Nuo vandalų kenčiančios uostamiesčio švietimo įstaigos, pavargusios valdžios kasmet kartojamos frazės, kad užtikrinti didesnį saugumą ir ramybę nėra lėšų, savo jėgomis imasi spręsti problemą. Tėvų paaukotas lėšas įstaigos išleidžia ne moksleivių ekskursijoms ar kitoms bendruomenių reikmėms, bet perka už jas vaizdo stebėjimo kameras.
Pirmoji 9 kapsulines vaizdo stebėjimo kameras, kainavusias 26 tūkstančius litų, pastato išorėje prieš dvejus metus įsirengė netoliese senojo turgaus įsikūrusi "Žaliakalnio" gimnazija. Jos pėdomis pasekė lopšelis-darželis "Aitvarėlis", vien pernai dėl vandalų padarytų išpuolių patyręs beveik 17 tūkst. litų žalos.
Apie kamerų įsigijimą mąsto ir kitų įstaigų vadovai.
Pažado netesėjo
Pasak "Žaliakalnio" direktoriaus Vitalijaus Jakobčiuko, buvo akivaizdu, jog pagal sutartį tik pastato vidų sauganti bendrovė "Argus" nesugebės užtikrinti, kad nebūtų nuniokotas tuomet ką tik renovuotos gimnazijos fasadas.
"Matėme, kas darosi mieste, ir kaip Klaipėdos patriotams buvo skaudu, kad tiek į pastatą investuota, todėl negalėjome visko paleisti - kas bus tas bus. Savivaldybė žadėjo, kad grąžins bent dalį į kameras investuotų lėšų. Deja. Metus laiko mokiniai liko be ekskursijų, neturėjome pinigų kitoms jų pramogoms, bet jaučiame didesnį saugumą. Visi privažiavimo keliai prie mokyklos stebimi, viskas įrašoma, fiksuojama", - pasakojo "Žaliakalnio" vadovas.
Pasak jo, vaizdą kamerose stebi pavaduotoja ūkio reikalams ir kompiuterių inžinierius, kurie kilus bent menkiausiam įtarimui gali iškviesti policiją.
Neteisingas požiūris
Apie vaizdo stebėjimo kamerų įsigijimą mąsto ir ką tik renovuotos "Vėtrungės" gimnazijos direktorius Ramvydas Juška.
Tokios mintys R. Juškos neapleidžia po to, kai neseniai vykusiame miesto Tarybos Ugdymo ir jaunimo komiteto posėdyje užsiminęs apie tvoros aplink gimnaziją poreikį, išgirdo daugelį metų visoms švietimo įstaigoms valdininkų kartojamą sakinį: "Nėra pinigų."
To paties komiteto nariams V. Jakobčiukas teigė, jog jo vadovaujamai įstaigai labiau apsimokėtų samdyti vieną ar du žmones, kurie dirbtų prie vaizdo kamerų, nei kas mėnesį pakloti saugos tarnybai po 2000 litų "beveik už nieką".
Anot V. Jakobčiuko, daliai švietimo įstaigų vadovų saugos tarnybų "Argus" bei "G4S" teikiama paslauga nepatiko nuo pat pradžių.
"Mūsų manymu, pastatą reikia pradėti saugoti ne iš vidaus, o iš išorės. Jei bus saugoma išorė, įstaigos teritorija, į vidų niekas ir nepaklius", - teigė jis.
Tačiau dėl lėšų stokos į sutartis šiuo metu nėra įtrauktas net apsaugininkų patruliavimas prie švietimo įstaigų vakarais, kai padaroma daugiausia žalos. Saugos tarnybų "Argus" bei "G4S" atstovai teigia, kad kai kurios įstaigos ir taip vėluoja atsiskaityti net po penkis mėnesius.
Nori ramiai miegoti
Daugelį vadovų piktina ir naktiniai saugos tarnybų darbuotojų skambučiai.
"Išdaužius langą, mus ar pirmą, ar trečią valandą nakties informuoja telefonais, kviečia atvažiuoti ir saugoti pastatą. O jeigu atsakingi žmonės telefonų nekelia, prasideda gąsdinimai, kad skųs, kad mes neturim teisės nekelti telefonų, kad nebesaugos. Kiekvieną kartą, jei vadovai dėl to pasiguodžia, sakoma, kad jei nepatinka, ateis kitas vadovas dirbti. Bet tas kitas po metų dvejų taip pat kels problemą, kodėl naktimis, savaitgalio dienomis turi atsakinėti į skambučius. Kiekvienas nori, kad su juo skaitytųsi", - atviravo V. Jakobčiukas.
Ir jis, ir kai kurių kitų mokyklų vadovai pageidauja, kad pasibaigus šiuo metu galiojančioms sutartims, apsaugos paslauga nebūtų perkama centralizuotai, o kiekviena švietimo įstaiga pati spręstų, kaip jai geriau apsaugoti savo turtą.
Nuostoliai - šimtatūkstantiniai
Pagal savivaldybei švietimo įstaigų pateiktus duomenis, pernai uostamiesčio švietimo įstaigoms vandalų padaryta žala siekia 334 tūkst. litų: 77 tūkst. litų atsiėjo išdaužti langai ar stiklo paketai, 108 tūkst. - sugadinti pastatų fasadai, vartai, tvoros, 90 tūkst. - durys, 23 tūkst. - nuniokota vaikų žaidimų aikštelių įranga, 6 tūkst. - išrauti dekoratyviniai augalai, gėlės, 7 tūkst. - pavogti daiktai.
Teigiama, jog prieš porą metų už 300 tūkst. litų įrengus stiklo dūžių daviklius, nuostolių dėl išdaužtų langų patiriama kur kas mažiau. Tačiau, pavyzdžiui, "Varpo" gimnazijos direktorius Valerijus Kuzliakinas tvirtino, jog iki šiol po kiekvieno ilgojo savaitgalio ar švenčių mokykloje būna iškulti 2-4 langai.
V. Kuzliakinas svarstė, kad įrengus kameras langų daužymas sumažėtų.
Padeda policijai
Mero patarėja Audra Daujotienė pažymėjo, kad visų švietimo įstaigų aptvėrimui reikėtų 6 mln. litų, o savivaldybei esą tai būtų nepakeliama finansinė našta. Investuoti į kameras, kol mokyklos neaptvertos, savivaldybė taip pat nėra linkusi.
Vis dėlto "Žaliakalnio" vadovas tikino, kad net ir nesant tvoros, įrengus kameras incidentų mokyklos teritorijoje nepalyginamai sumažėjo.
Pasak V. Jakobčiuko, vaizdo stebėjimo kameros padeda ne tik apsaugoti savivaldybės turtą - gimnazijos pastatą, bet ir yra veiksminga prevencinė priemonė: prieš darydami nesąmones moksleiviai susimąsto, kad gali būti užfiksuoti.
"Jau du kartus policijai padėjome. Vieną kartą - kai savaitgalį mokyklos teritorijoje buvo žiauriai sumuštas, suspardytas paauglys, o kitą sykį - kai mūsų stadione vaiką apvogė. Abu nusikaltimai buvo atkskleisti mūsų pateiktos filmavimo medžiagos dėka", - sakė direktorius.
"Pasiūlymą apsvarstysime"
Audra DAUJOTIENĖ, Klaipėdos mero patarėja:
Manau, visų mokyklų ir darželių apsaugos principas turėtų būti panašus, nes jos visos - biudžetinės, savivaldybės išlaikomos įstaigos. Sugrįžti prie sargų nebelabai norėtume - ir dėl finansinių, ir dėl saugumo sumetimų. Ar įmanoma, kad atskirai kiekviena mokykla pirktų apsaugos bendrovės paslaugas, savivaldybė tikrai dar svarstys. V. Jakobčiuko pasiūlymas buvo truputį netikėtas.
"Būtų paprasčiau"
Violeta GEMBUTIENĖ, Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos viršininkė:
Palaikau "Žaliakalnio" direktoriaus nuomonę. Mano manymu, būtų pats geriausias kelias, jei švietimo įstaigos pačios nusipirktų tokią paslaugą, kokią norėtų - ir joms ramiau būtų, ir mums. Dabar visas sutartis pavesta administruoti mūsų tarnybai, mes jaučiamės atsakingi už visas švietimo įstaigas. Apsaugos problemų sprendimui yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja mero patarėja Audra Daujotienė. Sprendimą, ką ir kaip daryti, reikia priimti kuo skubiau, nes sutartys su saugos tarnybomis baigiasi rugpjūčio mėnesį. Kadangi paslaugos vertė didelė, reikia skelbti atvirą tarptautinį konkursą, procedūros gali užsitęsti. Dabar jų nepradėjus, kyla grėsmė, kad nespėsime.
"Nesijaučiame saugūs"
Aušra JABLONSKIENĖ, lopšelio-darželio "Aitvarėlis" direktorė:
Gaila, bet patruliavimas teritorijoje nėra numatytas. Saugos tarnyba tik tuomet, kai buvo didelės problemos, teikė labdarą - geranoriškai budėjo dvi paras. Nesame patenkinti teikiama apsaugos paslauga, nes po renovacijos mūsų darželio pastato išorė buvo visa nuniokota, patyrėme didelių nuostolių. Saugos tarnybos už pastatų išorę neatsako, o mums naikina tik išorę, ne vidų. Todėl už tėvų pervestas 2 procentų nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio paramos lėšas pernai įsirengėme šešias kameras. Nežinau, ar kameros, ar tokia žiema turėjo įtakos, bet nuo tada gyvename ramiau.
Laima ŠVEDAITĖ
