„Ponia Mikulėnienė iš tikrųjų yra gana patyrusi politikė, nors ir jauna. Ji galėtų būti tarp kandidatų ir tai, be kita ko, būtų ir politinės atsakomybės prisiėmimas, palyginti su tais kitais variantais, kurie gal būtų alternatyvūs, kai mes ieškotume ministro iš ministerijos gelmių. Na, mes turėjome jau tokį variantą visai neseniai, šis variantas nepasiteisino ir tai reikia atvirai pripažinti“, – trečiadienį LRT televizijai tvirtino prezidentas.
ELTA primena, kad prieš savaitę G. Nausėda nurodė, jog premjerė Ingrida Šimonytė jam pateikė dvi kandidatūras švietimo, mokslo ir sporto ministro postui užimti.
Tiesa, praėjusią savaitę ministrė pirmininkė taip pat neoficialiai užsiminė, kad tarp galimų kandidatų matytų konservatorę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Kaip skelbta anksčiau, kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas.
Laikinai vadovauti ministerijai pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei. Visgi, tęsiantis skandalui dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, iš ministrės pareigų ji pasitraukė.
Savo ruožtu prezidentas praėjusią savaitę vylėsi, kad sutarimas su premjere dėl švietimo ministro kandidatūros bus kelių savaičių perspektyvoje. Visgi, pasak jo, naujasis ministerijos vadovas greičiausiai bus tvirtinamas liepos mėnesį, kai spręsis ir Vyriausybės įgaliojimų klausimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- konservatoriaus Dainiaus Kreivio dėl „Ignitis“ privatizavimo ir naudos iš akcijų nedeklaravimo;
- konservatorės finansų ministrės Gintarės Skaistės ir liberalų kultūros ministro Simono Kairio, įsivėlusių į „čekiukų“ skandalą;
- „laisvietės“ Aušrinės Armonaitės, kurios artimi draugai užėmė svarbias pareigas valstybės įmonėse;
- konservatorės Agnės Bilotaitės dėl „auksinių“ namelių pabėgėliams, kurie valstybei kainavo kelis kartus brangiau, nei siūloma rinkoje;
- krašto apsaugos sistemoje iki šiol tvyro korupcijos rizika, apie kurią kalbėjo atsistatydinęs ministras Arvydas Anušauskas, „MG Baltic“ korupcinės bylos šešėlio neatsikratė ir naujasis ministras Laurynas Kasčiūnas;
- aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo, kuris ne kartą buvo patekęs į STT akiratį, buvo kaltinamas pataikavimu medienos pramonės lobistams;
- Gabrieliaus Landsbergio, kuris būdamas konservatorių partijos vadovu, Seime rūpinosi savo šeimos verslo gerove – abejotini ryšiai su pensijų fondais, beveik už dyką iš jų gautas sklypas prestižiniame Vilniaus rajone. Gabrielius Landsbergis buvo minimas ir politinės korupcijos byloje, kuomet susitikinėjo su daug ir didelių interesų turinčio kito verslo vienu iš vadovų.
Aš labai tikiuosi, kad Prezidentas netoleruos politinės korupcijos Vyriausybėje ir Seime, taip pat nelaimins kandidatu į Europos Komisijos komisarus partijos, kuri klimpsta korupcijos skandaluose, vadovo, kas reikštų, kad ne tik Lietuvai, bet ir Europos Komisijai būtų padaryta reputacinė žala.
Susikompromitavusi, skandalų krečiama valdančiųjų Vyriausybė ir Seimo dauguma prarado bet kokią moralinę teisę teikti savo kandidatūrą į Europos komisaro poziciją.
