Pandemija visiems laikams pakeitė Lietuvos mokyklas: po Covid-19 į klases negrįš įprasti dalykai

Covid-19 pandemija ilgam pakeitė daugelio gyvenimą. Tačiau ryškiausias ir, panašu, negrįžtamas pokytis matomas švietimo sistemoje. Mokyklų vadovai, pedagogai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kaip susitarę kartoja, kad net pandemiją seniai palikus užmarštyje, mokyklos bus visiškai kitokios. Moksleiviams gali tekti atsisveikinti su popieriniais vadovėliais ir pratybomis bei pamiršti apie galimybę neiti į mokyklą, kai lauke per šalta arba per karšta. 

2020–2021 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) papildomai skyrė 14 mln. eurų mokyklų skaitmenizacijai, siekiant užtikrinti sklandų nuotolinį mokymąsi. Už šiuos pinigus mokyklos galėjo pirkti reikiamos įrangos arba skaitmeninių mokymo priemonių.

Tačiau girdėti nuogąstavimų, kad, pasibaigus pandemijai ir moksleiviams grįžus į mokyklas, skaitmeniniai vadovėliai ir pratybos liks beprasmiai, mat vaikai sės mokytis prie įprastinių knygų ir sąsiuvinių.

Atsisveikinsime su popierinėmis knygomis

Tačiau ŠMSM neskuba nubraukti nuotolinio mokymosi ir tvirtina, kad jis su šalies moksleiviais gali likti ir visiems laikams. Viena ministerijai aišku – mokyklos po pandemijos atrodys kitaip.

„Mes negalvojame, kad mokyklos grįš į prieš tai buvusį ugdymo procesą, jo įgyvendinimą, kaip buvo iki pandemijos. Grįšime į visai kitokias mokyklas. Dabartiniai teisės aktai numato, kad įprastinėmis, ne pandemijos, sąlygomis 20 proc. mokymo turinio mokyklose gali būti įgyvendinama nuotoliniu būdu“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pirmadienį kalbėjo ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Jos teigimu, bent dalinis nuotolinis mokymasis padėtų spręsti mažų rajonų mokyklų problemą, kur trūksta kai kurių sričių specialistų.

„Tai leistų mažesnėse mokyklose ar kur yra atstumai tarp mokyklų, išnaudoti ne tik savo mokykloje esančius mokytojus, bet ir šalia esančių mokyklų mokytojus ir juos pasitelkti kai kurių dalykų mokymui“, – siūlė J. Navickaitė.

REKLAMA

Ministerijos atstovė pastebi, kad galimi įvairūs modeliai, kaip nuotolinis ugdymas gali pasitarnauti ugdymo procesui, o per pandemiją mokyklų įsigytos skaitmeninės mokymo priemonės, tikėtina, pakeis popierines.

„Skaitmeninės mokymo priemonės, kurias įsigyja mokykla, tikėtina, ateityje tikrai pakeis popierines pratybas, kurias mokyklos arba tėvai dar perka savo vaikams. Nes įpratimas ir išbandymas visiems lems tai, kad tai taps nauja realybe. Tikrai negrįšime prie popierinių dalykų daug kur jau“, – prognozavo J. Navickaitė.

Mokytojai pamokas galėtų įrašyti iš anksto

Tuo metu Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas neskuba nurašyti popierinių knygų.

„Manau, kad mokyklos bendruomenei – tiek mokiniams, tiek mokytojams, reikia palikti galimybę rinktis. Kažkuriais atvejais turėtų būti knygos, kažkuriais – skaitmeninis turinys“, – tv3.lt kalbėjo D. Žvirdauskas. 

Tačiau čia pat jis palaiko ugdymo turinio skaitmenizavimą, kad mokytojai, pavyzdžiui, galėtų įrašyti dėstomas pamokas iš anksto.

„Tos pamokos galėtų būti nufilmuotos, sumodeliuotos, padarytos kaip dokumentiniai filmai. Mokytojui pravedus tokią pamoką, beliktų konsultavimas – vaikai, ko nesupratote, atsukime, pakartokime“, – svarstė D. Žvirdauskas.

Be to, anot LMVA prezidento, tokios iš anksto įrašytos pamokos galėtų būti dėstomos ne vienos, o kelių mokyklų moksleiviams, pasitelkiant geriausius dalyko specialistus. O įprastam ugdymui pritaikytas nuotolinis mokymas pasitarnautų moksleiviams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių privalo likti namuose.

„Tikrai, manau, mokyklos, mokytojai išmoko labiau rinktis skaitmeninį turinį, labiau pritaikyti pamokas. Pavyzdžiui, mokinys, kuris turi ligą, ilgą laiką serga, mokykla jau sugebės jį pajungti į pamokas, jis nuotoliniu būdu, būdamas namuose, galės pasijungti, matyti, kas vyksta pamokose, atlikti tas pačias užduotis“, – pastebėjo D. Žvirdauskas.

REKLAMA

Po pandemijos keisis tėvų susirinkimai ir darbas pamokose

Svarstydamas, kaip dar po pandemijos gali keistis ugdymo procesas, D. Žvirdauskas išskiria įvairius susitikimus, tarp jų – ir tėvų susirinkimus.

„Pandemija mus išmokė naujų dalykų, kai kurie dalykai, ko gero, jau liks visam laikui. Mes sutaupysime labai daug laiko nevažiuodami į kontaktinius susitikimus, į posėdžius. Jie ir liks nuotoliniai, o pagal poreikį bus kontaktiniai. <...>

Anksčiau būdavo tėvų susirinkimai, kur jie ateidavo į aktų salę, jų ateidavo 100–150, visi važiuoja, užkemša gatves vakare, didžiuliai kamščiai. Dabar jie gali jungtis į nuotolinį susitikimą, mokyklos išmoko tokio tipo susirinkimus rengti. Po to, reikalui esant, organizuojami individualūs susitikimai, pokalbiai su šeimomis, su klasės vadovu, dalykų mokytojais“, – prognozavo Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius.

Nepalankus oras nebus priežastis neiti į mokyklą

Kad pandemija neatpažįstamai pakeis mokyklas, sutinka ir patys pedagogai. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas neabejoja, kad ilgainiui moksleivių rankose nebeišvysime vadovėlių – juos pakeis skaitmeninės mokymo priemonės.

„Ir buvusi [Švietimo] ministerijos vadovybė, ir dabartinė nepasako, kad anksčiau neapsimokėjo kurti masinio skaitmeninio turinio. Dabar kalbame apie ugdymo turinio atnaujinimą, jeigu bus kuriamas naujas ugdymo turinys, automatiškai reikės perdaryti viską, kas dabar sukurta. Manau, kuriant naują ugdymo turinį, jis bus dėstomas elektroniniu, skaitmeniniu formatu“, – tv3.lt kalbėjo E. Milešinas.

Taip pat anot profsąjungos vadovo, teks priprasti prie to, kad net ir pandemijai pasibaigus dalis pamokų vyks nuotoliniu būdu.

„Pagal tai, kaip dėliojami bendrieji ugdymo planai, kokios mintys yra iš politikų ir kokie planai, kažkokia dalis pamokų kiekvienais metais bus nuotolinio mokymo. Kad per šiuos metus įgyta praktika būtų plečiama ir nepamirštama“, – teigė E. Milešinas.

REKLAMA

Galiausiai jis įžvelgia, kad dalinis nuotolinis ugdymas padės išvengti pamokų nutraukimo dėl nepalankaus oro ar kitų priežasčių. 

„Net kalbų nėra. Pavyzdžiui, tokie dalykai, kaip būdavo anksčiau, kai pamokos būdavo nutraukiamos dėl karščio, dėl šalčio, dėl egzaminų, tokių dalykų, manau, ateityje nebus, nes iš karto bus pereinama prie nuotolinio mokymo“, – svarstė E. Milešinas.


Rašyti komentarą...
G
Gene
2021-01-28 08:52:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visus stumia i interneta, kad absoliuciai būtumėm nuo jo priklausomi.bankininkystes, paštas, mokslai..........., tai didziausias ir pavojingiausias ateities ginklas.. Visi bijos, kad jo neatjungtu
Atsakyti
-5

T
T
2021-01-28 07:54:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ka dar isgalvosit ,paklikt vaikus be mokslo,patys jus issigimeliai,nuotoliniu budu mokinotes, is vaiku atims vaikyste prie kompiuterio atsisede ka jie ismoks ,gal ir gydisit per kompiuteri , grazus laikai ateina dabar aisku kam tas virusas buvo sugalvotas galutinai.
Atsakyti
-9

E
E
2021-01-28 08:38:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laisva Lietuva sugriove kolkozus,ES sugriaus viska ,moksla,sveikatos apsauga,milzino zingsniais ,atgal i akmens amziu .
Atsakyti
-6

SKAITYTI KOMENTARUS (38)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų