus žmones, tai daugiau negu 40 proc. jų patiria skurdo riziką. Tai reiškia, kad jų pajamos yra mažesnės negu 700 eurų. Dar blogesnė situacija kalbant apie žmones su negalia. Jų pajamos dažnai nesiekia net minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiemet yra 468 eurai.
Tuo tarpu mažiausia šalpos negalios pensija siekia 261 eurą, didžiausia viršija 500 eurų. Bet vis tiek dauguma jų nesiekia net to minimalių vartojimo poreikių dydžio. Šių žmonių pajamos ir taip yra labai mažos, jiems kasdien reikia rinktis, ar taupyti maisto sąskaita, ar galbūt nesumokėti kažkokių būsto mokesčių. Čia dar buvo siūlymas pabloginti jų situaciją.
Tokie pasiūlymai reikštų, kad mažėtų jų perkamoji galia. Kainos auga, išlaidos irgi labai auga, bet tos išmokos jau dabar yra nepakankamos, o čia siūloma stabdyti jų indeksavimą. Džiaugiamės, kad to buvo atsisakyta. Kita problema yra ta, kad jau dabar Lietuvoje turime labai didelį atotrūkį. Turime labai aukštą pajamų nelygybę, vieną aukščiausių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Matome, kad penktadalio Lietuvos gyventojų, kurių pajamos yra aukščiausios, pajamos yra 6,5 karto didesnės negu penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų. Klausimas, ar tikrai, turėdami tokį didelį atotrūkį, galime kalbėti apie tokius pasiūlymus?
Kokias išmokas reiktų peržiūrėti?
Kokias būtent išmokas siūlytumėte peržiūrėti iš esmės?
A. Subotovič: Kaip ir minėjau, labai žemos yra šalpos negalios pensijos. Mes kalbame apie žmones, kurie ne visada gali patys pasididinti savo pajamas. Pavyzdžiui, dalis žmonių su negalia niekada nedirbs. Yra, žinoma, ir ta dalis, kuri gali dirbti. Bet ką mes girdime iš susitikimų su skurdą patiriančiais žmonėmis?
Žmonės nori dirbti, galėtų dirbti, turi, tarkime, lengvą negalią, kuri iš esmės netrukdytų dirbti, bet negali susirasti darbo, nes susiduria su stigmatizacija, diskriminacija ieškodami darbo. Darbo vietos yra nepritaikytos, jų individualūs poreikiai nepatenkinti. Žinoma, ir darbdavys ne visada nori iki galo peržiūrėti darbo krūvį.
Mes šiuo atveju kalbame apie žmones, kurie tikrai negali pasididinti savo pajamų, todėl yra priklausomi nuo socialinių išmokų, kurių dydis priklauso nuo indeksavimo. Bet ne tik žmonės su negalia šiuo atveju yra labai pažeidžiami. Pavyzdžiui, ir tėvai, kurie augina vaikus, norėtų dirbti, bet tiesiog trūksta vaikų priežiūros paslaugų. Labai jaučiamas darželių trūkumas, todėl tėvai negali įsilieti į darbo rinką.
Pensininkų perkamoji galia
Vis dėlto nuo šių metų, apskaičiuojant išmokų bazinius dydžius, atsižvelgiama ir į minimalių vartojimo poreikių dydžio bei darbo užmokesčio pokyčius. Kaip vertinate šią tvarką? Kuo ji skiriasi?
A. Bartkus: Šiek tiek pratęsdamas apie perkamąją galią ir tai, kaip pasikeitė situacija, pasakysiu, kad kalbant apie senatvės pensijas, ji, ko gero, yra viena geriausių, bendrai paėmus, mūsų šalyje. Pavyzdžiui, paimame faktinius duomenis ir galime konstatuoti, kad perkamoji galia 2026 metais, palyginti su 2025 metais, yra maždaug 6,6 proc. didesnė. Tai reiškia, kad senatvės pensijų gavėjai šiais metais už savo pajamas gali įsigyti maždaug tiek procentų daugiau prekių ir paslaugų negu praėjusiais metais.
Jeigu priimame prielaidą, kad ekonominės raidos scenarijuje esančios prognozės dėl kainų augimo tempo šių metų pabaigoje ir kitais metais visiškai realizuosis, tai yra neišeinant iš tų prognozių, kuriomis remiantis buvo prognozuoti ir valstybės, ir „Sodros“ biudžetai, tai tas maždaug 10,9 proc. senatvės pensijos padidinimas, kurį gaus būtinąjį stažą turintys asmenys, materializuosis į maždaug 7,5 proc. didesnę perkamąją galią.
Jeigu kontrastui paimame kitus sektorius, pavyzdžiui, gynybos sektorių, tai, nepaisant to, kad nominaliąja išraiška gynybai kitais metais bus skirta daugiau, atsižvelgiant į tai, kad infliacija sumažins gynybos sektoriaus perkamąją galią, kitais metais gynybai, mano skaičiavimais, planuojami 3,2 proc. mažesni pirkimo pajėgumai, o kultūros sektoriuje – 3,5 proc. mažesni pirkimo pajėgumai.
Taigi senatvės pensijų gavėjai, kalbant apie apsirūpinimą perkamąja galia, yra gana neblogoje padėtyje. Viena iš priežasčių yra ta, kad jie turi savo atskirą biudžetą. Tai nėra valstybės biudžeto reikalai, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto reikalai. Veikia automatinis indeksavimo mechanizmas ir dėl 2018 metų pradžioje „Sodrai“ nurašytų skolų šiuo metu yra susikaupęs labai didelis rezervas.
Toks mano požiūris į skurdą, kai kalbame apie senatvės pensijų gavėjų mažas vartojimo galimybes. Tai nėra vienareikšmis dalykas, kad matome mažas jų gaunamas pajamas ir automatiškai galime konstatuoti, jog situacija yra prasta. Pažiūrėkite, pakeitimo norma, kurią dabar turime, tiems asmenims, kurie turi būtinąjį socialinio draudimo stažą, yra šiek tiek didesnė negu 50 proc. Vadinasi, vidutinis senatvės pensijos gavėjas, turintis būtinąjį stažą, gauna šiek tiek daugiau nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Dabar paimkime vidutinį darbo užmokestį gaunantį asmenį. Tarkime, jis turi šeimą, jo sutuoktinis ar sutuoktinė taip pat gauna vidutinį darbo užmokestį ir jie turi du vaikus. Gaunasi, kad vienam asmeniui toje šeimoje tenka ta pati suma, kaip ir vidutiniam senatvės pensijos gavėjui. Tai kaip dabar vertinti, ar senatvės pensijų gavėjų padėtis yra labai prasta? Ko gero, nėra labai prasta. Sakyčiau, adekvati, o kalbant apie dinamiką – netgi kažkiek geresnė negu daugumos.
Agata, mačiau, sureagavote. Kaip vertinate pono Algirdo komentarus?
A. Subotovič: Aš labiausiai komentavau žmonių, kurie gauna šalpos senatvės pensijas, situaciją. Bet kalbant ir apie senatvės pensininkus, matome, kad jų skurdo rizika siekia daugiau negu 40 proc. Ar tikrai jų pajamos yra pakankamos, kad užsitikrintų sau orų gyvenimą?
Tikrai matome, kad pensijos didėja, bet tas didėjimas prasidėjo nuo labai žemos bazės. Aš nesutikčiau su tuo, kad pas mus vyresnio amžiaus žmonės gyvena gerai ir gali vartoti tiek pat, kiek žmogus, kuris uždirba vidutines pajamas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



