Neįprasta Aušros rutina – kas vakarą keliauja maitinti išgelbėto bebriuko: „Mamos instinktas“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vairuotojai degalų traukia į Lenkiją: „Kodėl man piltis čia, jeigu ten gaunu geriau?“

Privatumo internete išvis nebeliks? Europos politikai siekia sekti visus žmonių susirašinėjimus

Stichijos atima iš lietuvių dar vieną skanėstą – išgyvenusių obuolių kaina bus „auksinė“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. 

17 valanda ir Vilkaviškio rajono, Lauckaimio kaimo gyventoja Aušra eina maitinti savo augintinio. Kibirėlyje – agurkai, žuvų pašaras. 

Kartais Aušros globotinis jau laukia pavakarių, bet dažniausiai tenka jį prisišaukti. 

Maždaug dvejų metų bebriukas Šleivas – toks bebro vardas – nepraleidžia nė vieno susitikimo su savo globėja. Šleivukas puikiai žino, kad jo laukia puota, tad smalsiai uosto orą, ką šį kartą Aušra atnešė pavakariams. Bananas – vienas mėgstamiausių bebriuko užkandžių. 

Maždaug prieš pusantrų metų Aušros vyras nuosavame tvenkinyje pastebėjo delno dydžio bebriuką. Tokio amžiaus mažylį dar turėjo globoti tėvai, tačiau suaugusių bebrų nesimatė – gal sumedžiojo medžiotojai, svarsto Aušra. Jai pagailo mažylio ir nutarė išgelbėti gyvybę. 

„Mamos instinktas. Kaip žmogus savo vaikus maitini, taip ir tą gyvūną norisi pašerti. Nes jis vargšelis alkanutis, mažytis, o dar jų tas toks balsas – jie kaip maži vaikai taip kniurkia, labai graudžiai“, – sakė Aušra. 

Apetitu Šleivukas nesiskundžia. Garsiai čepsėdamas sukirto bananą, mėgsta virtas bulves ir peraugusių agurkų minkštimą. 

Globėjai pavėlavus, jos ieško pats

Aušra sako, kad kai ji šalia, bebriukas nebijo ir svetimų žmonių. Tačiau vargu ar kam kitam pavyktų jį prisišaukti. Moteris mano, kad Šleivukas pažįsta balsą, ja pasitiki.  

Neįprastas augintinis, kad ir laukinis, reikalauja daug dėmesio ir laiko. Aušra turi pas bebriuką ateiti kiekvieną vakarą, 17 valandą. Kai sykį pavėlavo, rado nugraužtą vyšnią. Ne kartą sutiko savo augintinį pakeliui, kai šis moters nesulaukė lygiai penktą. 

„Kai pradėjome šerti, ta penkta valanda, pas mus, ūkininkus, yra tokia laisvesnė. Būna, kad pavėluoju, tai jau randu ten pievelėje, lyg jau ieškotų, lauktų“, – pasakojo Aušra. 

Moteris sako suprantanti, kad laukinis gyvūnas be žmogaus globos dabar jau sunkiai galbūt išgyvens. Tačiau tikisi, kad Šleivukas suaugs, susiras antrą pusę ir sukurs šeimą. Šį tvenkinį žmonės jau užleido bebriukui, o šis čia tvarkosi kaip ir dera bebrui – turi išsikasęs kelis urvus, kur, kaip moteris sako, įsirengė net kelis kambarius. 

„Tiesa, nors moteris bebriuką pavadino vyriškos lyties vardu, iki šiol nežino – čia patinas ar patelė. Esą nustatyti bebrų lytį nėra paprasta. Ketverių metų bebras laikomas subrendusiu ir pasiruošusiu poruotis, tuomet ir pamatysime, mano globėja. 

Tai ne pirmas Aušros išgelbėtas bebriukas. Anksčiau vyras parvežė smarkiai sužeistą gyvūną. Moteris kelis mėnesius gydė ir tvarte jį slaugė, o kai pasveiko, išleido prie vandens telkinio. Jis netoli Aušros namų, tad moteris stebėjo jo gyvenimą. Bebras esą sėkmingai sukūrė šeimą ir nugyveno ilgą gyvenimą. 

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.   

Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia: