Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili.

REKLAMA

Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis. Bent jau taip mano kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai, prieš Kalėdas dalyvavę frakcijoje vykusioje klausimų-atsakymų serijoje su premjere Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru, partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Bet visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Nedaug kritikos premjerė ir užsienio reikalų ministras sulaukė ir pačioje frakcijoje, nes „pasakysi ką nors griežčiau I. Šimonytei, tai sakys, atsistatydinu“.

REKLAMA

Iš kai kurių apklaustų konservatorių politikų nuotaikų galima susidaryti nuomonę, kad dauguma sutinka su parama demokratiniam Taivanui, bet mano, kad šiame kelyje padaryta klaidų. O atsitraukti dabar nebeišeina, nes tokiu atveju būtų pasiųsta žinutė Pekinui, kad šantažas apsimoka.

„Manau, kad visi patyliukais jaučia, kad truputį nepaskaičiavo, gal nereikėjo. Jeigu reikėtų elgtis iš naujo, manau, niekas to nebedarytų“, – sakė vienas konservatorius, konkrečiai kalbėdamas apie Taivano atstovybės pavadinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Mato Manto Adomėno šešėlį

Savo vardo įvardinti nenorėjęs politikas I. Šimonytės ir G. Landsbergio laikyseną frakcijoje atsakant į kolegų klausimus apibūdino taip: „Iš dalies galvas nuleidę“. Pasak jo, parlamentarams buvo papasakota iš esmės tas pats, ką galima rasti spaudoje, tačiau jam buvo akivaizdu, jog Lietuvos pusė nesusiskaičiavo „antrinių efektų“.

Konservatorius svarstė, kad Vyriausybę šiuo klausimu tikriausiai „pakišo“ užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, kuris viešai reiškia paramą Taivanui ir Honkongui, turi ten draugiškų ryšių, be to, yra patyręs nelabai gražų Kinijos ambasados veikimą Vilniuje, kai 2019 m. Katedros aikštėje suorganizavo paramos akciją Honkongui, bet sulaukė su ambasada siejamo gana brutualaus kontrprotesto. Teko net kviesti policiją.

M. Adomėnas LRT laidai „Svarbus pokalbis“ rugpjūčio mėnesį pasakojo, kodėl buvo atsisakyta Taipėjaus atstovybės pavadinimo, bet nuolat vartojo Taivaniečių atstovybės vardą, nors dabar atverta atstovybė kinų mandarinų kalba yra Taivano. Politikas bandė pasakyti, kad tokių atstovybių Europos Sąjungoje yra net 18, todėl esą Lietuva nieko kitokio nedaro, nors iš tiesų kitose šalyse atstovybės yra vadinamos Taipėjaus vardu.

REKLAMA
REKLAMA

„Pavadinimas, kuris buvo siūlomas (ir čia reikia kalbėti apie santykius su Taivanu), tai buvo Taivaniečių atstovybė. Vėlgi, reikia pažiūrėti į istoriją ir tas Taipėjaus pavadinimas atsirado kaip toks eufemizmas, įvestas kažkada Kuomintango, tokio taivaniečių autoritarinio režimo. Kadangi Kuomintango režimas pretendavo būti visos Kinijos atstovais ir nenorėjo vadintis olimpiadoje Taivanu, nes jie, jų manymu, atstovavo visai Kinijai, tai jie pasiūlė tą kiniečių Taipėjaus pavadinimą. Toks eufemizmas paskui tiko ir kitai pusei. Bet iš tikrųjų santykius Lietuva mezga ne su vienu miestu, bet su visa Taivano sala. Pasakymas, kad tai yra Taivaniečių atstovybė niekaip nesuponuoja kokio nors valstybinio ar diplomatinio pripažinimo“, – aiškino M. Adomėnas.

Beje, Nacionaliniame Taivano universitete mokėsi ir M. Adomėno dukra Sofija Adomėnaitė. Kai kurie konservatoriai su tuo iš dalies sieja Lietuvos užsienio politikos posūkį. Esą valstybinė Lietuvos parama Taivanui susiformavo kaip asmeninio politiko požiūrio tęsinys arba kaip atsakas į geras šeimos patirtis. Užsienio reikalų ministerija portalą tv3.lt informavo, kad S. Adomėnaitė minėtame universitete mokėsi devynis mėnesius 2017-2018 m., nes buvo laimėjusi dalinę stipendiją studijoms – 700 eurų mėnesiui. Anot ministerijos, kadangi, stipendija padengė tik dalį studijų kaštų, todėl trūkstamus 1000 eurų mėnesiui esą apmokėjo merginos tėvas M. Adomėnas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas padaryta, tai padaryta. Turi atsakyti tie žmonės, turi viešai paaiškinti ir kalbėti. Klauskit M. Adomėno. Paklauskit jo apie dukters studijas“, – pasiūlė vienas parlamentaras.

Kitas su portalu kalbėjęsis politikas iškėlė mintį, jog niekas rimtai nepasigilino į atstovybės pavadinimo klausimą ir ką tai reiškia Kinijai.

„Gal per grubiai sakau, kad visai nesigilino. Bet kas bus parašyta ant atstovybės durų, į šitą tai, manau, tikrai nesigilino“, – sakė konservatorius.

„Manau, kad visi jaučia, jog užlėkėm. O atsitraukti negali, nes bus geopolitinės pasekmės. Parodysi Kinijai, kad atsitraukinėji, tai parodysi, kad tokia taktika veikia. Tai atsitraukti negali, dėl to dabar nepripažins, kad klydo. Nes jeigu pripažintų, kad klydo, tai tuomet visi sakytų „Tai pataisykite“. O tu pataisyti negali, nes jei pataisai, tai atsitrauki, o tai atveria kelią Kinijai daryti nesąmones ir toliau. Tai čia tokia prapultis“, – paaiškino politikas.

Dar vienas konservatorius švelniai pasipiktino, jog Lietuva neturi jokio užnugario ir nebuvo paskaičiavusi, kad naudą viršytų potencialius kaštus. „Labai vidutiniškai vertinu. Aš pasakysiu paprastai: reikia atsakyti į kelis klausimus – ar tu turi užnugarį, ar esi paskaičiavęs naudą bei kaštus ir ar nauda viršys kaštus. Ar jums atrodo, kad mes paskaičiavę?“ – klausimu į klausimą atsakė politikas.

REKLAMA
REKLAMA

Ką padarė Lietuva?

Lietuva padarė keletą dalykų, kurie sunervino Kiniją, bet ne visi vienodai. Pirmiausia 2021 m. gegužės mėnesį mūsų šalis pasitraukė iš Kinijos anksčiau suburto formato „17+1“, kuriame dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos valstybės, iš kurių 12 priklausė Europos Sąjungai. Lietuvos argumentacija buvo gana aiški – Europos Sąjunga su Kinija turi bendrauti vienu balsu, o tokie formatai skaldo europinę vienybę ir yra naudingi tik Pekinui. Nors Lietuva pasekėjų nesulaukė, bet didesnių ginčų tai irgi nesukėlė.

Lietuvos Seimas gegužę taip pat priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Kinijos elgesį su musulmonų uigūrų mažuma Pekino politiką įvardindamas „nusikaltimais žmoniškumui“ ir „genocidu“. Kinijos Sindziango provincija išties tapo tikra žmonių perauklėjimo laboratorija: manoma, kad apie vienas milijonas uigūrų yra uždaryti perauklėjimo stovyklose, naudojami kaip nemokama darbo jėga, o moterys sterilizuojamos, kad nesusilauktų vaikų. Ši Lietuvos Seimo rezoliucija irgi iššaukė žodinį Kinijos susinervinimą, bet ne daugiau.

REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai, Lietuva liepos mėnesį pranešė Vilniuje atverianti Taivano vardo atstovybę. Tai ne ambasada, ji neturi diplomatinio statuso, bet atstovybės pavadinimas Lietuvoje yra kitoks nei visur kitur pasaulyje: kitose šalyse atstovybės turi Taipėjaus vardą pagal salos sostinės pavadinimą, o Lietuvoje – Taivano.

Kaip portalui tv3.lt paaiškino Vilniaus universitete kinų mandarinų kalbą dėstęs ir iš šios kalbos verčiantis mokslininkas dr. Vytis Silius, kinų mandarinų kalba atstovybės pavadinimas reiškia Taivano atstovybę, o ne Taivaniečių.

Tuo metu angliškas atstovybės terminas „Taiwanese“ gali būti interpretuojamas įvairiai: ir kaip Taivano, ir kaip Taivaniečių.

Taivano sąsiauris – pavojingiausia vieta pasaulyje

Taivano vardas Kinijai – tarsi raudonas skuduras buliui. Problema ta, kad oficialusis Pekinas Taivaną laiko savo dalimi. Galima sakyti, kad formaliai tai pripažįsta dauguma pasaulio valstybių. Net Lietuva yra užmezgusi oficialius diplomatinius santykius su Kinija, o ne Taivanu. Su sala oficialius diplomatinius santykius palaiko vos keliolika pasaulio valstybėlių.

REKLAMA
REKLAMA

Bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma šalis, turinti atskirą politinę, ekonominę ir teisinę sistemą. Taivanas, be kita ko, turi neformalias JAV saugumo garantijas, bet Kinija siekia prisijungti salą ir tikriausiai tai padarys iki 2049 m., kai bus švenčiamas Komunistų partijos pergalės pilietiniame kare šimtmetis. Savo intencijas Pekinas pademonstravo 2021 m. spalį į Taivano oro erdvę kaip perspėjimą pasiuntęs karinius orlaivius. „The Economist“ Taivano sąsiaurį pavadino pavojingiausia pasaulio vieta, nes čia gali susidurti dviejų branduolinių valstybių – Kinijos ir JAV – karinės pajėgos.

Taigi bet kuris Taivano žingsnis nepriklausomybės link (kad ir savo vardo atstovybės atidarymas Lietuvoje) Kinijai sukelia tokias pat reakcijas kaip kad smurto aukos apsisprendimas išsiskirti su smurtautoju. Smurto atvejais aukos išėjimas beveik visuomet sukelia didžiulį nekontroliuojamą pykčio protrūkį ir pavojų aukos gyvybei. JAV admirolas Philas Davidsonas kovo mėnesį taip pat Kongrese išsakė nuomonę, jog Kinija iki 2027 m. atakuos Taivaną, rašė „The Economist“.

REKLAMA
REKLAMA

Pekinas reagavo skausmingai

Žinant kontekstą, nenuostabu, jog Taivano vardo atstovybės durų atvėrimas Vilniuje sukėlė nekontroliuojamas Pekino reakcijas.

Pirmiausia, Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus, o Lietuvos ambasadorė irgi grįžo į Vilnių konsultacijoms.

Paskui iš Kinijos elektroninės muitinės deklaravimo sistemos mįslingai dingo Lietuvos pavadinimas, todėl Lietuvos verslininkai šioje šalyje negalėjo išmuitinti prekių. Po kurio laiko Lietuva į sistemas grįžo.

Kiek vėliau Kinija pareiškė ketinanti vienašališkai Lietuvos ambasadą Pekine pervadinti Reikalų patikėtinio biuru, tas pats padaryta su Kinijos ambasada Vilniuje. Lietuvos diplomatai grįžo į Vilnių ir esą dirba nuotoliu.

Tuomet Vokietijos ir Baltijos prekybos šalių rūmai atsiuntė laišką Lietuvos Vyriausybės nariams ir įspėjo, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje. Mat Pekinas ne tik neįsileidžia Lietuvos eksporto prekių, stabdo importą, bet ir spaudžia Europos įmones savo produkcijoje nenaudoti komponentų, kurių kilmės šalis yra Lietuva.  

REKLAMA
REKLAMA

Kinijos Komunistų partijos leidinys „Global Times“ neseniai pranešė, kad Pekinas gali įvesti oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.  

Reaguodama į Kinijos veiksmus Lietuvos užsienio reikalų ministerija sudarė darbo grupę, kuri turėtų sudėlioti, kokių veiksmų Lietuva privalo imtis siekdama atlaikyti Pekino spaudimą. Iš esmės institucijos renka iš verslo atstovų informaciją apie Kinijos taikomas priemones ir siekia Europos Komisijos bei JAV paramos. Taip pat nuskambėjo ketinimai skųstis Pasaulio prekybos organizacijai, bet tai būtų įmanoma tik įrodžius šios organizacijos taisyklėms prieštaraujantį Kinijos veikimą.

Portalas tv3.lt pasiteiravo Užsienio reikalų ministerijoje, ar Lietuva iš anksto įvertino potencialius nuostolius dėl pablogėjusių santykių su Kinija, įskaitant antrinius nuostolius, kai spaudimas taikomas ne tiesiogiai Lietuvai, bet per kitas partneres ar kitų šalių įmones.

„Užsienio reikalų ministerija analizavo ir vertino įvairias rizikas, kurios gali kilti po to, kai Vilniuje leidome veikti taivaniečių vardu pasivadinusiai ekonominei atstovybei. Ne vieną kartą esame patikinę Kiniją, kad Lietuva laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir tuo pačiu nori plėtoti kultūrinius ir ekonominius ryšius su tomis valstybėmis ir tais regionais, su kuriais, kaip suvereni valstybė, norime plėtoti“, – atsakė ministerija, atstovybę specifiškai vadindama „Taivaniečių“ vardu.

REKLAMA
REKLAMA

„Mums ir mūsų partneriams nekyla abejonių, kad aštri Kinijos reakcija, ribojant prekybą su Lietuva, pažeidžia tarptautinės prekybos taisykles ir pamina du pagrindinius Pasaulio prekybos organizacijos principus – nediskriminavimą ir skaidrumą. Užsienio reikalų ministerija nedelsdama kreipėsi į Europos Komisiją, kuri atsakinga už Europos Sąjungos prekybos politikos įgyvendinimą ir kalba visų Europos Sąjungos valstybių narių vardu, kad būtų panaudoti visi turimi Europos Sąjungos instrumentai šiam klausimui spręsti, įskaitant ir bylos kėlimą Pasaulio prekybos organizacijoje“, – pridūrė ministerija.

Bet Užsienio reikalų ministerija pripažįsta, kad tiksliai nežino, kokią ekonominę žalą patiria Lietuva, nes Kinijos valdžia neigia sistemišką lietuviškos produkcijos blokavimą, todėl visos reikalingos informacijos surinkimas apsunkėja.

„Šiuo metu kaupiame informaciją apie įmonių patiriamas problemas, kuri yra sisteminama ir teikiama Europos Komisijai“, – sako Užsienio reikalų ministerija.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausybė pritarė dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti produkciją į Kiniją. Vienos priemonės vertė siekia 6 mln. eurų, kita – 5 mln. eurų. Su Europos Komisija taip pat derinamas apyvartinių paskolų pagalbos priemonės paketas, kurio dydis turėtų siekti 130 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad viso to gali nepakakti.

Tikisi naudos iš santykių su Taivanu

Tačiau Lietuva bando šioje situacijoje „vartytis“ bandydama išpešti naudos iš santykių su Taivanu. Pasak Užsienio reikalų ministerijos, „Lietuva su Taivanu jau pradėjo kurti organiškus ir tvarius verslo santykius, išimtinai grįstus ekonomine logika“.

„Spalio pabaigoje Lietuvoje lankantis Taivano verslo delegacijai buvo pasirašyti šeši memorandumai, kuriais stiprinamas bendradarbiavimas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse. Po šios verslo misijos sukurta Lietuvos-Taivano puslaidininkių technologijų ekspertinė darbo grupė“, – pažymi ministerija.

REKLAMA
REKLAMA

„Taivanas taip pat įsipareigojo skirti Lietuvos universitetų studentams 20 stipendijų puslaidininkių technologijų studijoms Taivane. Realiai vertiname galimybę ateityje kartu su Taivanu atidaryti puslaidininkių gamyklą Lietuvoje“, – sako G. Landsbergio vadovaujama institucija.

Anot ministerijos, Taivanas jau suteikė leidimus Lietuvai eksportuoti kai kuriuos lietuviškus grūdus: „Tikimės, kad artimiausiu metu bus suteikti leidimai eksportuoti paukštieną, kiaulieną, jautieną, pieno produktus. Lietuvos įmones domina galimybė į Taivaną eksportuoti ekologiškus maisto produktus“.

Kaip taip negali atsitraukti? Ismeskit netikusi ministra, paskirkit kita, pakeiskit pavadinima - nusausit du zuikius ir nuraminsit drakona. Kinijoje visada taip buvo daroma: jei valdininkas privire koses, jam kertama galva, i jo vieta skiriamas teisingai galvojantis valdininkas. Jus pradziai bent koki istorini filma paziurekit, kad turetumet bendra supratima, kaip tokia milziniska imperija buvo valdoma. Niekas ten stipriai nera pasikeite, vadas tolygu imperatoriui, jo zodis istatymas, demokratija ju budui svetima.
gresia baudžiamoji byla dėl valstybės išdavimo savanaudiškais tikslais
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų