Nausėda pasakė, kokią Lietuvą norėtų palikti po savo kadencijos

Ne paslaptis, kad sklandžiam prezidento darbui padeda politinis palaikymas Seime. Tačiau būtent jo prezidentas Gitanas Nausėda ir neturi, nes parlamente nėra nė vienos politinės jėgos, kuri deklaruotų visapusišką palaikymą prezidentui. Tačiau G. Nausėda to nelaiko trūkumu ir teigia, kad jam nebūtina sukurti savo partiją, kad užtikrintų sėkmingą darbą.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojų dėmesiui – žurnalisto Vladimiro Laučiaus interviu su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apie jo vidaus politikos viziją bei siekį Lietuvoje sukurti gerovės valstybę.

Kokią valstybę norėtumėte palikti po savo galbūt vienos, o galbūt ir dviejų kadencijų? Kas joje turėtų būti kitaip nei šiandien?

Gal skambės šiek tiek paradoksaliai, bet norėčiau palikti kitokią atmosferą visuomenėje. Tai tikrai nėra lengva. Ypač dabartinėje susipriešinimo ir netgi dirbtinio supriešinimo fazėje kalbėti apie tolimas vizijas yra nedėkingas dalykas. Bet tiek asmeniškai, tiek savo visu profesiniu keliu stengiuosi parodyti, kad galima pasiekti savo tikslų nebūtinai sumindant kažką pakeliui, kažką pažeminant arba ant kažko užlipant.

Tai šiandien aš manau, kad mums reikia pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų daugiau susikalbėjimo, daugiau santarvės. Tai jokiu būdu neeliminuoja politinės kovos, nes, kol esame gyvi, turėsime skirtingus požiūrius į daugybę klausimų. Galime konfliktuoti, netgi karštai kritikuoti vienas kitą, bet galiausiai visi turime susitarti, kad ta kritika ar diskusijos yra vardan kažkokio tikslo.

(103 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nausėdos priesaika Seime

Norėčiau matyti žalią, taikią ir gerovėje gyvenančią Lietuvą. Žalią – tiesiogine to žodžio prasme. Nenorėčiau, kad gyventume iškirstoje dykvietėje, norėčiau, kad mūsų miestuose būtų daugiau žaliųjų plotų. Nemanau, kad visais atvejais kirsti seną medį yra teisingas sprendimas, vietoj jo pasodinant kažkokį viešųjų pirkimų būdu pirktą sodinuką, kuris čia pat nudžiūva.

REKLAMA

Kaip tikitės pasiekti savo tikslų, pavyzdžiui, vidaus politikoje?

Aš ir dabar esu įsitikinęs, kad galima dirbti su konkrečiomis partijomis ir žmonėmis, kurie susitapatina ne su manimi, o su gerovės valstybės idėja. Aš matau, kad kai kurie Seimo nariai arba dalyvaujantys Seimo rinkimuose naudojasi gerovės valstybės vėliava, kartais mano atvaizdais. Taip pat atsiranda frakcijos su tokiais pavadinimais, partijų lyderių retorika kalbose, kad gerovės valstybės vizija yra siektina.

Tai sukuria gerą pagrindą kalbėtis ir konkretesniais dalykais, kokiomis priemonėmis tą gerovės valstybę mes galime įgyvendinti. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad įgyvendinti gerovės valstybės viziją nėra būtina, kad iki 2020 metų rudens atsirastų Nausėdos partija. Pirmiausiai, sutarkime dėl to, kad gerovės valstybė šiandien yra Lietuvos prioritetas, tada man bus lengva dirbti ir su dešiniaisiais, ir su kairiaisiais, nes turėsime labai aiškų pagrindą, dėl ko mes priimame sprendimus.

Dabar Seime neturite paramos, nė viena iš partijų jūsų nekėlė, nesijaučia jums įsipareigojusi arba kaip nors idėjiškai jums artima. Kaip išspręsite šitą problemą?

Tokios partijos, kuri sakytų, kad mes esame jos partija, nebuvo ir Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpiu. Man visai nereikia, kad kažkokia partija sakytų remianti Nausėdą. Man svarbu, kad partijos sakytų remiančios gerovės valstybės viziją ir priemones. Jeigu to mes pasieksime, man asmeniškai parama nereikalinga.

Aš vertinsiu jų indėlį į gerovės valstybės kūrimą pagal jų priimamus sprendimus. Jei pavyks juos padaryti, man visos partijos, kurioms pavyks įgyvendinti šį tikslą, bus geros. Jei nepavyks to padaryti, na ką gi, tada sakysime visuomenei – viena deklaruojame, kita darome.

Štai ir dabar, ruošdamiesi Seimo rudens sesijai, mes labai konkrečiai tariamės su tomis partijomis, kurios šiuo metu sudaro valdančiąją koaliciją. Mes dirbame su Vyriausybe, deriname savo pozicijas, yra kai kurių nuomonių išsiskyrimo, yra galbūt ir nuomonių panašumo. Tolesnių derybų metu, man atrodo, pasieksime to, kad šitie įstatymų projektai pasieks Seimą ir ten bus svarstomi.

REKLAMA

Aš gal tai vadinčiau normaliu prezidento institucijos, Vyriausybės ir Seimo bendravimu, o ne a priori ieškojimo, kad štai jūs būsite mano partija, mane remiantys visomis aplinkybėmis. Net nenorėčiau, kad būtų besąlygiškai įsipareigojusios partijos, kurios remtų viską – ir tai, ką pozityvaus ar negatyvaus siūlytume. Nemanau, kad tai būtų teisinga.

Ar savo biografijoje turite ką nors bendro su krikščioniškąja demokratija?

Praktiškąja to žodžio prasme aš niekada nebuvau artimas tai politinei srovei, kurią vadintume krikščioniškąja demokratija. Istoriškai man, be abejo, buvo labai įdomu, kokį kelią nuėjo Lietuvos krikščionių demokratų partija nuo pat pirmųjų nepriklausomybės sukūrimo metų. Visko ten buvo – ir tokių dalykų, kuriuos gali sveikinti, ir nelabai sveikintinų dalykų.

Bet turbūt mes negalime painioti krikščionybės kaip tam tikro tikėjimo formos ir partinės krikščioniškosios demokratijos ideologijos, nes politika arba praktinė politika kartais labai toli nutolsta nuo filosofinio pagrindo.

O jeigu atsirastų tokia partija, ar kaip nors išreikštumėte savo poziciją jos atsiradimui?

Neketinu kaip prezidentas teikti prioriteto nė vienai partijai. Jeigu ta partija atsirastų kaip dar viena svari, rimta alternatyva šiuo metu esančioms partijoms, aš pasisakau už konkurenciją visose gyvenimo srityse, nes tai leidžia judėti į priekį.

Jeigu tokia partija atsirastų, ji tiesiog užimtų sau deramą vietą, bet toks ir būtų mano ryšys su ja. Neketinu jos kažkaip inspiruoti arba stengtis paimti po savo globos sparnu.

Kaip kalbama apie gerovės valstybę, dažniausiai akcentuojami mokesčiai, pajamos, pirkimai, išmokos. Ar tikri piniginiai santykiai yra svarbiausia gerovės valstybės vizijos dalis?

Manau, kad tai yra svarbi vizijos dalis. Vien tiktai kalbėti apie kažkokias nematerialias arba kultūrines gerovės valstybės formas tuo metu, kai daugeliui žmonių gurgia skrandžiai ir nėra už ką pavalgyti, būtų nelabai atsakinga. Bet suprimityvinti gerovės klausimą vien tik į materialinius ir finansinius dalykus tikrai būtų neteisinga.

REKLAMA

Man gerovės valstybės yra ne tik gerovės absoliučiai daugumai šalies piliečių, bet ir tarpusavio santykiai, konfliktų sprendimo mechanizmai. Tam tikri savireguliacijos principai, kurie leidžia visuomenei spręsti problemas taikiai, o ne einant į gatves ir mėtant vienas į kitą akmenimis.

Ačiū už pokalbį.

Portalas tv3.lt jau dalinosi interviu su G. Nausėda apie tai, kaip pasikeitė jo asmeninis gyvenimas tapus prezidentu.


Rašyti komentarą...
A
Asilas
2019-09-19 08:59:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar tu bent skaitei tekstą? Nenori jis jokio posto palikti.
Atsakyti
0

L
Linkėjimai
2019-09-19 13:03:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laikas parodys, bet man per visą nepriklausomybės laikotarpį tai yra pirmas prežidentas kuriuo aš tikiu, linkiu ištvermės ir stiprybės
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų