Valstybės kontrolė pranešė pirmą kartą atlikusi sveikatos priežiūros sistemos vertinimą – apžvelgė per devynerius metus darytus auditus ir nustatė esmines problemas, kurioms turėtų būti skiriamas dėmesys.
Dokumente teigiama, kad jau nuo 2010-ųjų audito ataskaitose keliama problema dėl per didelio hospitalizacijos masto šalyje.
Auditorių duomenimis, nepaisant gydymo įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo, nepasiekiamas planuotas hospitalizacijos rodiklis. 2017 metais ambulatorinių paslaugų suteikta daugiau nei 2015 metais, tačiau numatytas 2 proc. paslaugų apimties didėjimas nepasiektas – augimas buvo 1,76 procento.
„Tinkamai suteikus ambulatorinę pagalbą, būtų galima išvengti 20 proc. aktyvaus gydymo ligoninėje atvejų, o sutaupytas lėšas skirti kokybei gerinti“, – teigiama Valstybės kontrolės vertinime.
Jame taip pat nurodoma, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių ES ligoninių lovų skaičius: 608 stacionaro lovos 100 tūkst. gyventojų, ES vidurkis – 418. Ligoninėse lietuviai gydomi dažniau nei kitų ES valstybių gyventojai.
Atkreiptas dėmesys ir į nepakankamą šeimos gydytojų darbo efektyvumą.
„Šeimos gydytojai funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, atlikti sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria diagnostiniam ir gydomajam darbui, neatlieka kitų pagal kompetenciją nustatytų funkcijų, kurioms atlikti būtina gydytojo kvalifikacija“, – teigiama dokumente.
Valstybės kontrolė jau anksčiau Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavo dalį gydytojo funkcijų perleisti slaugytojui, aiškiau atskirti šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų kompetencijos ribas. Tačiau ši rekomendacija nebuvo įgyvendinta.
Valstybės auditorių duomenimis, Lietuvai trūksta slaugytojų. Norint pasiekti ES vidurkį, papildomai reikėtų įdarbinti apie 2 tūkst. slaugytojų.
„Ministerija, formuodama sveikatos priežiūros specialistų rengimo valstybinį užsakymą, nevertina ir neplanuoja slaugos specialistų poreikio, nors šių specialistų trūksta“, – pažymima dokumente.
Nepaisant to, kad šalyje bendras gydytojų skaičius (4,3 gydytojo 1 tūkst. gyventojų) yra didesnis nei ES vidurkis (3,6), gyventojai skundžiasi, kad pas juos patekti sunku, tenka ilgai laukti, be to, trūksta tam tikrų specialybių gydytojų.
Anot valstybės auditorių, netinkamai planuojamas ir gydytojų skaičius.
„Planuodama gydytojų poreikį, ministerija vertina tik numatomų dėl pensijos iš profesijos pasitraukti gydytojų pakeitimą baigusiais studijas gydytojais“, – rašoma vertinime.
Jame atkreiptas dėmesys ir į tai, kad valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą savo lėšomis drausti 19 grupių asmenis, didžiausią jų dalį sudaro vaikai ir pensijų gavėjai. 2017-aisiais šios grupės sudarė 54 proc. apdraustųjų.
Tačiau už juos valstybė Privalomajam sveikatos draudimo fondui (PSDF) moka per mažai – šios išlaidos kompensuojamos iš kitų apdraustųjų įmokų.
„Valstybei ne pagal išgales prisiimant įsipareigojimus ir jų nevykdant, nukenčia apdraustųjų interesai“, – konstatuojama dokumente.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį šiuo metu valstybė į PSDF sumoka apie 31 eurą per mėnesį, tuo metu savarankiškai mokančio asmens minimali įmoka per mėnesį sudaro 39 eurus, o vidutinė dirbančio asmens įmoka – 90 eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad daugelis valstybės auditorių aprašytų problemų jai žinomos ir sprendžiamos, o kai kurių sprendimas bus inicijuotas artimiausiu metu.
„Štai, pavyzdžiui, Valstybės kontrolės įvardyti dėl netinkamo lovų skaičiaus mūsų šalyje ir kiti su gydymo įstaigų veikla susiję klausimai išjudėtų iš stagnacijos, jei pagaliau būtų sudarytos teisinės galimybės pradėti reformuoti sveikatos sistemą iš esmės. Tam, kad ši reforma vyktų, pirmiausia reikalinga gydymo įstaigų pertvarka, pokyčiai jų valdyme diegiant modernius ir šiuolaikinius vadybos metodus“, – komentare BNS teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Anot jos, ministras Aurelijus Veryga yra pasirengęs imtis lyderystės reformuojant sveikatos sistemą, kad ji taptų patrauklesnė ir palankesnė pacientui.
„Vienas iš būdų – išsaugoti visas mūsų šalies gydymo įstaigas, nė vienos neuždarant, o perprofiliuojant jų veiklą pagal regionų specifiką ir ten esančių paslaugų poreikį. Tai yra viena svarbiausių reformų, kuri gyvybiškai būtina, tik, deja, niekaip nepavyksta įjungti žalios šviesos jos startui“, – teigė patarėja.
Ministerija tikisi, kad rudenį pavyks priimti paketą dėl sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos.
Darydama šį vertinimą Valstybės kontrolė apžvelgė 2010–2018 metais atliktą 21 finansinį ir veiklos auditą, susijusį su privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros vertinimais.
