Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.

Nors lietuvių gyvenimo trukmė pastarąjį dešimtmetį nuosekliai ilgėjo, pandeminiais metais ši tendencija kiek pasikeitė. Nepaisant to, nepasikeitė tai, kad moterys Lietuvoje gyvena ilgiau už vyrus. Gyventojų žudiku numeris vienas toliau išlieka kraujotakos ligos, tačiau neatsilieka ir onkologiniai susirgimai, kurie stipriosios lyties atstovus tiek dažniau susargdina, tiek ir pasiglemžia jų gyvybes. Be to, pandemija įnešė ir pokyčių lietuvių mirčių struktūroje.

REKLAMA

Higienos instituto (HI) duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. Lietuvoje buvo 74,3 m. Skirtumas tarp vyrų ir moterų buvo apie 9 metus: vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 69,6, o moterų – 78,9 metus.

„Stebint tendenciją nuo 2010 metų, tiek vyrų, tiek moterų vidutinė gyvenimo trukmė tolygiai didėjo. Tačiau nuo 2019 metų šis rodiklis sumažėjo apie 2 metus kiekvienai lyčiai, t. y. tiek vyrams, tiek moterims sutrumpėjo apie 2 metus. Jei 2019 metais šis rodiklis siekė 76,4 m., tai naujausiais duomenimis – 74,3 m.“, – aiškino HI Biostatistinės analizės skyriaus specialistė, laikinai vykdanti skyriaus vadovo funkcijas, Žilvinė Našlėnė.

REKLAMA

Paklausta, kiek šie pokyčiai gali būti susiję su pandemijos pasekmėmis, specialistė priminė, kad vidutinė gyvenimo trukmė yra toks rodiklis, kuris labai priklauso nuo ankstyvųjų mirčių.

„Ypač COVID-19 pandemijos metu buvo tokių atvejų, kai žmonės mirė nesulaukę senatvės, tai galėjo turėti įtakos. Kaip ir kalbant apie vyrų mirties priežastis, jie anksti patenka į avarijas, žūsta būdami darbingo amžiaus, tai vėlgi paveikia statistinius duomenis“, – sakė Ž. Našlėnė.  

Pandemija įnešė pokyčių

Iki 2019 m. pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys, virškinimo sistemos ligos ir kvėpavimo sistemos ligos. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rodo HI duomenys, 2020–2021 m. COVID-19 liga atsidūrė ketvirtoje vietoje, kuomet dėl šios ligos mirė daugiau Lietuvos gyventojų nei dėl virškinimo ar kvėpavimo sistemų ligų.

2021 m. Lietuvoje daugiausia (42,7 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 62,1 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 19,8 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. 

Nuo COVID-19 ligos mirė 14,4 proc. visų mirusių vyrų. Vyrų mirtingumo rodiklis nuo COVID-19 ligos 2021 m. buvo 251,6 100 tūkst. vyrų ir, lyginant su 2020 m. (90,8), padidėjo. 

Nors pernai daugiausia moterų (53,4 proc.) taip pat mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, antroje vietoje priežasčių struktūroje atsidūrė COVID-19 liga, tai sudarė 15 proc. visų mirusių moterų. Jų mirtingumo rodiklis nuo COVID-19 ligos 2021 m. buvo 248,4 100 tūkst. moterų (2020 m. – 72,5). 

„Dar 7,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių (iš jų 60,8 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (kas apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus), 25,7 proc. – dėl savižudybių). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų“, – pažymi HI specialistai.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrai vėžiu suserga dažniau

Piktybiniai navikai per praėjusius metus Lietuvoje nusinešė 18,6 proc. visų mirusių vyrų gyvybių. Tuo metu moterų mirčių struktūroje šios mirtys sudarė 14 proc. visų mirusių moterų.

Lietuvoje 127 tūkst. gyventojų gyvena su vėžio diagnoze ir beveik 34 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė konstatavo, kad, žiūrint į rodiklių tendencijas Lietuvoje, stebima sergamumo vėžiu didėjimo tendencija.

„Sergamumo rodikliai didėja po 2 proc. kas metai vyrams ir po 1,2 proc. moterims. Ši tendencija stebima daugelyje pasaulio šalių. Ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, gerėjant vėžio diagnostikos priemonėms ir jų prieinamumui nustatoma vis daugiau vėžio atvejų. 

Vėžys yra dažniau diagnozuojamas vyrams, nei moterims. Iš 17 tūkst. naujų vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamų kasmet, virš 9 tūkst. atvejų tenka vyrams ir apie 8 tūkst. – moterims“, – nurodė ji.   

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausias piktybinis navikas tarp vyrų yra priešinės liaukos vėžys (beveik 3 tūkst. naujų vėžio atvejų kiekvienais metais), o tarp moterų – krūties vėžys (apie 1600 naujų vėžio atvejų kasmet).

Koks vėžys pražudo daugiausiai lietuvių?

Nors diagnozuotų vėžio atvejų daugėja, mirtingumo nuo vėžio rodikliai lėtai, bet nuolatos mažėja po 0,5 proc. kas metai tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų.

„Kasmet nuo vėžio numiršta apie 8 tūkst. Lietuvos gyventojų. Mirčių tarp vėžio daugiau užregistruojama vyrams nei moterims. Iš 8197 mirties užregistruotos 2020 m. 4494 mirtys buvo užregistruotos vyrams ir 3703 – moterims“, – nurodė I. Vincerževskienė.

Dažniausia mirties priežastis nuo vėžio tarp vyrų yra plaučių vėžys. Šis susirgimas kasmet nusineša apie 1 tūkst. vyrų gyvybių. Taip pat vyrų gyvybes pasiglemžė trachėjos, bronchų ir plaučių, skrandžio piktybiniai navikai.

Tuo metu daugiausiai moterų gyvybių nusinešantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys – nuo jo kasmet miršta maždaug 550 moterų. Taip pat moteris pražudo ir storosios žarnos, kasos bei trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai.

REKLAMA
REKLAMA

Pandemijos pasekmes dar reikės įvertinti

Paklausta, kiek mirčių skaičiams įtakos galėjo turėti pandemija, NVI specialistė priminė, kad 2019 ir 2020 m. buvo nustatyta virš 8 tūkst. mirčių nuo vėžio.

„Tad 2020 m. skaičiai išliko panašūs, kaip ir iki pandemijos. Neseniai buvo paskelbta 2021 m. mirčių statistika Lietuvoje ir matome, kad 2021 m. iš viso nuo vėžio mirė 7749 asmenys. Tokio mažo mirčių nuo vėžio skaičiaus mes nebuvome stebėję nuo 90-ųjų metų, kai sergamumo vėžiu rodikliai buvo ženkliai žemesni nei yra dabar, mirtingumo rodikliai taip pat sumažėjo. 

Vėžys, ilgą laiką buvęs antra pagal dažnumą mirties priežastimi Lietuvoje abiem lytims, 2021 m. tarp moterų nukrito į trečiąją vietą, užleisdamas antrą vietą mirtims nuo COVID-19 ligos“, – pastebėjo Vėžio registro vedėja.

Visgi ji pridūrė, kad ilgalaikius COVID-19 ligos padarinius vėžio statistikai pamatysime vėliau, kai bus galima įvertinti daugiau dedamųjų.

„Tą galėsime padaryti, kai bus įvertinta, kaip dėl pandemijos keitėsi stadijų struktūra ligos nustatymo metu, kokia dalis atvejų buvo nustatyta vėliau, nei būtų buvę įprastomis sąlygomis, kaip profilaktinių programų sustabdymas dėl pandemijos 2020 m. neigiamai paveikė sergamumo ir mirtingumo rodiklius.

REKLAMA
REKLAMA

Į visus šiuos klausimus epidemiologai dar turės atsakyti, tačiau suprantame, kad pandemija jau paveikė ir galimai dar paveiks vėžio statistiką neigiama prasme“, – neslėpė I. Vincerževskienė.

Širdies ligos dažniau pakerta jaunus vyrus

Nepaisant pandemijos įneštų korekcijų į mirties priežasčių sąrašą, kraujotakos ligos jame išlieka pirmaujančios tiek tarp vyrų, tiek moterų. VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio aiškinimu, skirtumas tik tas, kad jauname amžiuje šios ligos labiau nedėkingos vyrams.

„Tačiau iš tikrųjų moterys širdies ligomis serga vienodai kaip ir vyrai, tačiau vyresniame amžiuje. Tai yra todėl, kad moterys 10 metų turi tam tikrą hormoninę apsaugą ir miokardo infarktai jas ištinka žymiai vėliau, po menopausės. Vyrus gi ši liga užklumpa anksčiau – penktame, šeštame dešimtmetyje, bet vėliau moterys juos pasiveja. Kuo turima daugiau rizikos veiksnių, tuo liga ateina greičiau“, – pastebėjo profesorius. 

Pasak P. Šerpyčio, dėl šios priežasties tiek Europos kardiologai, tiek Pasaulinė širdies federacija itin ragina atkreipti dėmesį į širdinę moterų sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA

„Moterys taip pat serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir komplikacijų skaičius yra didesnis, tam įtakos turi ir kitokia jų anatomija, tokie veiksniai kaip antsvoris ir kt.“, – sakė jis. 

Rizikos veiksnius galima valdyti kiekvienam

Nors kitą kartą išgirstame pasakymą, kad infarktas ar insultas ištiko „lyg iš giedro dangaus“, P. Šerpytis pažymėjo, kad taip nutinka itin retais atvejais. Dažniausiai gi sveikata jau būna sušlubavusi, bet žmonės linksta tai ignoruoti.

„Čia kaip su automobiliu – jei nekreipiame dėmesio, kad kažkas traška, bilda, tai mes nebandome pasiekti kelionės tikslo ir važiuojame į autoservisą. Taip pat ir su sveikata – turime visada sekti pagrindinius rodiklius – kūno svorį, svarbiausia – arterinį kraujo spaudimą. Jei tą darysime, tai gali sukelti 10 kartų mažiau insultų ir 6 kartus mažiau miokardo infarktų. 

Taip pat labai svarbu stebėti ir gliukozės, cholesterolio kiekį, laikytis tinkamos mitybos. Juk žiūrime, kokius degalus pilame į automobilį, o į save viską metame. Taigi visur turi būti saikas. Nėra vienos taisyklės, kaip išsaugoti širdinę sveikatą, tai yra kompleksas priemonių. O kiekvienas atsiradęs rizikos faktorius sumuojasi. Kai numiršta koks žinomas žmogus, tada atrodo apie tai garsiau kalbama, bet tos mirtys visada yra, to negalima ignoruoti“, – akcentavo gydytojas. 

REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, itin svarbią vietą, kalbant apie kraujotakos ligų riziką, užima genetika. „Vieni yra atsparesni rizikos veiksniams, kiti mažiau atsparūs. Bet jei šeimoje yra pasitaikę staigių mirčių iki 50 metų, reikia atidžiau įsivertinti sveikatą, labai svarbu nerūkyti, tai – vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių“, – pridūrė P. Šerpytis.

Nors žmonės gyvena ilgiau visų pirma dėl medicinos pažangos, geresnio ištyrimo ir anksčiau diagnozuojamų ligų, profesorius pasidžiaugė, kad vis tik pastaruoju metu žmonių požiūris į savo sveikatą keičiasi.

Vaksuokities debileliai,daugiau dvėsit
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų