Apie tai nujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Turbūt simboliška, kad dronas iš Baltarusijos atskrido į Lietuvą, praskrido virš Vilniaus, čia sukėlė šiokią tokią nerimo bangą ir nukrito poligone. Buvo visokių klausimų, ką daryti, ar mesti darbą. Kiek, jūsų vertinimu, tai galėjo būti provokacija?
L. Kasčiūnas: Aš manau, kad didesnė tikimybė, jog tai yra suklaidintas atakos prieš Ukrainą metu, tą naktį, suklaidintas dronas „Gerbera“, kurio paskirtis yra varginti ir klaidinti Ukrainos oro gynybą, nes kas kiekvieną naktį rusai siunčia į Ukrainą 500, 600, 700 įvairių bepiločių orlaivių.
Tai yra tie „Šachedai“, kurie skrenda su užtaisais, o „Gerbera“, kuris irgi gali būti su užtaisu, bet dažniausiai be, tikslas yra varginti oro gynybą, kad į juos būtų taikomasi ir ukrainiečiai dažniausiai arba juos irgi numuša, arba būna „džemingas“ – tai yra nuslopinimas kažkur vietoje, kai nutrauki ryšį tarp operatoriaus ir bepiločio orlaivio, arba vadinamasis „spūfinimas“, tai yra perorientavimas.
„Gerbera“ yra įmanoma technologiškai perorientuoti, uždedant tam tikras kitas koordinates ir jos tada iš esmės, beveik nekontroliuodamos, kol kuras yra bake, bake kuro gali skristi „Gerbera“ apie 600-700 kilometrų ir tada jis po truputį, kai kuras baigiasi, pradeda leistis ir kažkur gali nusileisti.
Tyrimas bus labai paprastas, jeigu tai provokacija, bus labai lengva atsakyti, jeigu matysime, kad bake yra kuro, dar likučiai, tai galima bus sakyti, kad galbūt buvo koordinatės. Tada jau galima bus kelti klausimą, ar čia buvo provokacija, bet jeigu bakas bus sausas, tai viskas, tai reiškia, jis tiesiog nusileido todėl, kad baigėsi kuras.
Tada bus aiškiau ir tas tyrimas turėtų būti, jau dabar turėtų būti, šiaip, kažkodėl paskelbtas rezultatas. Ten pasižiūrėti, ar jis sausas, ar nesausas, čia nėra taip sudėtinga. Vienintelė čia gera žinia šitam kontekste, kad „Gerbera“, tie, kurie ir pirmą buvo prieš tris savaites ir dabar, jie dažniausiai yra be sprogmenų, ir juos lengviau „spūfinti“, juos lengviau suklaidinti, perorientuoti, dezorientuoti, todėl dažniausiai jie čia ir būtų nuklydusios, vadinkime, jeigu paklysta, tai dažniausiai čia jie.
Aišku, neatmeskime galybės, kad tai gali būti kada nors ir „Šachedas“ ir ginkluotas, nes jie dažniausiai ir ta pati „Gerbera“ gali kartais būti ginkluota, tai čia irgi negalima atmesti, todėl čia negali tiesiog pasikliauti, kad čia, jeigu „Gerbera“, tai tuščia, tegul skrenda ir griūna. Ne, tu vis tiek, aišku, be jokių abejonių, turi pasidaryti namų darbus.
Jeigu grįžtant ir einant giliau, tai man atrodo, buvo tokia situacija, kai ją suklaidino Šiaurės Ukrainoje ir ji pasisuko skristi į šiaurę. Ji gali tuos 600-700 kilometrų skristi. Tada mes girdėjome tokį pranešimą, kad mūsų radarai matė tam tikrą tašką, nuklydusį nuo Ukrainos vienu metu.
Tai labai tikėtina, kad tam tikrame aukštyje kai buvo ji, tai mes ją matėme, po to kai nusileido į kitą aukštį, jau kurui senkant, tai tikėtina, kad radarai jau nebematė. Čia iš karto kryptis, ką reikia daryti, reikia stiprinti šitą matomumo detekciją.
Tada ji matyt, tokiu būdu, galėjo įskristi ir į Lietuvą, nematoma, ir tiesiog nusileisti, kai baigėsi kuras. Tai čia yra tokia trumpa situacijos diagnozė, kaip čia labiausiai, mano požiūriu, tikėtina galėjo įvykti.
Tai ir čia rodo, ką mums reikia pirmiausia pasidaryti – tai nėra kažkokie didžiuliai dalykai. Aš jau išeidamas iš ministravimo jau buvau įdėjęs į pirkimų planą detekcijos sistemą, akustinę detekcijos sistemą „Sky Fortress“ įsigijimą. O kiek tai kainuotų? Ta sistema Lietuvai apie 20-25 mln.
Čia gynybos pirkinių kontekste yra labai nedideli pinigai. Visą laiką turėkime galvoje, kodėl lėta NATO, nes čia kiekvienoj NATO šaly yra problema. Iš karto, nes tai ne Lietuvos problema, čia ir Latvijos, Estijos, Lenkijos, bet ko kito, nes mūsų radarai yra daugiau sutverti stebėti tas tradicines oro grėsmes – raketas įvairias, sraigtasparnius, lėktuvus ir visa kita.
Dabar mes turime jau kelis metus naują naują iššūkį ir tada ir radarus reikia detektuoti, adaptuoti tam. Tai čia viskas jau yra, dabar kryptis yra jau, jau ir tada mes praeitais metais jau dėliojom tą kryptį po Latvijos incidento, tiktai problema yra kokia? Tu negali paimti ir kas veikia Ukrainoje ir taip automatiškai perkelti į Lietuvą, į Lenkiją ar kažkur kitur, nes tai yra NATO daugiasluoksnis oro paveikslas.
Tu turi pratestuoti detekcijos sistemą NATO, kad ji galėtų įsikomponuoti su visomis kitomis sistemomis ir susikalbėti. Dėl to mes užtrunkame, bet tas „Sky Fortress“, kurį minėjau, jis jau yra testuotas Rumunijoje, atrodo, ir Estijoje turėjo būti pavasarį testuotas. Aš, kadangi nebe ministras, tai visų dalykų nežinau ir dabar jau galima ją pradėti diegti.
Bet jūs netikite, kad čia galėjo būti provokacija? Kiek procentų jūs sakytumėt, kad tai galėjo būti tikslas virš sostinės praskristi, gyventojus išgąsdinti, į poligoną dar?
L. Kasčiūnas: Visada gali būti, neatmeskime. Viską pamatysime po tyrimo. Aš, kaip ir sakiau, labai paprasta, bakas tuščias arba bakas su kuru, tada ir sužinosime.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ar ne taip ,kasciūnų durneli ?
