„Sveiki, kandidatai. Aš negaliu balsuoti, bet man rūpi mano ir šalies ateitis. Kaip manote, kokių įgūdžių reikės Lietuvos jaunimui ateityje ir kokius turėjote jūs, kai baigėte mokyklą? Gal ko nors trūko?“ – paklausė šeštokė Adelija Auglytė iš Ukmergės.
G. Nausėda tikino turėjęs labai gerų mokytojų ir nors ne visų darbas tenkino, prezidento teigimu, „niekada niekas neužmušė noro mokytis“.
„Aš supratau, kad patinka man tai ar ne, aš turėsiu nugalėti savyje kirbantį tinginį ir vis tiek turėsiu mokytis iš naujo“, – Daukanto aikštėje kalbėjo jis.
Įvardijo, kokių įgūdžių reikės ateityje
1987 m. mokyklą pabaigęs G. Nausėda prisiminė, kad gilinti žinias turėjo nuolat, o kaip keičiantis santvarkoms kaip ekonomistas turėjo iš esmės persikvalifikuoti. Tačiau šiandieniniam jaunimui, anot prezidento, atnaujinti žinias reikės dar sparčiau.
„Šiandieniniam jaunimui, be abejo, reikės pirmiausia suprasti, kad visą gyvenimą mokysitės ir, skirtingai nuo mūsų kartos, persimokyti teks dar gerokai sparčiau, nes ir technologijos, ir žinios dar sparčiau sensta. Norint spėti su gyvenimu ir likti konkurencingu darbo rinkoje, reikės iš savęs pareikalauti maksimumo. Taigi lankstumas ir vidinė kibirkštis nuolat mokytis neatslikti nuo žinių traukinio“, – svarbiausius ateities įgūdžius įvardijo G. Nausėda.
I. Šimonytė savo mokytojus taip pat prisiminė geru žodžiu.
„Aš manau, kad mano mokytojai manyje suformavo supratimą, kad mokymasis yra ir darbas. Tai reiškia, jam riekia skirti ir laiko, ir dėmesio. Įgūdis mokytis ir tą vertinant kaip veiklą, o ne kad padariau namų darbus, išėjau ir pamiršau. Tas yra labai svarbu, nes aš mokausi visą gyvenimą ir toliau. Mokausi kalbų, kitų naujų dalykų“, – kalbėjo premjerė.
Kandidatės teigimu, tai išliks aktualu ir ateities kartoms.
„Tu niekada nežinai, kur bus Adelija, kai ji pabaigs mokyklą, kokios bus technologijos, kuo tada naudosimės, ko bus „paserviravęs“ dirbtinis intelektas“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatės manymu, ateityje svarbiausi įgūdžiai bus šie: gebėjimas mokytis ir priimti tai kaip tam tikrą rutiną, kritinis mąstymas, gebėjimas kelti klausimus.
Penktokas Arnas patikrino kandidatų žinias apie Europos dieną
Dar vieną klausimą uždavė penktokas Arnas Strimaitis. Kandidatai galėjo pasijusti it „Tūkstantmečio vaikų“ žaidime, mat jaunuolis kaip tikras mokytojas patikrino jų žinias apie Europos dieną.
„Sveiki, kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Jūs esate patys stipriausi, nes nugalėjote pirmajame rinkimų ture, bet aš noriu patikrinti jūsų žinias. Ar jūs tikrai tokie kieti? Aš esu gimęs gegužės 9 dieną, Europos dieną. Ar jūs žinote, kada buvo pradėta švęsti Europos diena ir kodėl dabar ją švenčiame gegužės 9 d.?“ – klausė Arnas.
„Švenčiame (Prancūzijos užsienio reikalų ministro Roberto – red. past.) Šumano pasakymą apie Europos būtinybę vienytis ir atitinkamą deklaraciją“, – atsakė I. Šimonytė.
Debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis patvirtino, kad atsakymas yra teisingas. 1950 m. gegužės 9 d. pasakytoje kalboje R. Šumanas pasiūlė įvesti bendrą anglių ir plieno, svarbiausių medžiagų ginkluotės pramonėje, gamybos kontrolę. Ši diena laikoma Europos integracijos projekto, dabar žinomo kaip Europos Sąjunga, pradžia.
