Praėjusį pirmadienį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs bepilotis orlaivis penktadienį rastas nukritęs Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone.
Iš Baltarusijos atskridusiame praėjusią savaitę Gaižiūnų poligone nukritusiame bepilotyje orlaivyje rastas sprogstamasis užtaisas, pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
„Surastas bepilotis orlaivis, turimais duomenimis, leidžiama manyti, kad tai – „Gerbera“. <...> Apžiūrėjus įrenginį buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo įvykio vietoje“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė N. Grunskienė.
„Nukenksminus sprogstamąjį užstaisą, skraidyklės dalys buvo išgabentos įvairiems tyrimams atlikti“, – pridūrė ji.
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius pranešė, kad bepilotyje rasti 2 kg sprogstamosios medžiagos.
„Palyginimui, „Shahed“ arba „Shahed“ tipo dronas, kurio struktūra ir modelis yra panašūs, gali gabenti iki 50 kilogramų sprogstamosios medžiagos“, – teigė karininkas.
„Pagrindinė versija išlieka tokia pati – tai yra netyčinė veika, disorientuotas dronas, nukrypęs nuo savo kurso dėl navigacinių trikdžių, klimato sąlygų ar radioelektroninės kovos priemonių“, – kalbėjo jis.
Paaiškėjo pagrindinė versija
Generalinė prokuratūra antradienį pateikė daugiau detalių apie Gaižiūnų poligone surasto bepiločio orlaivio patekimo į Lietuvą aplinkybių tyrimą.
„Viena iš pagrindinių tyrimo versijų – bepilotis orlaivis atsitiktinai pateko į Lietuvos teritoriją. Būtent todėl šis įvykis yra tiriamas būtent karo nusikaltimų Ukrainoje ikiteisminiame tyrime“, – teigė N. Grunskienė.
Ji pridūrė, kad lygiagrečiai yra tiriamos kitos versijos.
N. Grunskienė dėkojo gyventojams už operatyviai suteiktą informaciją apie liepos 28 d. iš Baltarusijos įskridusį droną, o žiniasklaidai – už teisingai nušviestą situaciją: „Noriu padėkoti visiems Lietuvos gyventojams, kurie nedelsiant informavo tarnybas apie jų pastebėtą bepilotį orlaivį, fiksavo jo judėjimą ir pasidalino šiais įrašais su tarnybomis. Tai buvo labai svarbu, siekiant nustatyti tikslią drono kritimo vietą.
Taip pat noriu padėkoti žiniasklaidai, žurnalistams, kurie teikė teisingą ir patikrintą informaciją.“
Generalinė prokurorė taip pat kreipėsi į gyventojus su perspėjimu.
„Taip pat noriu atkreipti gyventojų dėmesį, kurie pamatė ar kitaip susidūrė su kažkokiais nežinomais įrenginiais, – prašau nesiartinti, jokiu būdu neliesti, nejudinti, neardyti jokių nežinomų įrenginių ir kuo skubiau informuoti tarnybas. Jūsų saugumas mums yra svarbiausia“, – pabrėžė N. Grunskienė.
Iš Baltarusijos įskrido dronas „Gerbera“
Pirminiais duomenimis, penktadienį aptiktas bepilotis orlaivis panašus į rusišką droną „Gerbera“, skirtą apgaudinėti oro gynybą, nes jis vizualiai primena kovinį droną „Shahed“.
Kariuomenė laikosi versijos, kad tai buvo Ukrainos oro gynybos priemonių suklaidintas ir per Baltarusiją į Lietuvą įskridęs Rusijos paleistas bepilotis orlaivis. Tyrėjai kol kas nenustatė, ar dronas nešė sprogmenis, dėl kokių priežasčių jis nusileido.
Apie šį droną ankstų pirmadienio rytą policijos pareigūnams pirmiausia pranešė garso pažadinti gyventojai, nors kariuomenė teigia, jog dar Baltarusijos teritorijoje fiksavo artėjantį objektą. Anot Karinių oro pajėgų, iš radarų dronas dingo iki jam nukrentant poligone.
Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovui dėl neteisėto bepiločio orlaivio įskridimo į šalį įteikta protesto nota.
Tai buvo antras pastarąjį mėnesį fiksuotas iš Baltarusijos įskridusio drono oro erdvės pažeidimas. Liepos 10-ąją į Lietuvą įskrido bepilotis orlaivis „Gerbera“.
D. Paškevičius pripažino, kad kariuomenė žino savo silpnąsias oro erdvės stebėjimo vietas. Nors Lietuva turi radarų, visgi jie ne visuomet gali atpažinti skrendančius objektus, ypač jei jie skrenda žemai.
„Lietuva turi modernius vidutinio nuotolio ir ilgo nuotolio radarus, tačiau jie ne visose vietose dėl įvairių trukdžių ne visada gali aptikti neatpažintus taikinius žemuose arba ypač žemuose aukščiuose“, – paaiškino jis.
„Maži, žemame aukštyje lėtai judantys bepiločiai orlaiviai reikalauja kitokios architektūros. Sidabrinės kulkos nėra, tai turėtų būti įvairių technologijų, įvairių tipų sensorių samplaika: tai trumpo nuotolio aktyvūs, pasyvūs radarai, akustiniai jutikliai, mobilios stebėjimo platformos, algoritmais grįstų pažinimo ir integruoto duomenų bazių įdiegimas“, – vardijo pulkininkas, pridurdamas, kad dėl šių įsigjimų aktyviai dirbama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
