Tadas Vaitelė

Vilnius nuo šiol turi naują gatvių standartą, pagal kurį bus tvarkomos senosios gatvės ir tiesiamos naujos. Nuo šiol sostinės gatvėse siaurės eismo juostos skirtas plotas, atsiras daugiau medžių ir žalumos, gatvių apšvietimas bus orientuojamas į pėsčiųjų poreikius. Tokiu sprendimu nepatenkinti ugniagesiai, kurie tikina, kad pokyčiai turės įtakos jų darbui.

Lietuvos keliuose – vis dar nesaugu, o apie tai kalbama nuolat. Kasmet autoįvykiuose žmonės žūsta ar lieka sunkiai sužaloti. Vairavimo, elgesio kelyje įpročiai sunkiai kinta ne tik naudojant įvairias prevencines priemones, siekiant skatinti saugumą kelyje, bet ir skiriant baudas už tam tikrus kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas.

Rudens sezonas būsto nuomos skelbimų rinkoje visada yra intensyvus, nes gyvenamosios vietos ieško į didžiuosius Lietuvos miestus studijuoti atvykę studentai. Dėl šios priežasties ir būsto kainos rinkoje kyla. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu skelbimų portaluose atsiranda vis daugiau netikrų būsto skelbimų. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse didmiesčių gyventojai dalijasi įtarimą keliančiais skelbimais.

Dar balandžio mėnesį Palangos gyventojus pasiekė ne itin džiuginanti ir net pykdanti žinia. Miesto centre, Vytauto gatvėje, esantis „Lietuvos pašto“ skyrius – iškeliamas. Toks sprendimas priimtas be diskusijų su miesto savivaldybe ar bendruomene, o jau spalio pradžioje pranešta, kad patalpos, kuriose ir buvo įsikūręs pašto skyrius – parduotos. Toks sprendimas supykdė ne tik vietos gyventojus, bet ir Palangos merą Šarūną Vaitkų, kuris apie tai parašė ir savo „Facebook“ paskyroje.

Penktadienio rytas Vilniaus miesto savivaldybėje prasidėjo svarbiu susitarimu. Pasirašyta Nacionalinio stadiono koncesijos sutartis, kuri vėl uždegė žalią šviesą kone 3 dešimtmečius trunkantiems stadiono statybų darbams. Sutartį pasirašiusios pusės sveikino Vilnių ir Lietuvą dėjus tokį žingsnį, tačiau kiek vėliau pasigirdo ir tokį sprendimą kritikuojančiųjų balsai. Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje pradėtos dar 1987 metais, tačiau dėl įvairių priežasčių vis buvo nutraukiamos.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį vėl uždegė žalią šviesą nacionalinio stadiono statyboms. Buvo pritarta pakoreguotai nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai. Jau penktadienį Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su investicijų bendrove „BaltCap Infrastructure Fund“, o tai reiškia, kad netrukus turėtų prasidėti ir stadiono statybos darbai.

Švietimo sistema Lietuvoje toli gražu ne pati tobuliausia. Jau dabar trūksta mokytojų, o specialistai tikina, kad kuo toliau, tuo bus prasčiau. Valdininkai aiškina, kad būtina kelti mokytojo profesijos prestižą, tačiau tuo pat metu iš klasių trauktis nusprendžia vis daugiau pedagogų. Apsisprendimo baigti mokytojo karjerą priežastys – įvairios. Vieni tikina, kad viskas remiasi į darbo užmokestį. Kiti skundžiasi nepakankamu valdžios dėmesiu ugdymo įstaigų darbuotojams.

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Visgi, šalies miestų savivaldybės tikina, kad šildymo kranelių atsukti dar neplanuoja, o šilumos tiekėjai perspėja, kad šiais metais pinigines teks praverti plačiau. Termometrų stulpeliai naktimis jau krenta iki 4-6 laipsnių šilumos. Gyventojai namuose ieško šiltesnių rūbų ir kalba apie tai, kada šiemet prasidės šildymo sezonas.

Koronaviruso pandemija Lietuvoje nesibaigė, tačiau mokiniai, studentai jau grįžo į klases ir auditorijas. Kasdien nustatoma šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu, o tai verčia Vyriausybę ir ugdymo įstaigas imtis priemonių, kurios užtikrintų kontaktinių užsiėmimų saugumą. Prie patekimų į universitetus tikrinami studentų galimybių pasai. Dėl šios priežasties kurį laiką formavosi didelės eilės.

Prieš daugiau nei pusmetį Lietuvos verslą supurtė skandalas. Tuomet į „CityBee“ sistemas įsilaužę programišiai pavogė ir internetiniuose forumuose išplatino daugiau nei 100 tūkst. įmonės klientų duomenis. Tuomet į situaciją sureagavo Lietuvos politikai, šalies prezidentas. Nukentėję klientai liejo savo pyktį ir žadėjo įmonę paduoti į teismą. Praėjus keletai mėnesių nuo skandalo – tyla. Apie vykstančius procesus nieko viešai neskelbia nei tyrimą vykdantys policijos pareigūnai, nei pati įmonė.

Tokijo olimpinės žaidynės jau priartėjo prie pabaigos, o kvapą užgniaužę lietuviai stebi tautiečių pasirodymus. Lietuviai gali džiaugtis kol kas vienu iškovotu medaliu. Prizinės vietos Lietuvos sportininkams garantuoja ne tik įvairios prabos medalius, tačiau ir solidžias valstybės premijas. Iš olimpinių žaidynių su apdovanojimais grįžę atletai dažnai nustebinami remėjų skirtais prizais, tarp kurių – net naujutėlaičiai automobiliai. Tiesa, tai dar ne viskas.

Karas keliuose ir toliau tęsiasi. Policijos pareigūnai greitį viršijančius vairuotojus bando tramdyti mobiliais trikojais. Įvairiose atkarpose įrenginėjami funkcionalūs greičio radarai. Pareigūnai tikina, kad tai – dar ne pabaiga. Dar šiais metais Lietuvos policija planuoja įsigyti papildomos įrangos, kuri bus įdiegta nežymėtuose policijos automobiliuose.

Liepos 31-oji – paskutinė diena, kuomet pajamų deklaracijas pateikę šalies gyventojai gali tikėtis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukti pinigų. Jie grąžinami už Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas. VMI duomenimis, už 2020 m. mokestinį laikotarpį įstaiga sulaukė virš 1 mln. pajamų deklaracijų. Daliai pajamas deklaravusių asmenų priklauso GPM permokos, kurias VMI turi grąžinti iki liepos 31 d.  „Liepos 27 d. duomenimis, už šį laikotarpį VMI 1,023 mln.

Iki vasaros sezono pradžios – vos savaitė. Lietuvą ir visą pasaulį supančiojęs karantinas visuomenę privertė pasukti galvą ir nuspręsti, kur šiais metais geriausia praleisti atostogas. Internetiniuose puslapiuose, kuriuose galima rezervuoti viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų kambarius, laisvų vietų šiai vasarai likę vos kelios. Tai išduoda, kad lietuviai atostogas nusprendė praleisti savo šalies kurortuose.

Beveik prieš mėnesį baigėsi galimybė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) deklaruoti savo metines pajamas. Kai kuriuos šis procesas kasmet nudžiugina – inspekcija daliai gyventojų grąžina permokas. Kitiems ši procedūra – galvos skausmas, nes mokesčių inspekcijai tenka sumokėti iki tol nesumokėtus mokesčius. Pasibaigus mokesčių deklaravimui tik kai kuriuos permokos jau pasiekė. Inspekcija atskleidžia, kad jau grąžinta beveik 200 mln.

Lietuvoje vis dar nekyla kalbos dėl planuojamo naujo karinio poligono. Iki šiol jam planuota vieta buvo Žemaitija, tačiau žemaičiai tokiai idėjai griežtai prieštarauja, teigdami, kad nenori girdėti tankų pabūklų ir automatų šūvių. Net ir neįsteigus poligono žemaičiai šūvius jau girdi. Kurtuvėnų regioninio parko kaiminystėje gyvenanti moteris kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt. Anot jos, Rytų Žemaitijoje jau kuris laikas vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos.

Frazės „senelis iki bažnyčios sekmadieniais važiuodavo“ arba „tais metais gamykliškai taip ėjo“ – Lietuvos automobilių rinkos klasika. Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šalyje automobilius vairuoja tik senyvo amžiaus žmonės, kurie savo transporto priemones naudoja itin retai. Gali pasirodyti, kad skelbimuose parduodamų automobilių būklė nepriekaištinga, tačiau realybė – visai kitokia.

