Papasakojo, kaip viskas vyksta, kai skambinate 112: pagalba išsiunčiama greičiau, nei gali atrodyti

Dažnam Lietuvos gyventojui bent kartą dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra tekę kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112. Ne pačias maloniausias akimirkas išgyvenančiam ir pagalbos ieškančiam žmogui kiekviena sekundė gali būti itin brangi, o pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriais užtrunka net iki kelių minučių. Gali pasirodyti, kad pokalbio metu beprasmiškai kelis kartus reikia nupasakoti situaciją, tačiau ar tikrai?

Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė naujienų portalui tv3.lt abejones išsklaidė ir paaiškino, kaip yra išnaudojama kiekviena pagalbos prašančio asmens brangi pokalbio sekundė.

„Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pareiga – priimti pagalbos skambutį, įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms“, – tikina V. Juozevičiūtė.

Tiesioginis bendradarbiavimas vyksta tik tarp Bendrojo pagalbos centro ir ugniagesių, tad operatoriai dar bendraudami su pranešėju elektroniniu būdu perduoda informaciją priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, o šios, atsižvelgdamos į pajėgų poreikį, į įvykio vietą siunčia gelbėtojus.

„Tuo pat metu, kai ugniagesiai gelbėtojai, jau gavę aliarmo signalą skubiai rengiasi išvykimui, operatorius dar renka iš pranešėjo papildomą informaciją. Jei tai gaisras, teiraujamasi koks namas: nuosavas ar daugiabutis, medinis ar mūrinis, kelių aukštų ir pan. Visada aiškinamasi, ar viduje yra žmonių, duodami nurodymai, ką daryti iki atvykstant pajėgoms. O pajėgas valdantys pareigūnai savo ruožtu siunčiamoms pajėgoms teikia visą papildomai gaunamą informaciją, koordinuoja jų veiksmus bei maršrutą“, – apie ugniagesių-gelbėtojų iškvietimo procesą aiškino BPC atstovė viešiesiems ryšiams.

REKLAMA

Jei įvykio vietoje yra policijos pareigūnų poreikis, BPC ir policijos pareigūnų komunikacija vyksta kiek kitaip. BPC operatoriai pradinę informaciją taip pat elektroniniu būdu perduoda bendrai 10-čiai policijos operatyvaus valdymo padalinių, kurie įsikūrę apskričių centruose. Padaliniuose dirbantys pareigūnai reaguoja į registruojamus įvykius atskirai ir atsižvelgę į situaciją siunčia reikiamas pajėgas.

„Dažniausiai jiems užtenka informacijos, surašytos įvykio kortelėje. Šie duomenys perduodami ir konkretiems policijos ekipažams. Tik kartais ir tik itin griežtai apibrėžtais atvejais, pavyzdžiui, kai vyksta įtariamų asmenų persekiojimas ar sulaikymas, su policijos operatyvaus valdymo padaliniais jungiama tiesiogiai ir policijos pareigūnai prašo žmogaus atsakyti į jiems kilusius klausimus, patikslinti informaciją, detales“, – detalizavo V. Juozevičiūtė.

Kitokia sistema dirba Greitosios medicinos pagalbos (GPM) darbuotojai. Bendruoju pagalbos numeriu 112 skambinantysis turi atsakyti į 2–4 klausimus, tada yra sujungiamas su GPM stoties dispečerine, kuri ir teiks reikiamą pagalbą. Lietuvoje pagalbą teikia 5 pagalbos stotys: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Sujungus pranešėją su konkrečia dispečerine, pastaroji jau turi pagrindinę reikiamą informaciją, kurią elektroniniu būdu perduoda BPC specialistai.

„Dispečeriai visais atvejais gauna Bendrojo pagalbos centro operatorių užpildytas elektronines korteles ir, sujungus su skambinančiu asmeniu, jau mato adresą ir reikiamos pagalbos pobūdį. Toliau skambinantįjį klausinėja ir informaciją tikslina GMP stočių dispečeriai. Pagal nustatytą tvarką jie turi dar kartą patikslinti įvykio vietą (sujungus dažnai paprašoma: „Pakartokite įvykio vietos adresą“), todėl skambinantiesiems susidaro klaidingas įspūdis, jog jie turi kelis kartus ir nenaudingai kartoti tą pačią informaciją“, – tikina BPC atstovė.

REKLAMA

Ji taip pat atskleidžia, kad žmonių pagalbos prašymo laikas negali viršyti 1 minutės. Taip pat ir informacijos perdavimas reaguojančioms pajėgoms neturi viršyti 1 minutės. Tad atsakant į reikalingus klausimus pagalba žmogui turi būti išsiųsta ne ilgiau nei per 2 minutes.

„Tačiau mūsų praktikoje nereti tokie atvejai, kai tiek prašymas priimamas, tiek pajėgos aliarmuojamos daug greičiau – viskas kartu užtrunka mažiau nei 60 sekundžių“, – tikina V. Juozevičiūtė.

Laikas, per kurį pagalba turi atvykti

Kiekvienas žmonių pagalbos prašymas skirtingose institucijose yra klasifikuojamas skirtingai. Natūralu, kad pareigūnai į iškvietimus turi reaguoti ir į įvykio vietą atvykti per tam tikrą laiką. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Lietuvos policijos ir Greitosios medicinos pagalbos, kokie yra laiko limitai, per kurį pagalba turi pasiekti žmogų.

„Nuo GMP dispečerio ragelio pakėlimo iki GMP brigados išvykimo užtrunka ne ilgiau 3 min. Į daugiau nei 92 proc. I kategorijos iškvietimų GMP brigados pas pacientą nuvyksta ne vėliau kaip per 15 minučių nuo iškvietimo perdavimo brigadai miesto gyvenamosiose vietovėse ir ne vėliau kaip kaip per 25 minutes kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kurių gyventojų skaičius neviršija 3 tūkstančių“, – rašoma Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktame atsakyme.

Paaiškinta ir kaip klasifikuojami gauti pagalbos prašymai:

„Skubus iškvietimas – I reagavimo kategorija. GMP brigada siunčiama iš karto kuo skubiau. Iškvietimo priežastys: nelaimingi atsitikimai ir gyvybei grėsmingos būklės.

Atidedamas iškvietimas – II reagavimo kategorija, GMP brigada privalo aptarnauti iškvietimą per 60 min. nuo iškvietimo užregistravimo, paūmėjus lėtinėms ligoms, tačiau nesant pavojingų gyvybei požymių (jei registruojant kvietimą pavyksta tai nustatyti) arba kai paciento sveikatos būklė nėra pavojinga gyvybei ir kai būtinoji medicinos pagalba nereikalinga, tačiau pacientas arba artimieji kategoriškai reikalauja atvykti.

REKLAMA

Peradresuojamas iškvietimas – III reagavimo kategorija, kai iškvietimą reikia peradresuoti kitoms institucijoms arba reikia kitų tarnybų pagalbos.

Patariamasis iškvietimas – IV reagavimo kategorija, kai pacientas nori tik pasikonsultuoti telefonu. Šiais atvejais GMP brigada nesiunčiama.“

Lietuvos policija, kaip tikina atsakymą pateikęs Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, iškvietimus skirsto į tris kategorijas:

„Įvykiams yra priskirta atitinkama įvykio kategorija (yra trys), kurią gali keisti pajėgas valdantis pareigūnas, priklausomai nuo įvykio pavojingumo. Policijos reagavimas skiriasi, jei, pavyzdžiui, gauta informacija, kad vagystė daroma šiuo metu, ar tik aptikti vagystės požymiai.

Kiekvienai kategorijai, priklausomai nuo vietovės (savivaldybės centro teritorijoje (mieste) ar ne) yra numatyta siekiamybė per kiek turėtų atvykti policijos pajėgoms į įvykio vietą. Policija stengiasi prisilaikyti numatytų gairių reaguojant į įvykius. Įvykiai, susiję su pavojumi gyvybei ar sveikatai, priskiriami aukščiausiai, A kategorijai, ir į juos  reaguojama maksimaliai greitai, nepriklausomai, ar įvykis yra labai arti ir mes turime laiko atvykimui. Nors reagavimo laikas yra iki 12 min., į tokius įvykius paprastai sureaguojama per kelias minutes.“

Jis išvardijo, kad A kategorijai numatytas atvykimo laikas savivaldybės centro teritorijoje (mieste) – ne ilgiau nei 12 min., kitoje teritorijoje – ne ilgiau nei 20 min. B kategorijai – savivaldybės centro teritorijoje (mieste) – ne ilgiau 20 min., kitoje teritorijoje – ne ilgiau nei 40 min. C kategorijai – jeigu reikia reaguoti – ne ilgiau nei 60 min.


Rašyti komentarą...
I
Ieva
2020-12-24 15:40:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Teko dažnokai kvestis grreitąją pagalbą mano amž. mamai sergančiai širdies nepakankamumu ir galiu pasakyti, kad nieko blogo apie dirbančius medikus pasakyti nebegaliu. Tačiau stebina toks faktas - kai skambini į greitosios pagalbos numerį visada tavęs pasiteiraus kiek metų ligoniui. Ar tai reiškia, kad vyresnio amžiaus ligoniui skubi pagalba nėra būtina? Galima važiuoti ir neskubėti, taip išlėto..... lyg į pikniką vežą ligonį. Gerai, jei pasiseks atvežti dar gyvą, o jei ne, na ką gį..... O atvežus į ligoninę tu esi čia niekam nereikalingas, o jei dar esi senas, tarkim 75-90 metų, tai iškart esi čia nepageidaujams ir kuo greičiau nori šio ligonio atsikratyti siųsdami į kitą gydymo įstaigą.
Per šį laiką tiek prisižiūrėjau, kad neduok dieve papulti į mūsų ligoninės.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų