Valdančiosioms partijoms ir opozicijai priklausantys politikai skirtingai vertina kadenciją baigiančio Seimo nuveiktus darbus. Tą patį sprendimą vieni vertina kaip pergalę, kiti – kaip klaidą, tačiau neabejotina, kad daugiausia aistrų sukelia energetikos ūkį reglamentuojantys teisės aktai. Tuo įsitikino naujienų agentūros ELTA žurnalistė Jadvyga Bieliavska, kalbindama Seimo narius, parlamentinių partijų lyderius, europarlamentarus.
– Per pasibaigusią pavasario sesiją ir vienos dienos neeilinę sesiją Seimas priėmė apie 300 teisės aktų. Koks įstatymas, Jūsų vertinimu, yra naudingiausias Lietuvos žmonėms, teigiamai paveiks šalies ekonominę raidą ir padės greičiau išbristi iš krizės?
Seimo Pirmininkė Irena Degutienė:
Manyčiau, kad vieni svarbiausių šios sesijos darbų buvo susiję su energetika. Jie pratęsė jau anksčiau pradėtus kloti pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei didinti. Tad, prieš paminėdama šios sesijos darbus, priminsiu, kad kiek anksčiau sukūrėme ir įtvirtinome teisinę bazę dujų sektoriaus pertvarkai – tiekimo sistemą atskirti nuo vertikaliai integruoto monopolininko nuosavybės. Juk iki šiol buvome patekę į paradoksalią situaciją: turėjome tartis su „Gazprom“ valdoma įmone, kad ji įgyvendintų Lietuvos energetinį saugumą stiprinančius projektus, mažinančius to paties „Gazprom“ įtaką.
Seimas priėmė sprendimus, leisiančius pradėti spręsti visiškos priklausomybės nuo dujų importo problemą. Suskystintų dujų terminalas – geriausia išeitis iš dabartinės sudėtingos situacijos. Manau, kad suskystintų dujų terminalas ir vertikaliai integruoto monopolininko išskaidymas ne tik sustiprins Lietuvos derybinę galią santykiuose su energetikos išteklių tiekėjais, bet ir padidins politinį valstybės savarankiškumą.
Naujos Visagino atominės elektrinės (AE) projektas užtikrins savarankiškus valstybės elektros energijos generavimo pajėgumus ir taip leis integruoti Lietuvą į Vakarų Europos elektros energijos sistemą. Mano vertinimu, tai fundamentalūs įstatymai, įtvirtinantys sisteminius pokyčius labiausiai politizuotame ir įvairiomis interesų grupėmis apaugusiame energetikos ūkyje.
Neabejoju, jog ilgainiui šios reformos leis kalbėti ne tik apie stiprėjantį politinį valstybės savarankiškumą, bet ir apie pigesnes dujas, elektros energiją ir mažesnes šildymo kainas. Ir tikrai turės nemažą teigiamą poveikį visam šalies ūkiui.
Kiti valstybės ateičiai svarbūs dokumentai – įstatymai dėl fiskalinės drausmės laikymosi. Jei ateinančioms valdančiosioms daugumoms ir vyriausybėms pakaks ryžto jų laikytis, manau, ir toliau lipsime iš finansų duobės, kurioje buvome atsidūrę.
Žinoma, yra ir daugybė kitų svarbių Lietuvos ateičiai darbų atskiruose sektoriuose. Ypač kovos su korupcija, konkurencijos stiprinimo ir kontrolės socialinėse, kultūros ir švietimo bei mokslo srityse.
Turėčiau apibendrintai pasakyti, kad praėjusi sesija buvo nelengva, tačiau darbinga. Ypač džiaugiuosi, kad, nepaisant artėjančių Seimo rinkimų, pavyko susitelkti ir priimti nemažai tikrai svarbių sprendimų.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma:
Neabejotinai patys svarbiausi yra šioje sesijoje priimti strateginius energetikos uždavinius sprendžiantys įstatymai, leidžiantys pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, įgyvendinti ES teisės aktus dujų sektoriuje išskaidant Lietuvos dujų įmonę, pradėti mūsų elektros tinklų integraciją į Vakarų Europos sistemą, pagaliau – įstatymų paketas, leidžiantis pradėti organizuoti naujos atominės elektrinės statybą.
Šie įstatymai įtvirtina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, apsprendžia mažesnes elektros ir gamtinių dujų kainas vartotojams ir artimoje, ir tolimoje perspektyvose.
Seimo Pirmininko pavaduotojas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas:
Manau, kad Lietuvos žmonėms svarbiausi yra Seimo priimti įstatymai, susiję su energetika. Tai įstatymai dėl šilumos ūkio, suskystintų gamtinių dujų terminalo, atominės elektrinės. Tačiau, norėčiau pažymėti, kad šalia šių svarbių projektų svarstymo ir priėmimo Seimas per daug laiko sugaišo smulkmenoms. Užsisukus gausybėje mažai reikšmingų projektų visada yra pavojus nepastebėti esmės.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta:
Liberalams atrodo, kad svarbiausi yra suskystintų gamtinių dujų terminalo reikalai. Bet kokiu atveju tai įstatymai, kurie padės įveikti rusų „Gazprom“ monopolį ir leis atpiginti dujų kainą.
Seimo opozicijos lyderis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius:
Šį klausimą adresuočiau pozicijos atstovams, nes aš, kaip Seimo opozicijos lyderis, tikrai negalėčiau išskirti valdančiosios koalicijos darbų, kurie teigiamai paveiks šalies ekonominę raidą. Atvirkščiai, daugelis sprendimų, tęsiama diržų veržimosi politika, iki 50 mlrd. litų išaugusi Lietuvos skola, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, prarastos darbo vietos, išaugusi emigracija ir panašūs reiškiniai nežada jokio greito išėjimo iš krizės. Valdantieji nepasinaudojo galimybe efektyviau panaudoti ES paramą, milijardas litų įšaldytas dėl neprasidėjusios daugiabučių namų renovacijos, dėl neasfaltuojamų kelių ir t.t. Vien šios programos galėjo sukurti tūkstančius darbo vietų, o į biudžetą sugrįžtų įspūdingi skaičiai mokesčių.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys:
Ši sesija buvo pažymėta energetiniais projektais, reikia pripažinti, kad kitos sritys buvo gerokai užgožtos. Teisės aktai, kurie galėtų realiai paveikti žmonių gyvenimą, dažnai likdavo Vyriausybės stalčiuose. Tarp keleto įstatymų, susijusių su verslu, būtų galima paminėti Mažųjų bendrijų įstatymą, kuris palengvins smulkiojo verslo steigimą, pagaliau priimtas Fizinių asmenų bankroto įstatymas leis finansinius sunkumus patiriantiems asmenims grįžti į normalius ekonominius santykius.
Tačiau labai pritrūko įstatymų, kurie leistų didinti darbo vietų skaičių, skatintų plėtotis tradicinį verslą. Tenka apgailestauti, kad valdantieji taip ir neleido priimti Darbo partijos pasiūlytų teisės aktų, kurie mažintų PVM svarbiausiems maisto produktams.
Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis:
Lengviau yra išvardinti įstatymų blokus, kuriuos mes siūlėme, bet valdantieji neleido jų priimti ir kurie tikrai būtų labai pagerinę žmonių padėtį. Tai ir akcizo benzinui mažinimas, ir maisto produktų antkainio ribojimas, ir blokas įstatymų, realiai ribojančių šilumos tiekimo monopolistus, tačiau jie buvo atmesti arba yra „užmarinuoti“. Manau, iš priimtų įstatymų buvo teisingas sprendimas atkurti pensijas, nors, mano nuomone, buvo galima apsieiti be jų mažinimo. Svarbūs yra sprendimai dėl suskystintų dujų terminalo statybos. Gaila, kad nepriimti įstatymai, mažinantys biurokratiją, skatinantys verslą.
Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis:
Manau, kad tai yra Seimo sprendimas paskelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Šis klausimas yra svarbus todėl, kad Konstitucija įpareigoja visus svarbiausius valstybės klausimus spręsti referendumu. Šiuo klausimu gyventojai turi nuspręsti. Žmonės yra protingi, aš pasitikiu jais.
Mano vertinimu, kitas labai svarbus Seimo priimtas sprendimas, kuris gali turėti įtakos gyventojų pajamų didėjimui, yra Darbo kodekso pakeitimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), pagal kurį kiekvienais metais MMA bus koreguojama pagal infliacijos tempus.
Europos Parlamento narys, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas:
Kalbant apie naudingiausią įstatymą, aš įsivaizduočiau, kad tai yra Seimo sprendimas skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje per paskutinį laikotarpį yra nuspręsta atsiklausti Lietuvos žmonių. Tai parodo, kad vis dėlto valdantieji, baigiantis kadencijai, nukreipia dėmesį į Lietuvos žmones, nors ir patariamąja forma. Jie nori atsiklausti Lietuvos žmonių, ir man smagu, kad taip pasielgta. Sakyčiau, kad tai yra geras precedentas perspektyvoje toliau šitaip elgtis. Pasakyčiau netgi, kad čia yra geriausias dalykas per šitą Seimo kadenciją.
Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis:
Deja, tokių įstatymų nebuvo per daug priimta, bet galima keletą paminėti. Tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, numatančios PVM lengvatas keleivių vežimo paslaugoms. Tai labai aktualus klausimas, nes daug transporto įmonių yra šiuo metu ant bankroto ribos. Manau, kad apskritai iškilo grėsmė, kad galime likti be visuomeninio transporto sistemos.
Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas:
Vieno naudingiausio, padėsiančio išbristi iš krizės, įstatymo išskirti negalėčiau. Tačiau teigiamai vertinu priimtą nutarimą, kuriuo paskelbtas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje, taip pat balsavimą už Visagino atominės elektrinės projektavimo darbų pradžią. Beje, Darbo partijos frakcijos siūlymas įteisinti saugiklius šiame projekte (yra numatyti keturi šio projekto etapai: Visagino AE projekto koncesijos sutarties patvirtinimas; projekto įgyvendinimo bendrovės sukūrimas; projekto parengimas; AE statybos pradžia) buvo priimtas ir, manau, yra ir bus naudingas visam projektui ir Lietuvos žmonėms. Svarbiausia, kad įvykdžius projektą, įvertinus AE naudingumą, visiems laikams bus baigtas spekuliavimas šiuo klausimu. Lietuvos žmonėms turi būti atsakyta į visus klausimus dėl naujosios atominės elektrinės.
– Koks Lietuvos politikų priimtas sprendimas yra, Jūsų nuomone, galbūt klaida?
I. Degutienė:
(Šypsosi) Manau, kad kritikos šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei išties pakanka ir be mano minčių. Tad palieku atsakyti į šį klausimą opozicijos partijoms ir politikos apžvalgininkams.
J. Razma:
Klaida (gal tiksliau tuščia laiko gaišatimi) laikyčiau Seimo priimtą nutarimą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „Snoro“ bankroto problemoms aiškintis. Kaip ir prognozavome, ši komisija nieko naujo neišsiaiškino, jos išvadų projektas nebuvo patvirtintas. Prie klaidingų sprendimų priskirčiau ir patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos paskelbimą.
A. Čaplikas:
Vertinti būtų subjektyvu, nes tai, kas vienam politikui yra klaida, jo oponentui – pergalė. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Atominės elektrinės įstatymą, dėl kurio iki šiol nerimsta aistros. Vieniems atrodo, kad tai klaida, kitiems, kad laimėjimas. Manau, kad kiekvienas Seimo narys, teikdamas įstatymo projektus, nori gero, bet ar tai pasitvirtins gyvenime – parodys tik laikas.
Kalbant ne apie įstatymus, o apie politikų sprendimus, klaida laikyčiau Seimo nutarimą „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Pirma – jis kainuos 4 milijonus litų, antra – valdžia į tautos valią nekreips jokio dėmesio, nes referendumas bus tik patariamasis. Mano įsitikinimu, referendumą reikėjo rengti ne patariamąjį, o privalomąjį, kurio rezultatai būtų privalomai įvykdyti. Deja, šiuo atveju, referendumas bus tik demokratijos imitacija, žmonių kiršinimas ir lėšų švaistymas.
A. Kašėta:
„Snoro“ komisijos steigimas buvo klaida, nes buvo sukelti žmonėms lūkesčiai, tačiau net išvadų nebuvo. Tyrimo komisija nesugebėjo paskelbti išvadų ir iš to, manyčiau, išėjo šnipštas.
A. Butkevičius:
Mano manymu, didžiausia klaida – Koncesijos sutartis dėl Visagino atominės elektrinės statybos, kuri nepagrįsta būsimų akcininkų sutarimu ir Lietuvai gali labai brangiai kainuoti.
V. Gapšys:
Manau, kad didžiausia valdančiųjų klaida yra tai, kad energetiniai projektai buvo pateikti vos ne paskutinę minutę. Tai suskaidė tiek politikus, tiek visuomenę. Dėl tokio lygio projektų turi būti labiau diskutuojama. Tačiau džiaugiuosi, jog buvo pritarta Darbo partijos siūlytoms pataisoms, kurios numato, kad galutinis sprendimas dėl AE bus priimtas tik turint realų projektą ir jo kainos paskaičiavimus.
V. Mazuronis:
Neabejotina klaida yra sutarties dėl atominės elektrinės statybos įstatymų blokas, neturint atsakymų, ar tokia statyba naudinga Lietuvos žmonėms. Klaida laikyčiau ir apsisprendimą nesvarstyti banko „Snoras“, kurio bankrotas kainavo mums visiems milijardus litų, tyrimo komisijos išvadų.
V. Žiemelis:
Klaida, manau, yra visi įstatymai, susiję su atominės elektrinės statyba. Tai įstatymai, liečiantys visus gyventojus dabar ir ateityje. Deja, šis sprendimas priimtas nesitariant su frakcijomis. Priimti tokius sprendimus dėl atominės elektrinės statybos reikia konsensusu, turi būti tęstinumas, nes įstatymo vykdymas tęsis ne tik šią kadenciją, bet ir dar kelias kadencijas. Todėl turi būti politinių partijų suderintas sprendimas.
R. Paksas:
Klaida buvo pritarti tokiai atominei elektrinei. Esu atominės energetikos šalininkas ir didelis šalininkas, kad nebūtų uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Taip pat būčiau šalininkas, kad būtume atominės energetikos šalimi, bet tokios elektrinės pastatymas yra, mano nuomone, kilpa ant kaklo Lietuvai – mums, mūsų vaikams, mūsų anūkams, ekonomikai.
Lyginant su visomis mokesčių reformomis, su visais mokesčių pakilimais, su visais korupciniais skandalais, didžiulė didžiulė klaida yra pritarimas tokiai atominei elektrinei.
Tačiau džiugu, kad bus referendumas ir jam įvykus ta klaida bus ištaisyta.
V. Tomaševskis:
Mano vertinimu, klaida yra naujos atominės elektrinės statybą reglamentuojančio įstatymo paketo priėmimas. Manau, kad Ignalinos atominės elektrinės apskritai nereikėjo uždaryti, o reikėjo tvirčiau vesti derybas su ES, kad ji galėtų veikti. Manau, kad mūsų valstybė nebus finansiškai pajėgi pastatyti naujos atominės elektrinės, kuri kainuos apie 15 milijardų litų. Lietuvos žmonėms reikia gyventi šiandien, o ne laukti keliasdešimt metų kažkokio mistinio žadamo efekto.
Tokių sprendimų buvo ne vienas, išskirčiau Vyriausybės nepritarimą Seimo Darbo partijos frakcijos siūlymui keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą ir numatyti lengvatinio PVM tarifo taikymą būtiniausioms, kasdienio vartojimo prekėms. Šis Vyriausybės nepritarimas ne tik apsunkina šalies žmonių gyvenimą, bet ir neigiamai veikia verslininkų padėtį Lietuvoje. Nepriėmus šio Darbo partijos siūlymo mažinamas verslo konkurencingumas, nesudaromos konkurencingos Lietuvos verslui sąlygos, iš to laimi kaimyninės valstybės. Tai sumažina darbo vietų kūrimą, investicijų atėjimą į rinką, eksporto galimybes.
– Šios kadencijos Seimas rudenį rinksis į paskutinę sesiją. Kokį neatidėliotiną darbą, Jūsų nuomone, dar turėtų atlikti politinę areną paliekantis parlamentas?
I. Degutienė:
Šiuo metu Seimo komitetai dar tik pradeda pamažu dėliotis rudens darbus, tad atsakyti konkrečiai ir tiksliai į šį klausimą būtų sunku. Tačiau jau dabar matome, kad reikia neatidėliotinų sprendimų šilumos ūkio sektoriuje ir tikiuosi, kad Vyriausybė dar prieš prasidedant sesijai tokius sprendimus pateiks.
O kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad iš Vyriausybės ir Seimo komitetų lauksiu tikrai atsakingo požiūrio į rudens sesiją ir tikiuosi, kad jie į Seimo darbų programą pasiūlys tikrai tuos darbus, kuriuos būtina nuveikti rudens pradžioje, nesižvalgant į rinkimus ar kitas pagundas.
Tad sakyčiau, kad esminis ir bendras Seimo rudens sesijos darbas – atsispirti pagundoms prieš rinkimus teikti neva populiarius siūlymus, kurie vėliau bumerangu gali smogti atgal visai valstybei po rinkimų.
J. Razma:
Jei būtų nuoširdus Seimo narių nusiteikimas sprendimus daryti ne populistiškai siekiant paveikti sau palankia kryptimi rinkimų rezultatus, o galvojant apie ilgalaikę Lietuvos piliečių perspektyvą, būtų galima mėginti apsispręsti dėl pensijų sistemos reformos, dėl naujos redakcijos Policijos įstatymo projekto, dėl operatyvinės veiklos pertvarkymo (Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų projektai). Svarbių projektų yra beveik visose srityse.
A. Čaplikas:
Nuo sesijos pradžios iki rinkimų bus viso labo geras mėnuo. Manau, kad vienas svarbiausių darbų, kurį Seimas privalo atlikti, – padidinti bazinę algą viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms.
A. Kašėta:
Labai gaila, kad pavasario sesijoje buvo grąžintas tobulinti Liberalų sąjūdžio teiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios atpigintų šilumos kainą. Sieksime, kad rudenį jos vėl pateiktų į Seimo darbotvarkę ir įstatymo pataisos būtų priimtos.
A. Butkevičius:
Svarbiausias rudens sesijos darbas – 2013 metų biudžetas. Labai tikiuosi, kad jį formuoti jau teks naujai Seimo daugumai, kurioje socialdemokratai vaidins lemiamą vaidmenį. Todėl biudžeto formavimas tikrai priklausys nuo mūsų programinių įsipareigojimų šalies žmonėms, socialiai teisingesnis, mažinantis socialinę atskirtį ir kuriantis daugiau darbo vietų.
V. Gapšys:
Visi projektai, susiję su užimtumo skatinimu. Sumažėjęs nedarbas leistų padidinti pajamas į valstybės biudžetą ir sumažintų socialinių išmokų poreikį.
V. Mazuronis:
Manau, tai šilumos ūkio reorganizacijos įstatymų blokas, nes žmonės jau dabar verčiami mokėti už šildymą daugiau nei uždirba, o žiema neabejotinai ateis. Tai verslą išlaisvinančių nuo biurokratijos gniaužtų ir realiai skatinančių jo vystymąsi įstatymų blokas, kuris sudarytų sąlygas naujoms darbo vietoms kurtis, nes žmonėms verkiant reikia darbo.
V. Žiemelis:
Manau, reikia priimti naujos redakcijos Policijos veiklos įstatymą, kuriam po pateikimo jau pritarta. Šis įstatymas suteiktų galimybę policijai dirbti žymiai efektyviau, padidintų policininkų autoritetą ir jų socialines garantijas. Priėmus įstatymą, keistųsi policijos vadovų skyrimo tvarka, policija taps vykdomąja valdžia. Manau, policijos generalinį komisarą turėtų skirti ne Prezidentė, o Vyriausybė, nes pagal Konstituciją už viešąją tvarką ir valstybės saugumą atsako Vyriausybė.
R. Paksas:
Labai daug yra įstatymų, kurie yra reikalingi priimti, pradedant socialiniais, energetiniais, mokestiniais reikalais. Tačiau, manau, būtų gerai, kad šios kadencijos Seimas jau nesiimtų tų darbų, nes dabar, matyt, visos jo pastangos bus tik nukreiptos į tai, kaip įsiteikti savo rinkėjams ir daugiau nieko.
Pasakyčiau taip: neatidėliotinai labai didele balsų persvara reikėtų išrinkti į naują Seimą Tvarkos ir teisingumo atstovus ir įgyvendinti Tvarkos ir teisingumo programą.
V. Tomaševskis:
Manau, kad Seimas stipriai pavėlavo priimti visą paketą įstatymų, susijusių su biokuro naudojimu, ypač šilumos ūkyje. Tai labai svarbu, žinant, kad valstybėje yra apie 800 tūkstančių hektarų dirvonuojančių žemių. Perėjimas prie visuotinio biokuro naudojimo leistų sukurti kaimo vietovėse apie 30 tūkstančių naujų darbo vietų. Tai sumažintų šilumos kainą, įgautume energetinę nepriklausomybę. Beje, tai LLRA siūlo ir savo rinkimų programoje.
V. Uspaskichas:
– Esu tikras, kad nueinanti valdžia turi pripažinti savo klaidas ir neveiklumą ekonomikos srityje, nugalėti savo ambicijas ir atkreipti dėmesį į esamą padėtį. Valdžia turi orientuotis į tradicinį verslą, investuoti, gerinti verslo sąlygas, tada atsiras pinigų, darbo vietų. Ir nuo politinės arenos išeinanti, ir būsima valdžia turi suprasti, kad kitų variantų, norint išlipti iš skolinimosi duobės bei tokios ekonominės situacijos, nėra.
