Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
parduotuvėje (nuotr. Fotodiena/Arnas Strumila)  (nuotr. Fotodiena.lt)

Dar praėjusiais metais Lietuvoje plačiai nuskambėjęs Vyriausybės projektas įvesti maisto kuponus, jau kovą bus pateiktas svarstyti Seimui. Tai, pasak valdančiųjų, padės kovoti su išpūstomis kainomis. Visgi, kol kas sumos, skiriamos būtiniausių maisto prekių krepšeliui nemažėja, o auga. 

12

Dar praėjusiais metais Lietuvoje plačiai nuskambėjęs Vyriausybės projektas įvesti maisto kuponus, jau kovą bus pateiktas svarstyti Seimui. Tai, pasak valdančiųjų, padės kovoti su išpūstomis kainomis. Visgi, kol kas sumos, skiriamos būtiniausių maisto prekių krepšeliui nemažėja, o auga. 

REKLAMA

Kaip skelbia pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt, po kurį laiką trukusio kainų stabilizavimo, o per didžiąsias metų šventes net pigimo tendencijų, vidutinio brangumo maisto krepšelio kainos grįžta į „pakilimo taką“. 

„Sumažinę pigiausių maisto produktų kainas prekybos tinklai pelno maržą galimai bando kompensuoti populiarių prekės ženklų prekių kainomis. Kainų skirtumas tarp prekybos centrų valdomų prekės ženklų ir gamintojų prekių ženklų pasidarė milžiniškas“, – sakė Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas.

REKLAMA

Pasak jo, priežastis ta, kad prekybos centrai pasididino gaunamą pelną perdirbėjų ar gamintojų sąskaita.

Šių metų sausį pirkinių krepšelis, kurį sudarė 20 populiarių ir gerai žinomų prekių ženklų produktai (t.y. makaronai, aliejus, cukrus, šokoladas, kava, arbata, duona, batonas, daktariška dešra, silkė, pienas, grietinė, kefyras, jogurtas, fermentinis sūris, varškė, sviestas, pomidorų sultys, alus, degtinė) pigiausiai kainavo 38,36 eurus. Tai antra pagal brangumą krepšelio kaina per pastaruosius dvejus tyrimo metus, brangiau už tokį pat pirkinių krepšelį lietuviai mokėjo tik praėjusių metų birželį – 38,62 eurus.

Pirmąjį naujųjų metų mėnesį už maistą lietuviai sumokėjo 1,8 proc. brangiau nei už atitinkamą krepšelį praėjusiais metais, kuris kainavo 37,68 eurus. O lyginant su 2018 m. gruodžio mėnesio pigiausių produktų krepšeliu, kuris kainavo 36,55 eurus, šiemet jis brango 5 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Pigiausią maisto krepšelį, kurį sudarė produktai mažiausiomis kainomis, buvo galima įsigyti parduotuvėse „Norfa“ (37,23 euro) ir „IKI“ (37,57 euro), brangiausiai – e-parduotuvėje „Barbora“ (39,21 euro) ir parduotuvėje „Rimi“ (39,58 euro).

O štai sausio mėnesį 32 prekes sudarantis pigiausiai kainuojančių produktų krepšelis kainavo 50,80 eurų, tai 0,7 proc. brangiau nei praeitų metų gruodžio pigiausių produktų vidutinis krepšelis, kuris buvo pasiekęs mažiausią kainą (50,47 euro) per pastaruosius dvejus tyrimo metus.

Šį pirkinių krepšelį sudaro pigiausi bananai, obuoliai, pomidorai, bulvės, ryžiai, makaronai, avižiniai dribsniai, saulėgrąžų aliejus, cukrus, šokoladas, kava, arbata, duona, batonas, kiaulienos kumpis be kaulo, malta kiauliena, viščiukų broilerių ketvirčiai, virta dešra, karštai rūkyta kiaulienos nugarinė be kaulo, kiaušiniai, šaldyta jūros lydeka, silkių filė, pienas, grietinė, kefyras, jogurtas, fermentinis sūris, varškė, sviestas, pomidorų sultys, alus, degtinė.

REKLAMA
REKLAMA

2019 metų sausio mėnesio vidutinis krepšelis buvo 6,4 proc. pigesnis nei 2018 metų sausio atitinkamas krepšelis, kai jis kainavo 54,25 Eur.

Pigiausių prekių krepšelis mažiausiai kainavo parduotuvėse „Norfa“ (47,31 euro) ir „Maxima“ (48,89 euro), brangiausiai tradiciškai – e-parduotuvėje „Barbora“ (55,67 euro).

Lietuviai eilinį kartą skundžiasi?

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad ES regione Lietuvos kainos – vienos žemiausių.

„Aišku, tas mūsų nedžiugina, kai šalia yra Lenkija, o joje kainų lygis dar gerokai žemesnis. Priežastys, kodėl Lenkijoje maistas pigesnis, yra kelios: pirma, mokestinės PVM lengvatos kai kuriems maisto produktams; antra, masto ekonomija dėl didžiulės rinkos, leidžianti maisto pridėtinės vertės grandinės žaidėjams optimizuoti procesus ir pasiūlyti patrauklesnes kainas; trečia, Lenkija vykdo savo pinigų politiką ir kainoms, kai kada palankios įtakos turi valiutos kurso svyravimai.

Lietuvoje maisto kainos išlieka vienos žemiausių Europos Sąjungoje. O stebint statistinio Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelio pokyčius, matoma, kad maistui skiriamų lėšų dalis palaipsniui mažėja“, – paaiškino vyriausioji „Luminor" banko analitikė Indrė Genytės-Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA

Eurostato kainų indekso duomenys rodo, kad nuo pernai metų vidurio Lietuvoje pastebimas lėtesnis nei vidutiniškai ES maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas. Taigi šiemet maisto kainos netgi šiek tiek mažesnės nei buvo stebėta prieš metus, pasakojo ekonomistė.

„Tokį rezultatą lėmė tam tikrų maisto produktų metinis pigimas: net 11 proc. mažiau nei prieš metus kainuoja vaisiai, 4 proc. atpigo kava, arbata, kakava, 2,5 proc. pigiau nei prieš metus kainuoja nealkoholiniai gėrimai ir cukrus bei saldumynai.

Be to, po dviženklio metinio šuolio 2017 m., pernai pieno ir pieno produktų kainų augimas išsikvėpė ir metų pabaigoje jos net buvo 1 proc. žemesnės nei prieš metus. Tačiau buvo ir kas per metus pabrango. Dėl sausros ir karščių nualinto derliaus, kilo daržovių ir grūdinių produktų kainos. Taipogi brango alkoholis ir žuvies produktai“, – patikino I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė sako, kad sugretinus maisto kainas su kitų ES valstybių, Lietuva lenkia tik Rumuniją, Lenkiją ir Bulgariją. Tačiau lyginant vidutines asmens išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams, statistika, pasak I. Genytės-Pikčienės, visiškai kitokia.

REKLAMA
REKLAMA

„Pagal išlaidas vartojimui esam didžiausi išlaidūnai tarp Baltijos šalių. Išlaidaujam daugiau nei taupom. Vidutiniškai išleidžiam tiek pat, kiek estai, nors uždirbam 38 proc. mažiau. Maistui išleidžiam tiek pat, kiek austrai ar vokiečiai, o tai – daugiau nei ES vidurkis“, – pabrėžė analitikė.

Netiki maisto kuponų sėkme

O artėjančią Vyriausybės kovą su kylančiomis kainomis, į pagalbą pasitelkiant „e-vaučerius“, I. Genytė-Pikčienė – kritikuoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų