Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad šiuo metu galimos įvairios versijos, kaip ir kodėl į Lietuvos teritoriją galėjo įskristi dronas. Viena iš jų, kaip ir skelbia kariuomenė, kad dronas galėjo atskristi iš Ukrainos.
„Vyksta didelis karas, Ukraina nuo mūsų sąlyginai netoli. Šitie dronai, „Šachedai“ (angl. „Shahed“) ir „Gerberos“, jeigu teisingai atsimenu, gali įveikti apie 2 tūkst. kilometrų, bet gal ir daugiau. Tai teoriškai yra labai didelė tikimybė, kad jie dažnai gali pakliūti ir į Lietuvą. Ir pakliūva – matėme Lenkijoje, matėme Rumunijoje, ne vienas ir Latvijoje jau buvo“, – kalbėjo G. Bagdonas.
Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys teigia, jog viena iš galimų įskridusio drono priežasčių gali būti mėginimas patestuoti Lietuvą ir pažiūrėti, kaip mūsų tarnybos ir civiliai pasiruošė reaguoti į tokias situacijas po to, kai į Lietuvą buvo įskridęs rusų žvalgybinis dronas „Gerbera“.
„Mes matome, kad jau yra tam tikrų postūmių – gyventojai yra įspėjami ir tai, manau, yra labai svarbu“, – teigė A. Navys.
G. Bagdonas pridūrė, kad net jei dronas skraidė be sprogmenų ar žvalgybinės įrangos, tai vis tiek gali būti mūsų tarnybų veiksmų tikrinimas ar informacinio karo dalis.
„Pilnas internetas kritikos kariuomenės, mūsų institucijų atžvilgiu sukelia emociją. Kita vertus, visi suprantame, jeigu dronas su sprogmenimis, tokio varianto atmesti irgi negalime. Tada kyla didžiulė grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, jau nekalbant apie materialinį nuostolį“, – kalbėjo G. Bagdonas.
Tuo metu A. Navys pridėjo, kad dronas galėjo atskristi iš Baltarusijos po to, kai Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad gali perkelti „Zapad“ pratybas arčiau Lietuvos ir Lenkijos sienų, dėl jų neva keliamos grėsmės Baltarusijai. Visgi ši versija, pasak pašnekovo, nors ir galima, yra mažiau tikėtina.
Mano, kad institucijos pranešė per vėlai
Abu ekspertai atkreipė dėmesį, kad gyventojai buvo įspėti praėjus tik porai valandų po to, kai į Lietuvos teritoriją įskridęs dronas buvo pirmą kartą pastebėtas mūsų šalyje.
„Jeigu tai yra „Šached“, tai yra visiška tragedija. Jeigu tai yra „Gerbera“, tai aišku, ji tokio pavojaus nekelia, bet, jeigu ten yra sprogmuo, nuklystų (dronas – aut. past.), kas nors prieitų, pakrapštytų, jis galėtų sprogti“, – apie galimus pavojus kalbėjo A. Navys, pridėjęs, kad tokių atvejų mūsų šalyje gali tik daugėti.
G. Bagdonas pridūrė, kad tai rodo tam tikras spragas Lietuvos oro stebėjimo sistemoje.
„Į mano telefoną institucijos atsiuntė [pranešimą] apie 7 val. Manyčiau, kad jau labai vėlai, nes jeigu 5 val. kažkas pamatė, tai jis jau buvo. Tai reiškia, kad yra spragų mūsų oro stebėjimo sistemoje. Tai akivaizdu“, – komentavo atsargos pulkininkas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla teigė, kad pranešimą departamentas gyventojams apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną pirmadienį išsiuntė, gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) leidimą.
Ragina imtis griežtesnių priemonių
A. Navys taip pat teigė, kad, jo manymu, Lietuvos tarnybų reakcija į tokias situacijas turėtų būti griežtesnė o jas reikėtų traktuoti kaip galimas grėsmes, turint omenyje, kad atskirti kokio tipo dronas yra įskridęs – gana sudėtinga.
„Mes visada į tokius dalykus privalome žiūrėti, kad tai yra grėsmė, nes tai yra grėsmė. Ir ta grėsmė visų pirma yra civiliams žmonėms, nes mes matome, kaip Rusija elgiasi Ukrainoje, ką daro, ką atakuoja. Tai pasakyti, kad tai nekelia grėsmės arba, kad, jeigu tai „Gerbera“ tai tiesiog nesiartinkite prie jos, tai taip, bet mes to nežinome. Aš nekritikuoju paties pranešimo, gerai, kad jis buvo, bet, kad jis buvo gerokai pavėluotas, turbūt nėra džiugi žinia“, – kalbėjo gynybos ir saugumo ekspertas.
Jis taip pat prisiminė ir neseniai įvykusį krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kurio metu krašto apsaugos ministrė pabrėžė būtinybę atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
„Mes galėtume sieti šį įskridimą būtent su tokia kalba, nes, jeigu tas atgrasymas iš tikrųjų yra toks rimtas, kaip buvo sakoma, tai reakcija, mano supratimu, turėtų būti aštresnė“, – tvirtino A. Navys.
Jo teigimu, tokiose situacijose, Lietuvos tarnybos turėtų imtis realių veiksmų ir sustabdyti arba numušti skrendantį droną, o ne laukti, kol jis nusileis.
„Arba tai nedaroma dėl to, kad neturima, kaip tą padaryti, arba dėl kitų priežasčių, kur aš spėju, kad viena iš jų yra ta, kad mes gyvename taikos metu ir taikos metu negalime panaudoti tokių priemonių.
Skamba absurdiškai, biurokratiškai, bet turbūt taip yra ir apie kokį atgrasymą mes galime kalbėti, jeigu nesugebame imtis realių priemonių, mes galime pašnekėti“, – komentavo A. Navys.
„Ne biurokratinės procedūros apibrėžia, kokia yra valstybėje padėtis, bet reali padėtis apibrėžia ir nusako, kokį teisinį režimą mums reikia pritaikyti“, – pabrėžė saugumo ir gynybos ekspertas.
G. Bagdonas akcentavo, kad svarbu ir tai, jog dronai būtų pastebėti dar tada, kai jie dar nėra Lietuvos teritorijoje, bet skrenda jos link.
„Kaip supratau iš Lietuvos kariuomenės pranešimo, jį stebėjo. Tai gerai. Po to [reikia] ieškoti būdų, metodų, kaip jį laiku nusodinti žemėn: radioelektroninės kovos priemonėmis, jeigu tai įmanoma, bet jeigu jie yra mechaniniai, jeigu ten nėra jokios elektroninės, tai tada tiktai kinetiškai, t. y. ugnimi“, – komentavo atsargos pulkininkas.
Visgi jis pažymėjo, kad ne visais atvejais galima panaudoti ugnį.
„Čia yra ir politinė problema. Tikriausiai pirmiausia kariuomenė gaus įsakymus ir naikins, bet čia yra ir problemų, nes pradedant šaudyti, gali bėdų turėti. Reikia suprasti, kad bet kur ir bet kada šaudyt negali, nes gali kas nors nukentėti“, – atkreipia dėmesį atsargos pulkininkas.
Į Lietuvos teritoriją įskrido dronas
Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.
NKVC duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodė centras.
Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.
Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Pamačius įtartiną objektą prašo skambinti 112
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridus jau antram per šį mėnesį dronui, generalinis komisaras Arūnas Paulauskas kreipiasi į gyventojus, ypač grybautojus: pastebėjus įtartiną objektą, šiukštu prie jo nesiartinti, o skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, 5 val. 55 min. Lietuvos policijos budintys pareigūnai gavo pirmą pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, buvo pastebėtas objektas, kuris panašus į droną.
Po pranešimo buvo gauti dar 4 pranešimai. Iš jų turinio, gautų koordinačių buvo patvirtinta, kad informacija apie droną yra tikra.
„Buvo priimtas sprendimas išsiųsti pranešimą visiems Lietuvos gyventojams būti budriems, nes tikrai buvo neįmanoma nustatyti nei galimo atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio“, – pirmadienį nurodė generalinis komisaras.
Jo teigimu, iki dabar policija dėl drono yra gavusi apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos.
Jo teigimu, paskutinis gautas pranešimas apie droną veda vidurio Lietuvos link, šiauriau Kauno. Šiuo metu drono paieškos veiksmai vyksta Kernavės apylinkėse.
A. Paulauskas taip pat kreipėsi į gyventojus su svarbia žinia: „Įsibėgėja grybavimo sezonas, tai jeigu kažkokioje miškingoje, pelkingoje vietovėje gyventojai pastebės kažkokį įtartiną objektą, jokiais būdais prie jo nesiartinti, kuo skubiau apie tai pranešti telefonu 112. Atvyks profesionalai, išminuotojai, kurie saugiai apžiūrės tą objektą.“
Apie droną pranešė gyventojai, pasieniečiai jo nefiksavo
A. Paulauskas pakartojo, kad apie droną policijai pranešė ne kas kitas, o gyventojai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad Lietuvos pasieniečiai nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio.
„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją teigė jis.
„Mes neturime zenitinių kompleksų ir artimiausiu metu neturėsime ir apskritai klausimas, ar reikėtų tą turėti, nes oro gynybos sistema turėtų būti vieninga ir nefragmentuota“, – pridūrė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai savo turimomis priemonėmis gali neutralizuoti tik kontrabandininkų naudojamus bepiločius orlaivius. Jis taip pat pažymėjo, kad pasieniečiai turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei šis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Bet specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, išskyrus šturmo karabinų, kurie šiandien naudojami mūsų tarnybų, neturime. Tai irgi reikia suprasti, kad objektą, kuris aukštai dideliu greičiu skrenda, neutralizuoti kinetinėmis priemonėmis, naudojant šturmo karabiną, galimybių yra nedaug“, – akcentavo R. Liubajevas.
„Žiūrint ir vertinant Ukrainos patirtį, matome, kad jie turi tam tikras specialias komandas, turi tam tikrus zenitinius prietaisus, kurie naudojami tokių objektų naikinimui, „Šached“ dronų naikinimui ir kitų skraidančių objektų. Tokių priemonių mes neturime“, – komentavo VSAT vadas.
Ministras paaiškino, kodėl drono Lietuva nenumušė
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog tarnybos ir toliau dirba, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas, kuris iš Baltarusijos paryčiais atskrido į Lietuvą.
„Šiuo metu mūsų vidaus reikalų sistemos tarnybos kartu su Lietuvos kariuomene imasi veiksmų tam, kad būtų surastas galimai nukritęs objektas“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.
„Veiksmai yra koordinuojami, visa informacija siunčiama į kariuomenę, kad jie galėtų nustatyti artimiausią galimą objekto ar orlaivio kritimo tašką“, – teigė VRM vadovas.
Pasak jo, šis orlaivis realios grėsmės nesukėlė: „Buvo įvertinta, kad dažniausiai tokie galimi orlaiviai, kaip ir praėjusį kartą, neneša tokios didelės grėsmės.“
V. Kondratovičius paaiškino, kodėl drono Lietuva nenumušė.
„Kalbant apie ginklų panaudojimą, mes turime algoritmą, kada mes galime panaudoti ginklą, bet šiuo atveju, žiūrint į (drono skridimo – red. past.) aukštį ir visą šitą situaciją, nemanau, kad tai būtų veiksminga, jeigu būtume tai darę“, – nurodė ministras.
Pasak V. Kondratovičiaus, šį antradienį bus rengiamas susitikimas su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo metu bus tariamasi dėl priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti sienos apsaugą ir oro erdvės kontrolę.
„Šį ketvirtadienį (patikslinta: antradienį – red. past.) planuojamas susitikimas pas prezidentą, kuriame kartu su Krašto apsaugos ministerija, su kariuomene, su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba pristatinėsime planą, kokių veiksmų, mūsų manymu, reikia imtis tam, kad būtų galima pastiprinti sienos apsaugą, ypač – kalbant apie oro erdvės kontrolę“, – sakė VRM vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
