radvilė morkūnaitė-mikulėnienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė penktadienį paskelbtus devynių paskutinių brandos egzaminų rezultatus vadina labai gerais ir viliasi, kad daugiau abiturientų rinksis laikyti užsienio kalbas. „Gavome paskutiniųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir džiugu, kad tie rezultatai yra labai geri. Visi – virš 95 proc. išlaikymas“, – žurnalistams Vilniuje teigė ministrė.

Daliai mažųjų gimnazijų pateikus peticiją dėl reikalavimo turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neketina nuleisti numatytos vienuoliktokų skaičiaus kartelės. Pasak jos, dalyje šių mokyklų mokiniams nėra užtikrinamas visų privalomųjų dalykų pasirinkimas. „Pirmiausia visų bendras tikslas turėtų būti, kad moksleiviams būtų užtikrintas kokybiškas ugdymas.

Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministre paskirta Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako suprantanti tėvų, kurių vaikai dar negavo mokyklos, nerimą. Visgi, anot jos, sostinės savivaldybė yra įsipareigojusi kiekvienam moksleiviui surasti ugdymo vietą. „Kaip ir kiekvienais metais kiekvienam vaikui būdavo surandama ugdymo įstaiga, taip turės būti ir šiemet. Tai yra savivaldybės atsakomybės klausimas“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius bei tikėtis politinės atsakomybės. Tuo metu kalbėdama apie konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio vengimą atsakyti, ar jis matytų save eurokomisaro pareigose, politikė tikino suprantanti, kodėl užsienio reikalų ministras laikosi tokios pozicijos.

Vykstant Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo konkursui, kuriame dalyvauja keliasdešimt pretendentų, naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad šią įstaigą reikia stiprinti, tačiau artimiausiu metu vadovas atrinktas nebus. „Vertinu darbą šitoje ministerijoje ir požiūrį į visus šito lauko dalyvius, kad turime žiūrėti su didesniu jautrumu ir didesne atida.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ar naujoji ministrė sugebės atliepti mokytojų ir mokinių lūkesčius? Pokalbis su R. Morkūnaite-Mikulėniene – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ketvirtadienį Seime prisiekė naujieji ministrai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Vytautas Šilinskas. Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretus, kuriais paskyrė dabartinę konservatorių frakcijos Seime seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovu paskyrė iki šiol viceministro pareigas ėjusį V. Šilinską.

Kandidatė į švietimo ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad jau rugsėjį pedagogams algos galėtų kilti ne žadėtus 10 proc., o kiek daugiau nei 15 proc. „Nepaisant to, kad sutarta su profsąjungomis, su didžiąja profsąjungų dalimi buvo dėl augimo 10 + 10 per šituos metus. Tačiau, žinant tą savo įsipareigojimą iki 130 proc. (vidutinio darbo užmokesčio – ELTA) ir esant palankesnėms aplinkybėms, tas didėjimas bus rugsėjį ne 10 proc., o jau 15,5 proc.

Su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį susitikusi kandidatė į švietimo ministres Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako problemas šiame sektoriuje su šalies vadovu matanti vienodai, o pokalbį vertinanti kaip konstruktyvų. „Iššūkius ir problemas matome vienodai. Gali skirtis požiūris, kaip jas spręsti, bet pokalbis buvo ilgas ir aš jį vertinu kaip turiningą ir konstruktyvų“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su pretendentais į švietimo, mokslo ir sporto bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus. Penktadienį Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė naujų ministrų kandidatūras – švietimo ministre siūloma skirti konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu siūlomas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas.

Prasidedant ilgajam savaitgaliui lietuviai jau šluoja parduotuves. Mažosiomis Kalėdomis prekybininkų vadinamoje šventėje karaliaus šašlykai. Jonams ir Janinoms dovanų žmonės perka šakočius. Pasak prekybininkų, per Jonines penktadaliu išauga alkoholio pardavimai, o nealkoholinių gėrimų – dar daugiau, maža to, taupyti tautiečiai nežada. O švęsti planuoja gamtoje – didesnes sodybas išgraibstė dar prieš 3 mėnesius.

Premjerei pateikus Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės bei Vytauto Šilinsko kandidatūras į švietimo ir socialinės apsaugos ministrus, parlamento opozicija būsimiems Vyriausybės nariams didelių lūkesčių nekelia. Anot politikų – šiais paskyrimais siekiama „užkamšyti skyles“. Todėl likus vos keliems mėnesiams šios Vyriausybės kadencijos, svarbiausia, pasak mažumos atstovų, jog nauji ministrai nesukeltų didesnių problemų. „Pavardės, kaip žmonės sako, tam, kad užkamšytų skyles.

Kandidate į švietimo, mokslo ir sporto ministrus teikiama Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina reformų ministerijoje neketinanti imtis. Pasak jos, esminis tikslas pasiruošti naujiems mokslo metams ir išspręsti iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria ministerija. „Kadangi belikę keli mėnesiai, tikrai kažkokių reformų jau nenusimato. Pagrindinis tikslas yra pasiruošti naujiems mokslo metams, vyksta pasirengimas dėl metodinės medžiagos ruošimo.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė teikia prezidentui naujų ministrų kandidatūras – švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma skirti konservatorių frakcijos Seime seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovu siūlomas dabartinis viceministras Vytautas Šilinskas. „Ir Radvilė, ir Vytautas yra politinės komandos, įgyvendinusios šios kadencijos pokyčius, nariai ir aktyvūs dalyviai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad ne vienerius metus politikoje dalyvaujanti konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų būti įvardijama tarp kandidatų į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovo postą. „Ponia Mikulėnienė iš tikrųjų yra gana patyrusi politikė, nors ir jauna.

Opozicijos atstovai skeptiškai vertina galimybę Seimo konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei užimti švietimo ministro postą. Pasak jų, politikė neturi šioms pareigoms reikalingos darbo patirties ir nėra įsigilinusi į švietimo bendruomenei kylančias problemas. Todėl, jų įsitikinimu, konservatorei eiti ministrės pareigas eiti būtų labai sudėtinga.

Konservatorių frakcijos seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad esant poreikiui prisiimtų atsakomybę ir taptų švietimo, mokslo ir sporto ministre. Šią galimybę politikė tikina su premjere aptarusi po buvusio ministerijos vadovo Gintauto Jakšto atsistatydinimo. „Esame su premjere kalbėję, ji man užsiminė apie tokį galimą siūlymą. Tai aš esu komandos žmogus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė galėtų tapti švietimo, mokslo ir sporto ministre, iš šio posto trečiadienį pasitraukus laikinai šias pareigas ėjusiai Monikai Navickienei. „Galėtų, bet aš šiandien šių dalykų neplanuočiau komentuoti“, – Seime sakė I. Šimonytė, žurnalistų paklausta, ar minėtą postą galėtų užimti dabartinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad partija iš pareigų pasitraukusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei neturi jokių priekaištų. „Ministrės sprendimas yra drąsus. Priimtas toks sprendimas, nors jai kaip ministrei, kaip politikei nei aš, nei mūsų politinė bendruomenė neturi jokių priekaištų.

Į skandalą įsivėlusiam Seimo nariui Justui Džiugeliui suspendavus savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose, konservatorių frakcijos parlamente seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad tai – netikėtas kolegos sprendimas. Politikė pažymi, kad frakcija tarsis, ką reikės deleguoti į Socialinės apsaugos ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkus. „Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlys Justui Džiugeliui dėl ryšių su lošimų verslo lobistu trauktis iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigų.

Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažįsta, kad gali kilti abejonių dėl kolegos Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo. Todėl, teigia politikė, frakcijos nariui ji siūlys kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. „Kol kas nesu išsamiai susipažinusi. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad gali būti netikslumų sąskaitose, jose esančiose formuluotėse.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šios kadencijos Seimui nepavyktų prijungti parlamentinių išlaidų prie atlyginimo, nes  tokie pasikeitimai nėra numatyti biudžete.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Trečiadienį vyks Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdis, kuriame ketinama pristatyti praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi, pasak komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, šis posėdis bus beprecedentis, nes Prezidentūrai sulaužius visus reglamentus ir į EVT išlydėjus šalies vadovą Gitaną Nausėdą be užsienio reikalų viceministro, lieka neaišku, kaip parlamentarams bus pateikta ataskaita. „Tai sunkus klausimas.

Parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad dėl sunkiai paaiškinamų Prezidentūros sprendimų ateinantį trečiadienį laukia precedento neturintis jos pirmininkaujamo Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdis. Kaip numatyta parlamento darbotvarkėje, trečiadienį ERK nariai turėtų išklausyti ataskaitą apie praėjusią savaitę vykusį neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Baltijos šalių nesutarimų dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ neliko, teigia Seimo Europos komiteto pirmininkė. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad projekto svarba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertinama vienodai.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Prezidentūros pareiškimus, esą Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) kišimasis į ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimą gali būti vertinamas kaip spaudimas šalies vadovui ir Vyriausybei, vadina antikonstituciniais.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnė sako, kad vertinant saugumo paveikslą, Lietuva turi dėti dar daugiau pastangų savo apginamumui.  Pasak Radvilės Morkūnaitės-Milulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.   „Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių.

Dėl Kaliningrade, priešais Lietuvos konsulatą pastatyto paminklo generalgubernatoriui Michailui Muravjovui-Korikui bei su Lietuvos istorija susijusių paminklų niekinimo, Rusijai rengiamas pareiškimas, sako Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.  „Mano žiniomis, planuojamas pareiškimas.

Vakar nuskambėjo skaudi žinia apie garsaus Lietuvos muziejininko, humanitarinių mokslų daktaro, Seimo narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės tėvo Eligijaus Juvencijaus Morkūno netektį. Išgirdę šią liūdną naujieną gedintys kolegos skyrė užuojautos žodžius.

Seimas pradėjo naują rudens sesiją, netrukus pasipils ir kandidatai prezidento rinkimuose. Apie tai, ar iš politikų gyventojams reikėtų tikėtis realių darbų, ar prasidėsiančio rinkiminio šou naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, rinksis į suvažiavimą paminėti partijos įkūrimo 30-metį ir aptarti politinių aktualijų. „Šiemet mūsų partija švenčia įkūrimo 30-metį.

Prasideda naujas politinis sezonas. Sekmadienį Seimas pradeda naują rudens sesiją, netrukus pasipils ir kandidatai prezidento rinkimuose. Ko gyventojai turėtų laukti iš politikų – realių darbų ar prasidėsiančio rinkiminio šou? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Gegužės 27-ąją pranešta apie muzikologės, LMTA docentės, TV laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės (1951-2023) mirtį. Žinomos moters gyvybė užgeso šįryt ligoninėje, kur moteris buvo gydoma nuo kovo 19-osios. Moters kolegos, bendražygiai netekties akimirką velionės artimiesiems reiškė užuojautą, dalijosi prisiminimais.  Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Z. Kelmickaitė prisimins kaip energijos, idėjų, emocijų ir darbų ugnikalnį.

Konservatorių partijos prezidiumas palaikymą švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei išreiškė remdamasis vieša informacija bei pasikliaudamas jos pačios pateiktais paaiškinimais, sako frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Mes pasitikime ministrės žodžiu, aš tikiuosi, kad tos ataskaitos parodys, kokiems dalykams buvo leidžiami tie pinigai“, – BNS penktadienį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Valdantieji sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams, koalicijos partnerių palaikymas šiam sprendimui yra, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Taip“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė ji, paklausta, ar turi palaikymą koalicijoje atmesti veto.

Seimo narys Mykolas Majauskas atsisako Seimo nario mandato ir grįžta į privatų verslą. M. Majauskas žadėjo, kad į politika nebegrįš ir nedalyvaus kitais metais vyksiančiuose rinkimuose.  „Per daugiau nei 10 metų politikoje daug išmokau, daug sužinojau, turėjau galimybę prisidėti prie svarbių Lietuvai darbų ir esu už tai labai dėkingas. Dabar verčiu naują puslapį ir imsiuosi naujų iššūkių“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Majauskas.

Po savivaldos rinkimų, konservatorių partijos viduje prasidėjo nesutarimai. Nors partijos vadovybė viešai džiaugiasi iškovotu Vilniaus mero postu, tačiau skaudūs pralaimėjimai regionuose sukėlė vidines diskusijas – kokiu keliu eina partija. Partijai vadovaujantis liberalusis konservatorių flangas sulaukė priekaištų iš krikdemiškojo sparno ir regioninių skyrių, kai kurie puse lūpų net kalba, kad Landsbergiui po tokių rinkimų metas trauktis iš pirmininko posto.

Partijų gretose po savivaldos rinkimų labiausiai džiūgauja socdemai, po ilgos pertraukos nušluostę nosis konkurentams. Socdemų pirmininkė Blinkevičiūtė horizonte jau sako įžiūrinti pergalę ir Seimo rinkimuose. O konservatorių stovykloje po pralaimėjimo rinkimuose – kaltų ieškojimas, esą nesėkmę lėmė liberalų draugystė. Tiesa, politologai pabrėžia pirmininko Landsbergio atsakomybę. Užtat neblogi Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir demokratų rezultatai.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Iki šiol dėl Bartoševičiaus skandalo blaškęsi konservatoriai, panašu, kad priėmė strateginį sprendimą užgniaužti tyrimus ir pereiti į puolimą. Anot ekspertų, tai įrodo vakarykštė akivaizdžiai irzli Landsbergio kalba. Tik tai šiek tiek prasilenkia su prieš rinkimus deklaruotais pažadais.

Naujienų portalas tęsia straipsnių ciklą, kuriame kūno kalbos ekspertė, veidotyrininkė Laura Šukienė apžvelgia garsių politikų bei visuomenės veikėjų veidus ir atskleidžia įdomiausias detales. Šį kartą dėmesys Seimo narei, Seimo konservatorių frakcijos seniūnei Radvilei Morkūnaitei- Mikulėnienei.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino lemtingąjį penktadienį, kai Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo, skambinusi jam į Čilę. Tai iš karto pakurstė opozicijos kalbas, jog ji ir yra ta, kuri perspėjo tuometį frakcijos narį dėl jam gresiančių kaltinimų ir galbūt paragino kuo skubiau trauktis. Pati konservatorių frakcijos seniūnė tą neigia, sako kalbėjusi tik apie Bartoševičiaus pasitraukimą, bet ne apie bylą.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako Kristijono Bartoševičiaus žinutę apie planuojamą pasitraukimą iš Seimo gavusi per šifruotų pokalbių programėlę. Anot politikės, dėl to ji susisiekė su buvusiu kolega, tačiau pati žinutė neišliko.