Apie radioaktyviuosius elementus, jų radioaktyvumą, spinduliavimo poveikį organizmui bei spinduliavimo panaudojimą diagnostikai ir gydymui su gydytoju radiologu Eduardu Keleru kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Rentgeno spinduliais piktnaudžiauti nevalia
Gydytojas pasakojo, kad vienas paprasčiausių radiologinių tyrimų, kuris vis dar nepraranda savo populiarumo – tai rentgeno tyrimas. Nors šiandien jau žinoma, kad rentgeno spinduliai yra žalingi žmogaus sveikatai, jis tyrimas nėra nurašytas.
„Tai yra klasika, šiandien tai dar yra visai geras tyrimas, jei reikia įvertinti kaulų būklę, ištirti plaučius. Kitą kartą net ir darant tobulesnį magnetinio rezonanso tyrimą labai pravartu palyginti vaizdą su paprastu rentgenu.
Aišku, priešingai nei echoskopijos ar magnetinio rezonanso tyrimo atveju, reikia atidžiau atsirinkti, kada šie tyrimai reikalingi. Jais negali piktnaudžiauti, bet šiaip tai yra geras ir reikalingas tyrimas“, – kalbėjo E. Keleras.
Gydytojas paaiškino, kad rentgeno tyrimas neprarado aktualumo, nes nors norint ištirti plaučius ar kaulus galima naudoti ir kompiuterinę tomografiją (KT), tada sveikatai žalingų spindulių gaunama daug daugiau.
„Aišku jį į šoną šiek tiek pastūmė magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kompiuterinė tomografija. Be rentgenas daugiau liko pirminėje grandyje, kaip skubios pagalbos tyrimas, kuris yra paprastas ir greitas“, – kalbėjo radiologas.
Jo teigimu, rentgeno tyrimai galėtų kažkur užimti apie 10 proc. tarp visų atliekamų radiologinių tyrimų.
Echoskopija – vienas nekalčiausių tyrimų
Kitas itin populiarus tyrimas – echoskopija, vadinamasis ultragarsas. Pašnekovas pasidžiaugė, kad ir šioje vietoje mokslas nestovi vietoje, jau atliekama ne vien pilvo, bet ir kitų audinių echoskopija – galima tirti kraujagysles, sąnarius, periferinius nervus.
„Ir yra galimybės labai smulkiai viską išanalizuoti. Kas jau įvaldęs metodą, gali ištirti labai smulkias struktūras, galima praktiškai po milimetrą, pusę milimetro išanalizuoti nervus, realiai visas nervų šakeles, raumenis. Tai – labai geras tyrimas, jei yra geras aparatas ir geras tyrėjas.
Echoskopijos tyrimas dėl informatyvumo kitą kartą yra geriausias pasirinkimas, nes alternatyva minkštiems audiniams tirti yra tik MRT“, – aiškino D. Keleras ir pridūrė, kad pastarasis tyrimas dėl savo kitokios specifikos gali leisti pro akis praslysti svarbiems dalykams.
Jei rentgeno spinduliai tik iš pradžių buvo laikomi nekaltais ir vėliau suvokta jų žala, ultragarsas naudojamas pakankamai seniai, todėl, mediko teigimu, apie kažkokius šalutinius poveikius būtų žinoma.
Radiologas paaiškino, kad echoskopijos metu garso bangos atsispindi nuo audinių. „Tai – vienas nekalčiausių tyrimų, jei vertinsime neigiamą poveikį žmogui. Juk jei imame vieną jautriausių grupių – nėščiąsias, echoskopijai atlikti nėra jokių apribojimų. Štai magnetinio rezonanso tyrimo, kuris irgi laikomas nežalingu, pirmus tris nėštumo mėnesius daryti nerekomenduojama, nebent jo reikia gyvybinių situacijų atveju“, – kalbėjo E. Keleras.
Itin populiarėja magnetinio rezonanso tyrimas
MRT – vienas „jaunesnių tyrimų“, pasaulyje naudojamas jau kažkur 30 metų, o Lietuvoje taikomas kiek virš 20 metų. Gydytojo teigimu, šis tyrimas taip pat nelaikomas kažkaip kenksmingu žmogui. Pagrindinė kontraindikacija šiam tyrimui – jei žmogus turi širdies stimuliatorių ir pirmi nėštumo mėnesiai.
„Kita vertus, dabar stimuliatoriai yra modernūs, tad galima tirti ir juos turinčius žmones, tik reikia žinoti, kad galima tą daryti“, – pastebėjo jis.
Magnetinio rezonanso tyrimas veikia principu, paremtu magnetinio lauko ir radijo bangų sąveika. Gydytojas aiškino, kad šio tyrimo metu duodami magnetiniai impulsai, kurie vandens jonus sustato viena kryptimi: „Ir pagal tai, per kiek laiko jie sugrįžta į savo poziciją, yra vertinamas rezultatas. Šiaip tai labai sudėtingas procesas, daugiau fizikai galėtų paaiškinti. Iš esmės tyrimo metu geriausiai matomi tie audiniai, kurie turi vandens, taigi plaučiai nelabai tinkami tirti, taip pat ir kaulai netinka. Tuo metu tai puiku tyrimas smegenims, stuburui, kepenims, kasai tirti. Taip pat – ir prostatai, gimdai, žarnynui. Dabar „ant bangos“ – ir magnetinio rezonanso širdies tyrimai.“
Kadangi magnetinis laukas veikia metalą, E. Keleras pasakojo, kad atliekant šį tyrimą kartais pasitaiko ir kuriozinių atvejų.
„Buvo situacija, kai paguldėme pacientą, o jis sulenkė koją. Laborantas technologas vis kartojo ir prašė nuleisti koją, vėliau visai užsiuto ir atidaręs duris vos ne kaip vaikui sakė, kad nuleistų žmogus tą koją, o jis sako – negaliu. Pasirodo, buvo įdėtas šlaunies protezas su metaline vinimi, magnetas traukė į viršų ir tiek. Bet dabar jau 20 metų protezai daromi ne iš metalo, tai neliko tokio apribojimo. Bet tikrai atliekant tyrimą neišluptų tokio protezo, daugiausiai gali iškraipyti vaizdą“, – tikino specialistas.
Kada naudojami radioaktyvūs nuklidai
Vienas moderniausių, bet daugiau nišinių radiologinių tyrimų – pozitronų emisijos tomografija (PET). Nors kai kurie įsibaiminę dėl šio tyrimo, neva vėliau patys skleis radiaciją, gydytojas aiškino, kad taip tikrai nėra.
„Faktas tai, kad tyrimo metu yra suleidžiami radioaktyvūs nuklidai, bet jie labai greitai suskyla. Todėl ir jų transportavimas yra nepaprastas, mat per 12 valandų jie turi būti sunaudojami. Todėl turi viską labai apsiskaičiuoti, kiek pacientų bus, nes jį pagamina, lėktuvu gabena, valandos būna suskaičiuotos. Dalis ligoninių gaminasi nuklidus patys ir tai atrodytų logiška, bet tai labai brangiai kainuoja ir to Lietuvoje neturime“, – kalbėjo E. Keleras.
Gydytojas pabrėžė, kad PET tyrimas praktiškai daugiausiai naudojamas onkologijoje, kai reikia ištirti visą kūną, įvertinti, kur yra metastazės: „Realiai jis atliekamas kartu su kompiuterinės tomografijos tyrimu. PET parodo, kaip patologiniai audiniai kaupia radioaktyvų nuklidą.“
Kokiais tyrimais piktnaudžiaujama?
Paklaustas, kokiais tyrimais linkstama visuomenėje piktnaudžiauti, radiologas konstatavo, kad tai turbūt būtų kompiuterinė tomografija.
Nors šiandien žmonės turi galimybę savarankiškai, be siuntimo kreiptis į privačias gydymo įstaigas ištyrimui, gydytojas tame nemato nieko blogo, jei bus panaudotas nekenksmingas magnetinio rezonanso tyrimas ir gavus atsakymą žmogui gyventi bus ramiau.
„Apie piktnaudžiavimą reikia kalbėti, kai tas tyrimas yra žalingas. Tai čia turbūt būtų kompiuterinė tomografija, kur realiai yra daug spindulių. Ir šių tyrimų ryškiai yra per daug. Visi bando apsisaugoti, ištirti, kad nepaleistų žmogaus be diagnozės, nesuklystų. Tokiu atveju žymiai geriau padaryti 20 tyrimų ir tada paleisti žmogų, negu paleisti neatlikus tyrimų ir pasakyti, kad jam nieko nėra“, – pastebėjo radiologas.
Jis atkreipė dėmesį į kitą problemą – apskritai sumažėjo gydytojų konsultantų, vis daugiau žmonių kreipiasi į priėmimo skyrių, kuriame, jo manymu, tikrai būtų galima racionaliau paskirti kompiuterinės tomografijos tyrimus.
„Dalis gyventojų gal negauna planinių paslaugų, priėmimai yra užgrūsi ir praktiškai konsultantai neina konsultuoti be tyrimų. O anksčiau būdavo taip, kad ateina konsultuoti ir tada skiria reikiamus tyrimus. Bet tokia tendencija matoma ne tik Lietuvoje. Norisi apsisaugoti ir geriau padaryti tyrimą, negu kad pacientas vėliau tave paduotų į teismą. Kiek tyrimų pertekliniai? Manau, kad būtų galima sumažinti perpus“, – sakė E. Keleras.