Vilniaus oro uoste sekmadienio vakarą nusileido Baltarusijoje anksčiau nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Šį lėktuvą pasitiko ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vilniaus oro uoste premjerė asmeniškai sutiko grįžusius keleivius. Žurnalistams ji kalbėjo, kad kai kurie grįžę dar šį vakarą turės bendrauti su pareigūnais. „Atvykome pasitikti parskridusių mūsų šalių ir kitų šalių piliečių. Džiaugiamės, kad pagaliau lėktuvas galėjo užbaigti savo kelionę.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vėlų sekmadienio vakarą susitiko aptarti susiklosčiusios situacijos Minske. Kiek anksčiau dieną pasirodė informacija, kad Baltarusijos režimas Minske nutupdė lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių. Siekta sulaikyti tuo lėktuvu skridusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir blogerį, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausią redaktorių R. Pratasevičių.

Koronavirusas pasaulyje sustabdė ne tik verslų veiklą, bet ir švietimą. Visame pasaulyje uždaromos mokyklos neaplenkė ir Lietuvos. Jaunimo ugdymas persikėlė į namų aplinką, o mokiniai didžiąją šių mokslo metų dalį praleido prie kompiuterių ekranų. Tai – stresas ne tik brandos egzaminams besiruošiantiems abiturientams, bet ir 10-okams.

Gegužės 1-oji – diena, kai Lietuvoje įsigalėjo nauja automobilių registravimo ir deklaravimo tvarka. Nuo šiol savininkai savo automobilius parduoti ar registruoti galės tik tuo atveju, jei turės unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Nors tai jau privaloma, žmonės skundžiasi, kad dėl sistemos trukdžių tą padaryti sunku. Automobilių savininkams nauja sistema tapo tikru galvos skausmu.

Lietuvoje vis dar nemažai avarijų įvyksta automobilių stovėjimo aikštelėse. Po incidento vairuotojai bando įrodyti savo teisumą, o neradę bendro sutarimo į pagalbą kviečia policijos pareigūnus. Tai atskleidžia, kad dalies vairuotojų žinios, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje – pasenusios arba visai neteisingos, o būtent dėl šių priežasčių ir kyla konfliktai. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris pasidalijo įrašu.

Gegužės 4-oji – Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojo diena. Jau šiais metais gelbėtojai užgesino beveik 3,5 tūkst. gaisrų, išgelbėti 135 asmenys. Net ir nepaisant to, gelbėtojai kalba apie keblią gaisrų situaciją. Vien šiemet gaisruose žuvo 46 žmonės, o lietuviai į dūmų detektorius vis dar žiūri skeptiškai. Ugniagesiams simbolinę Šv. Florijono dieną specialistai vėl prakalbo apie šią problemą.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

XX amžius pasaulio istorijoje žinomas kaip vienas žiauriausių, kruviniausių laikotarpių. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais žuvo milijonai žmonių. Totalitarinių režimų vadai žmonių gyvybes aukojo vardan teritorijų, įtakos sferų. Viena labiausiai nukentėjusių tautų tapo žydai. Jų tautos istorijoje Antrasis pasaulis karas įstrigo amžiams.

Lietuvos policija visai neseniai priėmė sprendimą daugiau dėmesio skirti prevencijai elektroninėje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Dar balandžio pradžioje savo darbą pradėjo virtualus patrulis. Praėjus savaitei nuo darbo pradžios, rezultatai jau matomi, o policijos departamentas teigia, kad lūkesčiai kol kas pasiteisina.

Pasaulį sustabdęs koronavirusas metė rimtą iššūkį verslui. Pandemija tapo darbdavių galvos skausmu, o darbuotojai – išsiųsti į prastovas. Pavasario ir vasaros sezonas studentams – metas, kuomet besibaigiantys mokslo metai sudaro sąlygas galvoti apie darbo paieškas. Rinką stebintys ekspertai pastebi, kad stagnacija baigiasi, o darbo skelbimų kiekiai – rekordiniai.

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Lietuva ir visas pasaulis pastaraisiais metais išgyvena ne patį geriausią laikotarpį. Užklupęs koronavirusas sustoti privertė didžiąją dalį valstybių – įvesti griežti karantino apribojimai. Toks įvykių posūkis stipriai paveikė šalies verslą, žemės ūkio produkcija besiverčiančius žmones.

Pirmadienį Šiauliuose teismui perduota stambaus masto byla. Teigiama, kad ji susijusi su galimais korupciniais nusikaltimais farmacijos srityje. Nustatyta, kad kyšiai medikams galėjo siekti nuo 15 eurų iki 102 eurų iš vieno paciento. Teisėsaugos atstovai tikina, kad kyšių sumos buvo įtrauktos į pacientų įsigyjamų medicininių prietaisų kainą, todėl juos pirkdami pacientai kyšius gydytojams mokėdavo patys apie tai nė nežinodami. Kokia tai kompanija – neatskleidžiama.

Prieš 31 metus Lietuvos istorijoje buvo atverstas naujas lapas. 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris tapo viena iš paskutinių vinių Sovietų Sąjungos (SSRS) karste.  Nors gali pasirodyti, kad Lietuvos valstybės nepriklausomybė atkurta pakankamai greitai, link to eita kone pusę amžiaus.

Karantino suvaržymai Lietuvoje ilgam laikui buvo sustingdę dalies verslų veiklą. Paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys ne kartą savo pasitenkinimą liejo ne tik socialiniuose tinkluose, tačiau ir gyvuose protestuose. Galiausiai jų pastabos ir prašymai išklausyti – Vyriausybė priėmė karantino atlaisvinimus, kurie sudarė sąlygas dirbti verslams, turintiems atskirus įėjimus iš lauko į patalpas. Ribojimai, net ir atvėrus kelią verslams, išliko.

Antrasis karantinas Lietuvoje sujaukė būsimuosius vairuotojus egzaminuojančios „Regitros“ veiklą. Nuo gruodžio vidurio įmonės logotipais pažymėti automobiliai į gatves nevažiavo, o Vyriausybės priimti kasdienio gyvenimo suvaržymai laukti savo eilės privertė tūkstančius vairuotojų.  Trečiadienį „Regitra“ būsimųjų vairuotojų kantrybė trūko – į mitingus visoje Lietuvoje susirinko šimtai žmonių, prie Seimo rūmų piketuoti atvyko ir vairavimo mokyklos.

Pasaulį sustingdęs koronavirusas valstybėms vis dar neleidžia atsipalaiduoti. Griežti karantino ribojimai įvairiose šalyse stabdo ne tik verslų veiklą, bet ir žmonių judėjimą. Lietuvos kaimynė Latvija įvedė griežtus apribojimus į šalį atvykstantiems užsieniečiams. Be svarios priežasties jie neįleidžiami. Socialiniuose tinkluose netoli pasienio esančių miestų ir miestelių gyventojai dalijasi kuriozinėmis situacijomis.

Lietuvoje kyla aistros dėl prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni konvencijos idėją palaiko, o kiti aštriai kritikuoja. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla aršios diskusijos, ar šis dokumentas turėtų būti ratifikuotas Lietuvoje. Šia tema nevengiantys pasisakyti kunigai sulaukia nemažai kritikos.

Lietuvoje skiepijimas vakcina nuo koronaviruso įsibėgėja. Šalyje pirmadienio duomenimis dviem skiepo dozėmis jau paskiepyta virš 73 tūkst. žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, po kurio teigė, kad Lietuvai bus sudarytos sąlygos iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. arba virš 2 mln. gyventojų. Pirmadienį G. Nausėda lankėsi vakcinavimo centre Kaune.

Karantinas Lietuvoje – metas, kuomet įvairioms organizacijoms ir socialinėms grupėms kaip niekada reikalinga pagalba. Priekinėse linijose su koronavirusu kovojantiems medikams šalyje į pagalbą stojo savanoriai. Labdaros organizacijoms, kurios rūpinasi pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, savanorių poreikis taip pat išaugo. Dalis Lietuvos universitetų labdara užsiimančioms organizacijoms pasiūlė pagalbą.

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Krašto apsaugos ministerija visai neseniai paskelbė 2021-ųjų metų šauktinių sąrašus, kurie privalės atlikti karinę tarnybą. Kai kuriems pašauktiesiems jau netrukus teks prisistatyti į kariuomenės punktus. Nepaisant to, kasmet Lietuvos kariuomenė susiduria su nuo tarnybos besislapstančiais asmenimis. Jiems gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi situacija pasipiktinęs skaitytojas, kuris nepritaria tokiai šauktinių tvarkai.

Koronavirusas ir karantino ribojimai – išbandymas ir galimybė tobulėti sukčiams. Policijos pareigūnai vis praneša apie tai, kad nesąžiningi asmenys žmones įvilioja į pinkles ir juos apgauna. Pastaruoju metu sukčiai pasidarė itin aktyvūs socialiniuose tinkluose. Bandymas nusipirkti žmonių pasus, asmens tapatybės korteles – nauja sukčiavimo schema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kuri pasakoja, kad tapo tokių sukčiaujančių asmenų taikiniu.

Koronavirusas ir dėl jo įvesti griežti karantino suvaržymai Lietuvoje kasdienį gyvenimą pakeitė iš esmės. Dėl įvestų Covid-19 valdymo priemonių kenčia verslas. Mažieji prekybos tinklai savo paslaugas gali teikti itin ribotai: prekes klientai gali atsiimti tik iš anksto jas užsakę internetu. O didieji prekybos tinklai prekybos savo veiklą vykdyti gali, tačiau tik užtikrinant saugumo reikalavimus.

Koronavirusas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kardinaliai pakeitė žmonių gyvenimus. Griežtos karantino taisyklės sujaukė visus įmanomus planus, privertė užsidaryti kai kuriuos verslus, sustabdė ir akademinę bendruomenę. Lietuvoje universitetai persikėlė į kiekvieno studento, dėstytojo namus, o ugdymo procesas vykdomas tik nuotoliniu būdu. Sausio mėnuo – pats darbų įkarštis universitetuose. Dėstytojai paskaitose dėlioja paskutinius akcentus, o studentai ruošiasi egzaminams.

Lietuvių audringai švenčiamas Naujųjų metų sutikimas šiemet bus kitoks. Šalį sukaustęs koronavirusas sumaišė ir atšvęsti trokštančių žmonių, ir verslininkų kortas. Sodybas, pokylių sales nuomojantys asmenys svečių šiemet griežtai nepriima. Policija perspėja, kad karantino taisyklių nesilaikantys asmenys Naujųjų metų naktį gali sulaukti skambučio į duris. Naujienų portalas tv3.lt anonimiškai susisiekė su 8-iomis sodybomis, pokylių salėmis.

Lietuvoje Vyriausybė prieš keletą savaičių sugriežtino karantino sąlygas. Viena tokių – gyventojams draudžiama palikti savo gyvenamąją savivaldybę. Išimtis taikoma tik tais atvejais, jei išvykstantis asmuo kitoje savivaldybėje turi nekilnojamojo turto ar privalo į ją vykti dėl griežtai pateisinamų priežasčių. Vairuotojus prie įvažiavimų stabdo pareigūnai.

Naujųjų išvakarėse ketvirtadienį policijos vadovybė įspėjo apie sustiprintas pajėgas. Pareigūnai kvietė gyventojus pranešti apie įtartinus vakarėlius ir žadėjo patys juose apsilankyti. Panašu, kad pažadą gali tekti tesėti, nes, pasak prekybininkų, šiemet lietuviai alkoholio šventėms nusipirko dar daugiau nei pernai.

Didžiosios metų šventės Lietuvos medikams asocijuojasi su traumomis ir padidėjusiu pacientų srautu priimamuosiuose ligoninių skyriuose. Dažnai to priežastimi tampa nesaikingai vartojamas alkoholis. Didžiosios Kauno ir Vilniaus ligoninės pastebi, kad šie metai – kitokie. Pacientų priimamajame skyriuje buvo mažiau, o tam įtakos galimai turėjo įvesti griežti karantino apribojimai.

Ar galima po artimojo mirties naudotis jo turtu, kurio dar nepaveldėjote? Tai dažnam daug nežinomybės ir chaoso keliantis klausimas, dėl kurio galima susidurti ir su nemenkais nemalonumais. Teisininkai tikina, kad iki paveldėjimo disponavimas mirusiojo artimojo banko sąskaita ar kitu turtu vėliau gali pridaryti rimtų problemų. Specialistai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra turto paveldėjimo tvarka mirus artimam žmogui.

Lietuva, o ypač sostinė Vilnius, per pastaruosius metus iki karantino tapo ne tik turistų, tačiau ir užsienio filmų, serialų kūrėjų traukos centru. Garsiausiems serialams naudojamos Vilniaus universiteto patalpos, Fabijoniškių mikrorajono gyvenamųjų namų kiemai, jau nebeveikiantis Lukiškių kalėjimas. Tiesa, nei Lukiškių kalėjimo, nei amerikiečių kūrybinės grupės galėjo Vilniaus senamiestyje ir nebūti.

Dažnam Lietuvos gyventojui bent kartą dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra tekę kreiptis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112. Ne pačias maloniausias akimirkas išgyvenančiam ir pagalbos ieškančiam žmogui kiekviena sekundė gali būti itin brangi, o pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatoriais užtrunka net iki kelių minučių.