Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Archeologas Simonas pasakoja apie netikėtai atrastą XVII–XVIII a. kriptą Kretingos bažnyčios šventoriuje. Mokslininkai ją aptiko visiškai atsitiktinai, atlikdami eilinius archeologinius tyrimus prieš parapijos namų rekonstrukcijos pradžią. Tačiau vos ėmė kasti dar giliau, rado tai, ko dar labiau nesitikėjo.
„Panašiai nuo pusantro metro gylio vien tik kaulai. Be jokio grunto ant tos patalpos apačios. Kaulų tūkstančiai, kaukolių apie 20“, – pasakoja archeologas Simonas Sprindys.
Mokslininkų manymu, šią patalpą tiksliau reikia vadinti osuarijum arba liaudiškai – kaulyne. Čia, skirtingai nei kriptose, buvo ne laidojami žmones, o suguldomi aplink rasti kaulai.
„Šventorius visas buvo kapinės iki 1800 metų, tai kasant duobę naujam kapui apačioje randami palaikai surenkami ir sudedami į tokią patalpą“, – sako archeologas.
Apie kaulynę sklandė legendos
Nors prie kai kurių Lietuvos bažnyčių ar vienuolynų tokių kaulynių yra, kad tokia buvo Kretingoje – niekas nežinojo. Archeologai rado ir XVIII amžiaus antros pusės monetą. Kitų radinių apart kaulų, kol kas aptikti nepavyko.
Į kitą, tikėtina, analogišką kriptą galima patekti ir nusileidžiant tiesiai po Kretingos bažnyčios altoriumi. Tad galima įsivaizduoti, kaip viskas turėjo atrodyti atrastoje kaulynėje.
„Įėjus į patalpą, turėtų būti kažkokios lentynos, į kurias dedamos dėžės su kaulais ar tiesiai kaulai ant tų lentynų ir kraunami į viršų“, – teigia S. Sprindys.
Ši patalpa pilnai atkasta, restauruota ir čia ilsisi ne tik didikai Chodkevičiai, o ir per XVIII amžiaus pradžios karus su švedais žuvę kretingiškiai. Legendos byloja, kad Kretingos bažnyčios ir vienuolyno rūsiai bei kriptos yra sujungtos požeminiais tuneliais. Senovėje žmonės pasakojo, kad šie veda į Kretingos dvarą, kur dabar veikia ir Žiemos sodas.
O ką darys su pačia atrastąją kaulyne, kretingiškiai nuspręs ją pilnai atkasę ir ištyrę.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

