Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vasaros pradžioje, kabindami grafų Tiškevičių surinktą paveikslų kolekciją, Kretingos muziejininkai net neįtarė, į kokį detektyvą viskas pavirs. Kone prieš mėnesį jų delegacija apsilankė Danijoje. Tai buvo tarnybinė komandiruotė po šios šalies muziejus pasisemti patirties.
„Grįžus į Lietuvą atsivijo kolegų danų laiškas su klausimais. Sako, jūs padovanojote mums katalogą ir mes jame aptikome vieną paveikslą, kuris yra panašus į tą, kurį mes turime Danijoje“, – istorijos pradžią prisiminė Kretingos muziejaus atstovė Dalia Grikšaitė.
Ir iš tiesų – Kretingos muziejuje kabo grafų Tiškevičių kolekcijos paveikslas, kuriame nutapyta baltą suknelę vilkinti grafienė Praskovija Zubovienė. Jos vyras turėjo žemių Lietuvoje, XIX amžiaus pradžioje nusipirko ir Kretingos dvarą.
O danų muziejininkė išpakavo danų didikės Bertės Brockenhuus portretą. Tai šios šalies aristokratė, priklausiusi aukštuomenei. Danai džiaugėsi, kad mėlyną suknelę vilkinčios damos portretas kabės jų muziejuje. Tad galite įsivaizduoti, kaip jie apstulbo pamatę tą pačią didikę paveiksle, kabančiame Lietuvoje. Jei ne suknelės spalva ir kelios nežymios detalės, atrodo, kad tai tas pats žmogus.
„Jie žino, kad garsus jų dailininkas Jens Juel nutapė du grafienės Bertės paveikslus. Viename ji yra su žydra suknele, kitame ji su balta suknele. Tai būtent jie turi paveikslą su žydra suknele, o pas mus kataloge jie pamatė grafienę su balta suknele“, – dėstė D. Grikšaitė.
Maža to, lietuviai grafienę vadina Praskovija Zuboviene. Įdomu tai, kad kitų tokio amžiaus šių didikių paveikslų nėra išlikę. Tad palyginti, kuri yra kuri – neįmanoma. Maža to, danai mano, kad ir šalia Zubovienės kabančiame jos vyro Dmitrijaus paveiksle irgi pavaizduotas ne jis, o Bertės sutuoktinis Johanas.
„Mįslių parvežėm labai daug. Mums patiems labai įdomu, kuo ta istorija išsiriš“, – nekantravo Kretingos muziejaus atstovė.
Grafienės paveikslas kabėjo Čiurlionių namuose
Grafienės Zubovienės paveikslas į Kretingą atkeliavo iš Kauno Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus. Jo atstovai pasakoja, kad praėjusiame amžiuje surašant Tiškevičių turtą šie du paveikslai buvo įvardinti kaip nežinomo vyro ir moters portretai. O vėliau, dėl įvairios istorinės medžiagos, paveikslo nutapymo datos, aprangos bei kitų detalių, nuspręsta, kad tai yra sutuoktiniai Zubovai.
„Remiantis žodine iš Čiurlionių šeimos paveldėta tradicija, jie buvo susieti su Zubovų gimine. Nes kaip žinoma, Danutė Čiurlionytė buvo ištekėjusi už grafo Zubovo“, – aiškino Užsienio dailės kuratorė Irmantė Šarakauskienė.
Vis tik tiek Kauno, tiek Kretingos muziejininkai kelia ir visai logišką klausimą. Kam grafui Tiškevičiui savo kolekcijoje reikėjo turėti už jūrų marių gyvenusios didikės ir jos vyro portretus?
„Kodėl jis įsigijo būtent šių žmonių portretus, jei jie tikrai yra šitie? Tai labai įdomu. Nes paprastai dvarininkai įsigydavo savo šeimos ar pažįstamų. Kol kas sąsajų neaišku. Bet, manau, kad rasime“, – viliasi parodos kuratorė Danutė Lukauskaitė-Šorienė.
Jei vis tik paaiškės, kad Zubovienė iš tikrųjų yra Bertė, o ir vyrai jų ne tie, Lietuva turės vieno garsiausio danų menininko paveikslų originalus. Jo darbai aukcionuose, priklausomai nuo dydžio, retumo ir pavaizduoto asmens žinomumo, kainuoja nuo kelių iki dešimčių tūkstančių eurų.
„Taip ir reziumuoja savo laišką – jei paaiškės, kad pas jus yra Jens Juel darbai, originalai, tai jūs turite šedevrą. Tai būtų sensacija“, – detektyvo mistiškumu dalijosi D. Grikšaitė.
Istoriškai dailininkai dažnai tapydavo kelias didikų paveikslų versijas. Viena kabėdavo aristokratų namuose, kita keliaudavo giminėms, o trečioji ar ketvirtoji buvo skirta kam nors padovanoti.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
