Seimo teisininkai, įvertinę konservatoriaus Ryto Kupčinsko siūlomą nutarimo projektą „Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje“, sako jį savo pobūdžiu esant nenorminį, siūlo rinktis kitą teisinę formą - rezoliuciją, kreipimąsi, deklaraciją.
Po prezidento Valdo Adamkaus kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT), kuriuo prašoma išaiškinti, ar Seimo nariai gali balsuoti prieš teisėjų atleidimą pasibaigus kadencijai, Seime įregistruotas nutarimo projektas „Dėl parlamentinės demokratijos Lietuvoje“. „Seimas (...) nutaria ir iškilmingai pažymi, kad jokia valstybės institucija neturi teisės ir galios nurodyti Seimo nariams ir visam Seimui, kaip jie privalo balsuoti priimdami vieną ar kitą sprendimą. Mėginimai diktuoti Seimui neleistini“, - rašoma teikiamame nutarimo projekte.
Iniciatorius tvirtina, kad projektą „paskatino ir iššaukė kai kurių valdžios struktūrų pastarojo meto siekis iškelti save aukščiau Seimo ir jam, balsavimo procedūromis vykdančiam konstitucinius įgaliojimus, imperatyviai nurodinėti“.
Tačiau Seimo teisininkams kliūna pasirinkta dokumento teisinė forma. „Suformuluoti reikalavimai teisės akto turiniui nustato, kad teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas pagal savo turinį yra nenorminio pobūdžio teisės aktas, diskutuotina, ar, vadovaujantis Seimo statuto 182 straipsniu, neturėtų būti pasirinkta kitokia Seimo akto teisinė forma (rezoliucija, kreipimasis, deklaracija ar kt.)“, - rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkams kliūna ne tik dokumento forma, bet ir turinys. „Diskutuotina, ar teikiamo projekto nuostatų turinys yra tinkamas siekiant apibrėžti Seimo ir Seimo narių konstitucinį teisinį statusą, sprendimų priėmimo tvarką taip pat Seimo ir kitų valstybės valdžios subjektų sąveiką, santykius ir kt.“, - sakoma išvadoje.
Seimui delsiant prezidento V. Adamkaus teikimu atleisti kadenciją baigusį Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) pirmininką Vytautą Greičių pasibaigus kadencijai, šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į KT prašydamas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo nuostatas dėl LAT pirmininko ir skyrių pirmininkų atleidimo, pasibaigus jų įgaliojimų laikui.
Prezidentas prašo KT išaiškinti, ar 2006 metų gegužės 9 dienos nutarimo motyvuojamosios nuostatos turėtų būti suprantamos taip, jog Seimo nario laisvas mandatas reiškia ir tai, kad Seimo narys gali balsuoti taip, kad Seimo atleidžiami teismų pirmininkų ir teismo skyriaus pirmininkų pareigas einantys teisėjai - LAT pirmininkas ir skyrių pirmininkai - pasibaigus jų įgaliojimų laikui nebūtų atleidžiami iš pareigų, nors ir pripažįstama faktinė aplinkybė, kad jų
paskyrimo į šias pareigas terminas, t.y. įgaliojimų laikas, yra pasibaigęs.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimui, kuriuo iš LAT pirmininko pareigų atleidžiamas dar praėjusią vasarą kadenciją baigęs V. Greičius. Tačiau svarstymo stadijai nutarimo projektas į parlamento salę negrįžta. Valdantieji užsimena, kad LAT pirmininko klausimas gali būti sprendžiamas jau su naujuoju prezidentu.
Praėjusios kadencijos Seimas jau du kartus balsavo ir du kartus atmetė prezidento dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo iš LAT vadovo pareigų. Prezidentas yra pasirašęs trečiąjį dekretą dėl LAT pirmininko atleidimo, jam po pateikimo pritarta, liko svarstymo ir priėmimo stadijos.
LAT pirmininką 5 metams skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
