Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europoje moterų pensija yra vidutiniškai 39 procentais mažesnė nei vyrų. Lietuvoje moterų pensija už vyrų mažesnė apie 50 eurų. Taip nutinka dėl to, kad moterys rečiau už vyrus įsidarbina, jų algos mažesnės, jos dirba mažiau valandų ar metų. Be to, pastebima, kad nuo 2005-ųjų iki 2010-ųjų vyrų ir moterų pensijų skirtumas padidėjo net 5 procentais.

Europoje moterų pensija yra vidutiniškai 39 procentais mažesnė nei vyrų. Lietuvoje moterų pensija už vyrų mažesnė apie 50 eurų. Taip nutinka dėl to, kad moterys rečiau už vyrus įsidarbina, jų algos mažesnės, jos dirba mažiau valandų ar metų. Be to, pastebima, kad nuo 2005-ųjų iki 2010-ųjų vyrų ir moterų pensijų skirtumas padidėjo net 5 procentais.

REKLAMA
REKLAMA

Europos Parlamento (EP) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija, kuriai vadovavo komiteto vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, praėjusią savaitę lankėsi Europos lyčių lygybės institute Vilniuje.

Pasak V. Blinkevičiūtės, moterys dažniausiai renkasi dirbti tokiose srityse, kurios stereotipiškai vadinamos moteriškomis, todėl ten mokami maži atlyginimai. Socialinė apsauga, kultūra, švietimas – tai tos sritys, kur dirba daugiausia moterys, bet uždirbama mažiausiai.

REKLAMA
REKLAMA

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai vis dar didžiuliai. Moterų atlyginimai 16 procentų mažesni nei vyrų. Darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungos šalyse nėra vienodas. Yra šalių, kur jis mažesnis nei 10 procentų, tačiau yra tokių, kur užmokesčio skirtumai siekia net 20 procentų. Lietuvoje moterys uždirba 14 procentų mažiau negu vyrai.*

* Informaciją pateikė EP narės V. Blinkevičiūtės atstovė ryšiams su visuomene Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Atrasti socialinių darbuotojų vyrų – labai sudėtinga. Yra vienas kitas, negalima sakyti, kad jų išvis nėra, tačiau socialinių darbuotojų vyrų – labai nedaug. Kultūros srityje tas pats, pavyzdžiui, ar daug matėte bibliotekininkų vyrų? Tikriausiai nedaug. Kultūros namų direktorių jau daugiau, meno vadovai dažniau būna moterys. Švietimo srityje kokie 90 procentų mokytojų – moterys, o mokyklų direktoriai paprastai būna vyrai. Ir šioje srityje dirbančių žmonių atlyginimai visada buvo mažesni nei kitose ekonominėse srityse, pavyzdžiui, energetika, finansai, bankininkystė, inžinerija – iškart kitokie atlyginimai, todėl nenuostabu, kad moterų mažesni atlyginimai, mažesnės pajamos ir galiausiai mažesnė pensija senatvėje“, – situaciją aiškina europarlamentarė V. Blinkevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

– Kodėl moterys dirba mažiau valandų ar metų nei vyrai?

– Nėra galimybių arba labai sunku suderinti karjerą ir įsipareigojimus šeimai. Moterys tradiciškai prižiūri vaikus, tvarko namų ūkį, todėl jos ne visada dirba tuo laikotarpiu. Nėra pakankamai lopšelių, darželių, ne visi gali pasisamdyti aukles.

Kitas dalykas – moteris, norėdama suderinti vaikų priežiūrą, šeimos įsipareigojimus, labai dažnai dirba ne visą darbo laiką. Tai irgi mažesnio atlyginimo priežastis. Todėl šioje srityje reikia įdėti daug darbo, kad sąlygos būtų suvienodintos, kad pakaktų vaikų priežiūros institucijų, kad pakaktų pajamų auklei pasisamdyti, jei toks poreikis yra.

Reiktų bendro direktyvinio dokumento visai ES, kur galėtume išnagrinėti tas priežastis, dėl ko yra atlyginimų skirtumai, ką galime daryti, kaip juos po truputį naikinti.

Europos Sąjungos valstybėse moterys vidutiniškai 59 dienas dirba veltui. Nepaisant to, kad moterys vidurinėse ir aukštosiose mokyklose pasiekia geresnių rezultatų nei vyrai. Aukštųjų mokyklų statistika rodo, kad daugiau nei pusė (60 procentų) visų absolventų yra moterys, o magistrantūros ir doktorantūros studijose ši proporcija dar labiau išsikreipia moterų naudai.**

REKLAMA
REKLAMA

** Informaciją pateikė EP narės V. Blinkevičiūtės atstovė ryšiams su visuomene I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

 

– Sprendžiant šią problemą reikėtų pasižiūrėti į švedus ir aktyviau skatinti tėvus išeiti vaiko priežiūros atostogų, o mamas – dirbti?

– Reikėtų, kad būtų pusiausvyra, kad ir vieni, ir kiti tą atsakomybę prisiimtų vienodai. Žinoma, Skandinavijos šalys turi senas, visiškai kitokias tradicijas dėl atsakomybės už vaikų priežiūrą pasidalijimo. Visiškai kitokia padėtis Pietų valstybėse, o Lietuva būtų maždaug per vidurį.

Kai dar dirbau ministre, mes tuomet priėmėme įstatymą, kad gimus vaikeliui ir tėčiai turi išeiti vaiko priežiūros atostogų. Jeigu tėtis pageidauja – darbdavys privalo suteikti apmokamas mėnesio laiko atostogas. Ir atsimenu, kaip mes skaičiavome pirštais, kai pirmieji tėčiai pasiėmė atostogas. O aš visada sakydavau, kad mes turime tuo didžiuotis ir džiaugtis.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, Lietuvoje šios atostogos tėčiams nėra privalomos, galima pasirinkti, o Skandinavijos šalyse – privalomos. Kai kurios Pietų valstybės išvis to neturi. Todėl mes nubalsavome ir priėmėme motinystės direktyvą, kur būtų tos atostogos ir kiti geri dalykai dėl įsipareigojimų suderinimo. Deja, iki šiol nerandame bendro sutarimo dėl šitos direktyvos su valstybėmis narėmis, ne visos šalys tam pritaria.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų