„Lietuva tikrai yra pasirengusi techniniu lygiu bendradarbiauti, ieškoti sprendimo būdų. Šantažui mes nepasiduosime, tačiau tikrai nebūsime užsikimšę ausų ir užsidarę durų“, – antradienį Šilalės rajone žurnalistams teigė šalies vadovas.
„Tai yra techninio lygio klausimai, kuriuos puikiausiai gali išspręsti sienos apsaugos tarnybos vienoje ir kitoje pusėje, ir nereikia to dirbtinio mėginimo eskaluoti bei perkelti klausimo sprendimą į politinį lygį“, – teigė G. Nausėda.
Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota.
Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo praėjusio ketvirtadienio vidurnakčio, tačiau Minsko režimas iš šalies neišleidžia lietuviškų vilkikų.
Lapkričio pradžioje, kai pasienio punktai dar buvo uždaryti, baltarusių diplomatijos vadovas Maksimas Ryženkovas teigė, jog dėl peržengtos pasienio tarnybų kompetencijos, tolesnes derybas su Lietuva ves Užsienio reikalų ministerija. Lietuvos politikai atmeta aukštesnio nei techninis lygis derybas.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Anot G. Nausėdos, Baltarusijos režimas nori pasinaudoti situacija ir tam tikru neapibrėžtumu, tvyrančiu dėl JAV pateikto taikos plano, kuriuo siekiama užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą.
„Supraskime, kad Baltarusija yra artimas Rusijos sąjungininkas, todėl jų veiksmai, tarp jų ir destabilizuojantys veiksmai, gali būti tarpusavyje koordinuojami. Ir kuo daugiau neapibrėžtumo, kuo daugiau šurmulio, tuo šitiems agresyviems režimams yra naudingiau“, – kalbėjo prezidentas.
Jis patikino, kad Lietuva glaudžiai dirba su sąjungininkais politiniu lygiu. Anot prezidento, į procesą įtraukusios ir JAV.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!




