Moterys ragina neapsigauti: socialiniuose tinkluose siautėja sukčiai

Pandemijos metu uždarius fizines parduotuves prekyba internetu pasiekė rekordines aukštumas. Elektroninių parduotuvių apyvartos išaugo perpus, o žmonių, pardavinėjančių prekes socialinių tinklų grupėse skaičių būtų sunku susekti. Tačiau būtent jose ir nepavyksta išvengti apgavysčių.

Daugiau nei 24 tūkst. narių turinčioje „Facebook“ grupėje žmonės dalinasi savo patirtimis, pasakoja, kaip kiekvienas jų nukenčia nuo aferistų socialiniuose tinkluose.

Daugiausia tokių įrašų apie nekokybiškas prekes ir prekių ar pinigų neatgavimą.

Moterys teigia, kad sukčiai išviliojo pinigus

Naujienų portalui tv3.lt kelios moterys sutiko papasakoti, kaip aferistai iš jų išviliojo pinigus už esą parduotą prekę.

Į tokią situaciją patekusi vilnietė Monika (vardas pakeistas – aut past.) pasakoja, kad su aferistais ji susidūrė pirmą kartą, nors apsipirkimas socialinių tinklų puslapiuose jai nėra naujiena.

Iš „Facebook“ puslapio, kuris turi ne vieną gerą atsiliepimą balandžio pradžioje moteris pirko dvi prekes: pavasarinį dviejų dalių kostiumėlį ir striukę.

Kaip pasakoja ji, jos buvo paprašyta pervesti pinigus į belgišką sąskaitą, tačiau nei prekės, nei pinigų neatgavo.

„Tiesiog naiviai patikėjau pardavėja, pervedžiau pinigus ir taip juos praradau. Nors, kai gavau užsienio banko sąskaitą, buvau sudvejojusi, ar pervesti pinigus, bet pervedžiau 93,55 eur.

Kai negavau prekės ir prašiau grąžinti sumokėtus pinigus, ignoravo mano žinutes ir galų gale užblokavo. Nebegalėjau net po įrašais komentuoti ir įspėti kitas merginas“, –  pasakoja ji.

Po įvykio Monika nesikreipė į policiją – ji pati bandė išsiaiškinti, kaip atgauti pervestus pinigus.

„Kai ji ignoravo mano žinutes, pabandžiau apsimesti nauja pirkėja, parašiau jai iš kitos paskyros. Aišku, ji akimirksniu atsakė į mano žinutes ir vėl kaip niekur nieko pardavinėjo prekes.

REKLAMA

Kai vėl buvau paprašyta pervesti pinigus, prisistačiau jai ir vėl bandžiau gražiuoju kalbėtis. Ji teigė, kad prekės išsiųstos ir vėl mane užblokavo“, – teigia Monika.

Balandžio pradžioje nuo tos pačios pardavėjos nukentėjo ir Giedrė.

Naujienų portalui moteris pasakojo, kad iš „Facebook“ puslapio ji pirko pavasarinį paltą už 45 eur.

 „Užsisakiau, pinigus pervedžiau į sąskaitą, kurią ji pateikė – sąskaita buvo belgiška. Sakė, kad išsiųs per 8 dienas. Maždaug po tiek laiko ir parašiau, paklausiau, ar išsiuntė, bet buvau užblokuota. Tai nei pinigų, nei prekės neatgavau“, – pasakoja ji.

Anot jos, „Facebook“ yra dar keli analogiški puslapiai, bet jau su kitais pavadinimais, kuriems ji pranešė, kad buvo apgauta: „Jie tik atrašė, kad išspręs šitą klausimą, bet aišku, kad nieko“.

Dėl šios apgavystės Giedrė kaip ir Monika, nesikreipė į policiją, nes nežinojo, ar kas nors galėtų padėti.

Pranešimai apie neteisėtą prekybą rūbais – itin reti ir pavieniai

Anot Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos (VVTAT), Civiliniame kodekse įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu nesusitariama kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui.

„Tuo atveju, jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius“, – komentuoja atstovai.

VVTAT pažymi, kad nusikalstamą veiką tiria policija.

Kaip pasakoja policijos atstovai, konkretūs pranešimai apie neteisėtą prekybą rūbais – itin reti ir pavieniai.

„Tokia konkreti statistika nėra renkama, tačiau paprastai tokia veika galėtų būti pripažįstama kaip sukčiavimas.

Kalbant apie sukčiavimus, tai pernai registruota 561 sukčiavimas (t.y. 22 proc. mažiau nei pernai)“, – komentuoja Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Atsižvelgiant į patirtą žalą, tokia veika gali būti traktuojama ir kaip administracinis nusižengimas. Tokiu atveju atsakomybė yra taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 str., kuris nurodo, kad  vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

REKLAMA

Siekiant neapsigauti perkant internetu, VVTAT pataria:

  • Patikrinti, ar internetinės parduotuvės svetainėje arba socialinio tinklo paskyroje nurodomi privalomi kontaktiniai duomenys ir kita privaloma informacija. Kiekvienas verslininkas privalo viešai skelbti savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Svarbu įsitikinti, kad pardavėjas turi kitą bendravimo priemonę (ne tik tiesiogiai per platformą ar socialinio tinklo paskyrą), nes dažnu atveju, kilus ginčui, pardavėjas vartotoją tiesiog blokuoja ir bendravimas nutrūksta.

 

  • Patikrinti atsiliepimus specialiose atsiliepimų ir skundų svetainėse, forumuose (nepatartina tikrinti atsiliepimus pardavėjo paskyroje, kadangi neigiamus komentarus nesąžiningas pardavėjas gali pašalinti).

 

  • Jei yra galimybė – nemokėti iš karto, o atsiimant prekes arba rinktis bankinį pavedimą. Taip pat visuomet prašyti mokėjimo dokumento.

 


Rašyti komentarą...
V
Vietoj
2021-05-08 15:23:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
pavasarinio palto gavo pavasarinį užblokavimą.
Atsakyti
0

v
vip
2021-05-24 16:24:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na ir kas tas bankinis pavedimas?,bankai patys danksto sukciu saskaitas,neteikia info..pvz: pirkai telefona-atsiunte pora bulvyciu ir tuo ir baigta...daug skelbimu yra apgaulingu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų