Nori grąžinti abiturientus į mokyklas, tačiau dvyliktokai į klases nesiveržia: priprato mokytis namie

Prieš metus įvedus karantiną, mokiniai ir mokytojai turėjo prisitaikyti prie naujos realybės – pamokos, būreliai ir užklasinė veikla persikėlė į namus. Tuo metu dabartiniai abiturientai buvo vienoliktokai. Svarstoma prieš egzaminus leisti abiturientams sugrįžti į mokyklas, juos ir jų mokytojus skiepyti. Tačiau patys dvyliktokai nemato prasmės skubėti ir sako, kad didelė dalis mokinių priprato mokytis namie.

Jau metai, kai mokymosi procesas vyksta kitaip. Nors kuriam laikui mokiniai buvo grįžę į ugdymo įstaigas, mokytis teko su nuolatiniu nerimu – kai kuriose mokyklose kilo protrūkiai, o galiausiai metų pabaigoje, mokymasis vėl buvo perkeltas į namus.

Pamažu šalies mokiniai grįžta į mokyklas – durys atveriamos pradinukams, taip pat užsimenama ir apie abiturientus. Pasigista siūlymų skiepyti jų mokytojus ir pačius dvyliktokus, kad dar prieš egzaminus abiturientai galėtų pasimokyti kontaktiniu būdu.

Nori kuo greičiau grąžinti dvyliktokus į klases

Šiaulių meras Artūras Visockas dar ketvirtadienį pasidalino įrašu, kuriuo siūlė pakeisti vakcinavimo prioritetų eilę, į ją įtraukti jei ne ir abiturientus, ir jų mokytojus, tai bent mokytojus. A. Visocko nuomone, mokytojų vakcinavimą reikėtų pradėti kaip įmanoma greičiau, kad dar prieš brandos egzaminams prasidedant, dvyliktokai galėtų pasimokyti klasėse.

Mero nuomone, mokytojus į prioritetinę eilę įtraukti nuo pat pradžių ir skiepyti juos kartu su medikais, policijos pareigūnais ir kitomis aukštos rizikos grupėmis.

„Tokiu būdu turi aiškią logiką, aiškų veiksmų planą ir supranti, ką darai. Dabar gavosi, dalis švietimo bendruomenės paskiepyta, kita dalis nepaskiepyta“, – tv3.lt komentuoja A. Visockas.

Prieš kelias dienas meras savo socialiniuose tinkluose atliko apklausą, kuria  apklausė kelis šimtus šiauliečių.

REKLAMA

„Šiaulių miesto abiturientai į nuotolį išėjo spalio pradžioje, o Vilnių liga pasiekė gal tik gruodį. Susikūrė labai nelygios sąlygos. Suformavau apklausą. Mano nuomonė buvo, kad visur, kur tik yra galimybė, abiturientai turi gauti kaip galima didesnę prieigą prie žinių per tiesioginį kontaktą.

Antras variantas buvo, kad lygios galimybės – kaip formuoja ministerija ir kaip pasisakė Vilniaus meras. 75 proc. atsakymų buvo, kad kur tik yra galimybė, suteikti platesnę prieigą prie žinių prieš pasitinkant egzaminus. 25 proc. pasakė, kad galima palaikyti ministerijos ir Vilniaus poziciją šiuo klausimu“, – sako Šiaulių meras.

Pasak mero, apklausoje dalyvavo beveik 500 žmonių, nusakyti, kokie žmonės atsakė į apklausos klausimą, meras negali, mat apklausa buvo anoniminė.

Nerimą kelia egzaminai

Idėjai grąžinti abiturientus į klases pritaria ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas. LMVA laikosi nuomonės, kad reikėtų kuo greičiau grįžti prie kontaktinio ugdymo, tačiau mokytojų bendruomenė yra didelė, tad jos vakcinacija gali užtrukti.

„Ar būtų spėta? Čia klausimas. Suprantu, kad yra daugybė žmonių Lietuvoje, kurie irgi prioritetetinėje eilėje nepaskiepyti, tai būtų valstybei iššūkis. Bet, be abejo, tikrai pritariu, jei mes grįžtume su abiturientais, kiek įmanoma į kontaktinį darbą. Jei mokytojai būtų paskiepyti, tikrai būtų saugiau ir jeigu tokia galimybė yra, taip ir reikėtų daryti“, – tv3.lt sako D. Žvirdauskas.

LMVA prezidentas sako, kad nerimą švietimo bendruomenei kelia artėjantys egzaminai. Pašnekovo nuomone, nuotolinis ugdymas neatstoja kontaktinio, ir nors kiekvieno mokinio praradimai bus skirtingi bei priklausys tik nuo pačio mokinio, brandos egzmainų rezultatai šiemet gali būti prastesni.

„Kad jie turi sąlygas ne taip, kaip anksčiau, kuomet nebuvo pandemijos, tai tikrai. Šiais metais yra numatyta tam tikra priemonė, egzaminų sesija pavėlinta keletą savaičių, ministerijos numatytos lėšos konsultavimui papildomam, tai galbūt dalis tų spragų mokymosi dėl nuotolinio ugdymo bus kompensuota. Manau, egzaminų sesijos pabaigoje mes matysime realius rezultatus.

REKLAMA

Galvoju, kad mokymosi sudėtingumas yra kitas, nuotolinis ugdymas ne toks efektyvus, kiek kontaktinis, manau, praradimų yra. Praradimus bandoma kompensuoti pridedant daugiau laiko, daugiau konsultacijų, labai intensyviai dirba mokyklų pagalbos specialistai, kurie teikia pagalbą ir mokiniams, ir mokytojams. Sunku prognozuoti, pamatysime sesijos pabaigoje, kokie tie rezultatai. Esu šiek tiek optimistas, bet šiai abiturientų laidai bus išties sudėtinga“, – sako D. Žvirdauskas.

Dvyliktokai į klases nesiveržia

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) jaunimo politikos koordinatorė, abiturientė Klėja Merčaitytė, sako, kad abiturientų nuotaikos, ko gero, skirtingos kiekvienoje mokykloje. Tačiau panašu, kad abiturientai fiziškai grįžti į mokyklos suolus net nesiveržia.

„Iš asmeninės patirties, mūsų mokykla norėjo tapti pilotinė ir pradinukus, ir abiturientus sugrąžinti į mokyklą, bet susidurė su tokia problema, kad patys abiturientai daugumoje nelabai nori grįžti į mokyklą, kadangi pakankamai jau įsitvirtinome su nuotoliniu mokymusi“, – tv3.lt sako K. Merčaitytė.

Abiturientų nežavi tai, kad jei mokantis kontaktiniu būdu, klasėje būtų nustatomas Covid-19 ligos atvejis, mokytis persikelti vėl tektų namo, tektų izoliuotis, o tai prieš egzaminus keltų papildomą stresą.

Bendrai ugdymo nuotoliniu būdu kokybę abiturientai vertina nevienodai. Galima spekuliuoti, kad šiemet egzmainuose abiturientai apsirodys prasčiau, tačiau tai, kaip sako pašnekovė, priklauso nuo kiekvieno mokinio atskirai.

„Sunku palyginti, nes mes nežinome, kiek mes mokėtume ir žinotume, jei būtume ėję į mokyklą. Turbūt nuo pačio moksleivio priklauso, kiek jis sugebaapdoroti informaciją. Žinome, kad namuose prie kompiuterių ekranų niekas nestovi, mokytoja neliepia tau pasidėti telefono“, – sako K. Merčaitytė.

Mokytojai palieka darbo vietas

Susidariusi situacija kelia daug nerimo mokytojams. A. Visockas pasakoja, kad Šiauliuose yra mokytojų, kurie dėl neapibrėžtos situacijos nusprendė palikti savo darbus. Mokytojai gauna patrauklesnių darbo pasiūlymų, o palikti savo darbo vietas savivaldybės mokyklose skatina ir tvyraujanti įtampa.

REKLAMA

„Tarsi valstybė tais mokytojais nepernelyg rūpinasi, jų neskiepija ir jų nemato, o privatūs žmonės, tarkime, verslininkai, kurie turi pakankamai lėšų, labai lengvai tuos mokytojus tempia už skverno pas save į namus individualiai mokyti jo vaiko“, – sako A. Visockas.

Kaip sako meras, išėję mokytojai moko vaikus privačiai, uždirba tiek pat, tačiau neturi jaudintis dėl papildomo streso. Ši tendencija A. Visocko nežavi.

„Jeigu šiauliuose patrauktų į privačią veiklą keturis–penkis specialistus, tarkim, chemijos, biologijos mokytojus, turėtume milžinišką praradimą. Šioje vietoje dažniausiai tėvai stengiasi dėl savo abiturientų, kurie stos į mediciną.

Vadinasi, kiti vaikai, kurie taip pat norėtų stoti į mediciną, bet neturi tiek pinigų, jau nebegalės gauti tokio lygio pamokų. Problema, praraja. Jei mes ir toliau tęsim veiklą, kaip ir tęsiam, mes iš tikrųjų formuojam milžiniškas prarajas“, – komentuoja A. Visockas.

Kad pandemijos metu dalis mokytojų palieka darbą, pastebi ir LMVA prezidentas D. Žvirdauskas. Kauno KTU inžinerijos licėjus, mokykla, kuriai jis vadovauja, pandemijai prasidėjus neteko vienos itin vertintos specialistės.

„Tikrai potenciali, puiki matematikos mokytoja buvo, mums tikrai jos gaila. Kol kas daugiau niekas neišreiškė (noro išeiti – aut. past.). Gal pasibaigus šiam sezonui žmonės, mokytojai senjorai kalba, kad jau reikės išeiti, bet kiek jų bus iki galo, negalime dar pasakyti“, – sako D. Žvirdauskas.

Pašnekovas pastebi, kad apie darbą pandemijos metu paliekančius mokytojus girdi, tačiau tiklsaus skaičiaus, kiek specialistų paliko savo darbo vietas, negali pasakyti.

Paklaustas, kokios gali būti priežastys, dėl kurių mokytojai pandemijos metu išeina iš darbo, D. Žvirdauskas sako, kad viena jų – nuovargis.

„Nuotolinis ugdymas yra varginantis ne tik vaikams, yra varginantis ir mokytojams. Sėdėjimas vienoje vietoje ilgą laiką, ir nugaros, ir galvos, akių skausmai“, – komentuoja D. Žvirdauskas ir priduria, kad taip pat vargina nuolatinis darbas uždaroje erdvėje.

REKLAMA

Grįžti į kontaktinį ugdymą mokytojams gali būti baisu dėl saugumo, dalis jų gali bijoti užsikrėsti.

Prasideda konsultacijos abiturientams

Dar trečiadienį Vyriausybė pranešė, kad nuo pirmadienio šalies abiturientai gali grįžti į mokyklas gyvoms konsultacijoms. Tiesa, yra keletas sąlygų – klasės turės būti vėdinamos, suolai dezinfekuojami, į konsultaciją galės ateiti ne daugiau nei penki mokiniai, visi jie ir mokytojas turės dėvėti veido apsaugos priemones.

Nors konsultacijos dar nė neprasidėjo, mokytojai jau dabar baiminasi galimų sunkumų. Jie mokykla didelė ir turi daug abiturientų, suplanuoti laiką taip, kad visi galėtų dalyvauti konsultacijose, gali būti sudėtinga.

„Kada mes diferencijuosime, vaikai, kurie turi mokymosi spragų, mokymosi motyvacijos stoka, juos galima kviesti ir tuo būdu šiek tiek įgalinti mokslams. Galbūt yra mokiniai, kurie geba savarankiškai mokytis ir neturi didelių mokymosi ir motyvacijos spragų, gal jiems to kontakto mažiau reikėtų“, – sako D. Žvirdauskas.

Taip pat, gali būti ir taip, kad teikti konsultacijas kontaktiniu būdu sutiks ne visi mokytojai. Šis klausimas bus sprendžiamas vėliau atsižvelgiant į mokyklos dydį, mokytojų ir mokinių skaičių joje.

Moksleiviai sako, kad kai kuriems dalykams konsultacijos praverčia, tačiau kai kurių dalykų mokytojai net nemato prasmės jų organizuoti.

„Kas liečia matematikos konsultacijas, abiturientai labai linkę į jas eiti, o kas liečia kitų dalykų, pavyzdžiui, lietuvių kalba, per tas konsultacijas mokytoja gali nebent tikrinti, kaip rašinius rašome nenusirašinėdami ir taip toliau“, – sako LMS narė K. Merčaitytė.

Mokytojus svarstoma įtraukti į prioritetinę eilę

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį naujienų agentūrai BNS pranešė, kad yra svarstoma galimybė leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka. Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę.

REKLAMA

Apie ketinimą siūlyti Vyriausybei visus mokytojus įtraukti į prioritetinę eilę, penktadienį pranešė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Siūlymą ministrų kabinetui teikti planuojama kitą savaitę.

„Tai ypač aktualu abiturientų mokytojams, kad jie galėtų greičiau sugrįžti į mokyklas saugiai vesti pamokų“, – rašoma ministerijos pranešime.

ŠMSM duomenimis, Lietuvoje yra apie 22 tūkst. abiturientų, su jais dirba apie 13 tūkst. mokytojų dalykininkų.


Rašyti komentarą...
K
Kas nori
2021-03-21 21:30:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
mokytis mokosi ir nuotoliniu, kas nenori ir stovedamas salia per prievarta neikisi. Visalaik taip buvo ir bus. Asmuo (mokinys) turi pats surasti prasme moksle ir suvokti, kad jis jam reikalingas. Kitu atveju nors tu kuola ant galvos tasyk nieko nebus. Uzsieni jau seniausia buvo veikiantys universitetai kur galedavai baigti studijas nuotoliniu budu ir apsiginti/gauti diploma, taip, kad cia ner kazkokia didele naujove.
Atsakyti
-1

A
Ausra
2021-03-21 21:39:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tikrai taip. Yra mokyklų kur abiturientų mokytojai jau suskiepinti.. Įdomiai čia...
Atsakyti
0

B
Blaivininkas
2021-03-21 21:27:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atmenu jėzavitus ir tuos blogus laikus, kai, skaudžiai tvojant, durnai mokė vaikus. (D. Poška)
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų